- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2-298-451/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07764-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Lina Svirinavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. Ž. pateikė ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 800 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 3-5 ).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad R. G. 2012 m. balandžio 21 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su pakabinama spyna sudavė ieškovo tėvui A. A. Ž. į galvą, o pastarajam nugriuvus tyčia spyrė jam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam A. A. Ž. odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, muštinę žaizdą dešinio momens srityje, atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam A. A. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pripažino R. G. kaltu pagal LR BK 135 str. 1d. Ieškovas nurodė, jog atsakovas R. G. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė pakabinama spyna ieškovui į galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas pripažintas kaltu dėl ieškovo nesunkaus kūno sužalojimo. Ieškovas nurodo, jog jam padaryta gana didelė turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo patirtą turtinę žalą dėl sužalojimo sudaro sugadinti drabužiai - 100 Eur., vaistai ir kitos gydymosi priemonės - 50 Eur., vitaminai - 50 Eur., kelionės pas gydytojus, bylos tyrėjus, advokatą - 50 Eur., negautos pajamas dėl nedarbingumo bei tolesnio dalinio darbingumo - 150,00 Eur. Ieškovas nurodo, jog jo tėvas A. A. Ž. patyrė turtinę žalą, kuri susideda iš sugadintų drabužių - 100 Eur., vaistai ir kitos gydymosi priemonės - 50 Eur., vitaminai - 50 Eur., kelionės pas gydytojus, bylos tyrėjus, advokatą - 50 Eur., negautos pajamas dėl nedarbingumo bei tolesnio dalinio darbingumo - 150 Eur. Nurodo, kad ieškovas yra A. A. Ž. turto paveldėtoju po jo mirties.
Ieškovas nurodo, jog kaltais atsakovo veiksmais ieškovui padaryta gana didelė neturtinė žala. Ieškovas patyrė ženklų fizinį skausmą, neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kuriam laikui buvo sumažėję bendravimo galimybės. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Eur ( b. l. 3-5). Tokio paties dydžio neturtinę žalą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir dėl jo tėvo A. A. Ž. sužalojimo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovo ir jo mirusio tėvo A. A. Ž. nesužalojo, jis buvo jų užpultas savo sklype sodų bendrijos teritorijoje ir pats sužalotas ( b. l. 59).
Teismo posėdžio metu ieškovas pilnai palaikė savo ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad jam padaryta 400 Eur. turtinė žala, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo prakirsta galva, sugadinti rūbai, buvo pirkti vaistai ir vitaminai. Ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaitei laiko, todėl jis negavo 150 Eur pajamų. Nurodė, kad tuo metu jis dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Levista“ ir jo atlyginimas buvo 700 Eur ir nuo šios sumos jis paskaičiavo negautas pajamas. Dėl tėvo patirtos turtinės žalos nurodė, kad buvo sugadinti viršutiniai rūbai, taip pat reikėjo vykti pas gydytojus bei paskaičiavo negautas pajamos dėl išduoto nedarbingumo pažymėjimo, nes tuo metu jis dirbo Kauno muzikiniame teatre, nedarbingumas tęsėsi dvi savaites. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 1000 Eur savo atžvilgiu ir 1000 Eur už tėvą. Ieškovas nurodė, kad jo nepilnametės dukros matė tėvą ir senelį sumuštą, buvo iškviesta greitoji pagalba. Atsakovas buvo sodo kaimynas, tačiau net iki šiol nei jo, nei jo šeimos neatsiprašė. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl patirto įvykio, nebuvo malonu važiuoti į sodą, todėl vėliau sodą pardavė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį. Ieškinį prašė atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti pilnumoje, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atstovė nurodė, jog ieškovas neturi a teisės reikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už savo tėvą. Nurodė, jog neturtinė žala pagal nuosekliai formuojamą Kasacinio teismo praktiką, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, gali būti apie 200 Eur. Ieškinį atmetus, advokatė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, civilinėje byloje esančių specialistų išvadų nustatyta, kad ieškovo tėvui A. A. Ž. padaryta sunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 52). A. Ž. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53). Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu (b.l.94-116) nustatyta atsakovo kaltė dėl ieškovo A. Ž. ir jo tėvo A. A. Ž. sveikatos sužalojimo. 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausias teismas nepaneigė atsakovo kaltės dėl ieškovo ir jo tėvo sužalojimų (b.l.117-124).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. G. 800 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. LR CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Bylose dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala viso įvertinta 400 Eur. Ieškovo pareiga įrodyti jo patirtos žalos dydį, kad nuostoliai realūs ir yra patirti ar kad neišvengiamai bus patirti – CPK 178 str. Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų - CK 6.249 str. 1 d. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad patirta turtinė žala jo atžvilgiu sudaro 400 Eur, t. y. dėl atsakovo veiksmų buvo nepataisomai sugadinti ieškovo viršutiniai rūbai, nes jie buvo sukruvinti, ieškovas šią turtinę žalą įvertino 100 Eur, be to, jis pirko vaistus, vyko pas gydytojus patirtą žalą įvertino 150 Eur, Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G.1075/12(02) (b. l. 53) nustatyta, kad ieškovas greitosios medicinos pagalbos buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur buvo nukreiptas ambulatoriškai gydytis Šilainių poliklinikoje. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G.1075/12(02) konstatuota, kad A. Ž. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad ieškovui buvo padaryta 400 Eur. dydžio žala, ieškovas šioms aplinkybėms nepateikė jo argumentą patvirtinančių įrodymų – nedarbingumo pažymos, skirtų ir vartotų medikamentų ar kitokių medicininės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų - CPK 178 straipsnis. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl išduoto nedarbingumo bei tolesnio dalinio nedarbingumo. Teismų praktikoje nurodyta, kad bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra Civilinio kodekso 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be Civilinio kodekso 6.249 straipsnio, taikytinos ir Civilinio kodekso 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Ieškovas nurodo, kad įvykio metu jis dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Levista“, tuo metu jo mėnesinis atlyginimas buvo 700 Eur, o dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaitei laiko, dėl ko jis negavo 150 Eur. pajamų. Ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė darbo sutarties su minėta įmone, įrodymų apie gautą darbo užmokestį tuo metu, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, įrodymų, kad ieškovo mėnesinės pajamos buvo 700 Eur. Kadangi ieškovo negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai patirtos, ieškovas rašytinių įrodymų patvirtinančių jo patirtų išlaidų dydį, kurias turėtų būti atsakovo atlygintos, nepateikė. Teismas pažymi, jog ieškovas procese naudojosi kvalifikuoto advokato teisine pagalba, teismas siūlė ieškovui teikti įrodymus, papildomų įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, todėl reikalavimas dėl 400 Eur. turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip neįrodytas - CPK 178,183,185 str.
Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą dėl jo tėvo A. A. Ž. sužalojimo, kuri sudaro 400 Eur. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą reiškia tuo pagrindu, kad jis po tėvo mirties paveldėjo turtą, ką civilinėje byloje patvirtina pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.34-37), todėl paveldėjo ir reikalavimo teisę į tėvo patirtą turtinę žalą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nei jis, nei tėvas baudžiamojoje byloje, kurioje R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nebuvo pareiškę civilinio ieškinio atsakovui R. G.. Šiuo atveju, ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu ir prašydamas priteisti už tėvą patirtą turtinę žalą, neturi reikalavimo teisės, kadangi ieškovo tėvas A. A. Ž. būdamas gyvas nerealizavo turtinės teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą, kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovo padaryto nusikaltimo po tėvo A. A. Ž. mirties turtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį negali būti paveldima. Todėl šiuo atveju negalimas tiek materialių, tiek procesinių teisių perėmimas, nes pats žalą patyręs asmuo dar nebuvo įgijęs turtinės reikalavimo teisės. Šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas – CPK 178, 183,185 str.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas A. Ž. savo neturtinę žalą įvertino 1000 Eur suma, kadangi patyrė ženklų fizinį skausmą, neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovas ieškinyje savo neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė ženklų fizinį skausmą, neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, jam buvo sužalota galva, todėl sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, bei atsižvelgdama į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas ilgesniam laikui neprarado darbingumo (ieškovo paaiškinimu nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas savaitei laiko), nesikreipė psichologinės pagalbos, nors nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), kas iš esmės galėtų sąlygoti didesnės neturtinės žalos priteisimą. Teismas mano, jog yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą, tačiau tuo pačiu pažymi, jog priteisdamas žalą teismas privalo atsižvelgti ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalies aplinkybes. Todėl atsižvelgia į tai, kad sužalojimas buvo padarytas ieškovui į galvą, tačiau ieškovo sveikatos padėtis iš esmės atsistatė, jis toliau gali dirbti, todėl ieškovo prašomas 1000 Eur neturtinės žalos priteisimas neatitiks šalių interesų pusiausvyros bei pažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas visiškai padengs ieškovo patirtą neturtinę žalą bei atitiks CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos.
Ieškovas taip pat ieškiniu prašė priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos dėl tėvo A. A. Ž. sužalojimo. Teismų praktikoje teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobūdžio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t. y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrą taisyklę gali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis). Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iš neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali būti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai asmuo patiria išgyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiškęs reikalavimą teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja šios teisės įgyvendinti, negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principą, grindžiamą pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.: S. C.. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, 2008, p. 105; R. V. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Nagrinėjamu atveju, ieškovo tėvas A. A. Ž. būdamas gyvas nerealizavo neturtinės teisės į žalos atlyginimą teismine tvarka. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kaip žalą, atsiradusią dėl patirto nusikaltimo po tėvo A. A. Ž. mirties neturtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį negali būti paveldima. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas – CPK 178, 183,185 str.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad ieškovas pareiškė du reikalavimas prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies (25 procentus), reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė. Kadangi teismas patenkino vieną materialinį ieškovo reikalavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinus tai, kad teisme buvo patenkintas vienas materialinis reikalavimas iš dalies, todėl teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 75 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, teikdamas ieškinį nuo žyminio mokesčio buvo atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Pagal bylos medžiagą ieškovas patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo A. Ž. ieškinys tenkintinas 25 procentų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos teismo turėtos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.; 88 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovo ieškovui priteistinos 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovo atsakovui priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Iš atsakovo valstybei priteistina – 20 Eur žyminio mokesčio ir 8,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,50 cnt. (dvylika eurų 50 cnt) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei, iš atsakovo R. G., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,21 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.