Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2005-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, 2006-01-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, 2006-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d., 2 p., paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pagal LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-01-06 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 11 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. ir BK 181 str. 2 d.,

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., BK 181 str.2 d. ir BK 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-07-15, apie 23.00 val., O. P. bute, (duomenys neskelbtini), T. G. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, neturėdami teisėto pagrindo, pavartodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip po du kartus ranka į veidą A. S., tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai O. P. naudai reikalavo A. S. pasirašyti skolos raštelį įsipareigojant grąžinti 1600 Lt.

2010-07-15, apie 23.30 val., A. S. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. B., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – sulaužė buto laukinių durų staktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 200 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad konfliktas O. P. bute tarp kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir O. P. kilo nukentėjusiajam atsisakius grąžinti skolą O. P.. Tai patvirtina ir O. P., ir kaltinamųjų parodymai bei paties nukentėjusiojo A. S. parašytas skolos raštelis (b. l. 37, t. 1). Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė O. P. tikrą teisę (numatytą CK 1.136 str.), kurią nukentėjusysis pripažino, bet nerealizavo motyvuodamas tuo, jog skolos grąžinimui neturi pinigų. Taigi ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus valdymo tvarkai, nes šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Taigi pagal BK 294 str. dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nukentėjusysis A. S. ir O. P. kaip šių veiksmų subjektai buvo susiję su šiais santykiais. Savavaldžiavimo sudėties kvalifikavimui neturi reikšmės, kam faktiškai atstovavo kaltinamieji V. B. ir T. G.. Svarbu tai, kad tikroji teisė buvo nerealizuojama dėl to, kad nukentėjusysis A. S., pripažindamas skolą, atsisakė vykdyti savo pareigą ją grąžinti. Kaltinamieji V. B. ir T. G. atstovavo buto, kuriame buvo girtaujama, savininkui O. P.. Reikalaudami grąžinti skolą, pavartojo fizinį smurtą, privertė A. S. parašyti skolos raštelį, tuo atliko veiksmus, numatytus BK 294 str. 2 d. dispozicijoje. Esant šioms aplinkybėms, prokuroro prašymas kaltinamajame akte pateiktą kaltinimą V. B. ir T. G. pagal BK 181 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. yra pagrįstas (BPK 256 str. 4 d.), nes kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės nesikeičia nustatytoms nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms. Kaltinamųjų V. B. ir T. G. padaryta nusikalstama veika iš BK 181 str. 2 d. perkvalifikuotina pagal BK 294 str. 2 d.

V. B. ir T. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį, įsibrovė į patalpą bei pagrobė svetimą turtą:

2010-07-15, apie 23.30 val., O. P. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. G., pagal išankstinį susitarimą, turėdami bendrą tyčia pagrobti nukentėjusiojo namuose esantį turtą, pavartodami fizinį smurtą, t. y. ne mažiau nei po du kartus, kartu su T. G. sudavė ranka į veidą A. S., tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, V. B. panaudodamas peilį, t. y. grasindamas peiliu A. S., įsibrovė į A. S. butą iš kur pagrobė A. S. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus: 50 Lt vertės „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Tokiu būdu V. B. kartu su T. G. užvaldė nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto už 70 Lt, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

2010-07-15 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo duomenys (b. l. 71, t. 1) patvirtina, kad pas V. B. tarp kitų daiktų rasti ir paimti trys mobiliojo ryšio telefonai – „Nokia 3410“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „Ekstra“ kortele, „Nokia 3100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Sony Ericsson K220“. 2010-07-16 apžiūros protokole (b. l. 72, t. 1) nurodyta, kad apžiūrėti pas įtariamąjį V. B. rasti du mobiliojo ryšio telefono aparatai „Nokia“, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei „Sony Ericsson“ mobiliojo ryšio telefono aparatas. Be to, pažymėtina, kad byloje pateikta garantinė pažyma, kuri kaltinamajame akte nurodoma kaip dokumentas, patvirtinantis telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybę nukentėjusiajam A. S. (b. l. 29–30), tačiau iš šios pažymos visiškai neaišku, kokio gamintojo telefono aparatą A. S. įsigijo 2003-09-30. Iš 2010-07-16 patvirtinimo (b. l. 68, t. 1) matyti, kad V. B. grąžintas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia 6020“. Iš patvirtinimo (b. l. 31, t. 1) matyti, kad A. S. grąžinti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, vienas iš jų neveikiantis, su sulaužyta SIM kortelės dėtuve. Taigi iš šių duomenų visiškai neaišku, kurie telefono aparatai buvo grąžinti A. S.. Šie duomenys taip pat leidžia teigti, kad įtariamajam V. B. buvo grąžintas telefono aparatas „Nokia 6020“, tačiau akivaizdu, kad tokio modelio telefono aparatas sulaikymo metu pas V. B. nebuvo rastas, paimtas. Tai laikytina ikiteisminio tyrimo pareigūnės padaryta rašymo klaida. Pats kaltinamasis V. B. neneigia, kad jį sulaikius buvo rastas A. S. telefonas, teigdamas, jog neturėdamas, kur jį įsidėti, telefono aparatą jam davęs pats A. S., nes einant pirkti alkoholio, A. dėvėjo šortus be kišenių. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu nusižudė, todėl teismas neturėjo galimybės jį apklausti. BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka apklausta teisme ikiteisminio tyrimo tyrėja R. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis A. S. nurodė, kad iš jo buto dingo 2 mobilieji telefonai. Liudytojas V. S. parodė, kad atvykęs pagal iškvietimą sutiko A. S.. Jis nurodęs iš laiptinės išėjusius du asmenis, kurie, A. S. teigimu, jį sumušė, reikalaudami parašyti skolos raštelį, kad su vienu iš jų ėjęs į savo butą atiduoti DVD grotuvą kaip užstatą, kad dingo jo senas mobilusis telefonas. Nukentėjusysis neminėjo, kad su juo ėjęs vaikinas grasino jam peiliu. Tokias pat aplinkybes V. S. nurodė ir rašydamas tarnybinį pranešimą Klaipėdos apskrities VPK viršininkui bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pas vieną iš sulaikytųjų buvo rastas mobiliojo ryšio telefono aparatas su po dangteliu įdėta SIM kortele. Kaltinamojo V. B. ir A. S. skirtingai aiškinamos telefono aparato patekimo pas V. B. aplinkybės, teismo nuomone, sietinos su jų girtumu. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio vakarą kaltinamieji, A. S. ir buto savininkas O. P. išgėrė didelį kiekį alkoholinių gėrimų, kaltinamieji ir O. P. savo parodymuose nurodė, kad buvo girti, todėl neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių bei detalių. Kaltinamųjų girtumą įvykio metu patvirtina alkotesteriu nustatyti duomenys. Iš 2010-07-15 alkotesterio duomenų matyti, kad V. B. 2010-07-15 23.57 val. nustatytas 2,32 prom. girtumas (b. l. 70, t. 1), o T. G. – 23.59 val. nustatytas 2,62 prom. girtumas (b. l. 46, t. 1). Akivaizdu, kad ne mažiau apsvaigęs nuo alkoholio įvykio metu buvo ir A. S., kuris kaltinamųjų ir liudytojo O. P. teigimu į O. P. butą atėjo jau apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. S. telefono aparatai buvo paimti ne A. S. bute, kaip teigė nukentėjusysis, o O. P. bute. Tokią išvadą leidžia daryti ta aplinkybė, jog būdamas savo bute, A. S. turėjo galimybę pasinaudoti savo mobiliojo ryšio telefonu (jeigu jis buvo bute) ir, užrakinęs kaltinamąjį V. B., paskambinti į policiją apie padarytą nusikaltimą, neprašant kaimynės paslaugos pasinaudoti jos bute esančiu telefonu. Byloje, išskyrus nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurių teismas neturi galimybės patikrinti teisme ir remtis jais nuosprendyje, nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. B. turėjo peilį ir grasino juo nukentėjusiajam, reikalaudamas iš jo kokių nors daiktų. Ikiteisminio tyrimo metu byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios nukentėjusiojo aiškinimą, kad į jo butą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, V. B. įsibrovė grasindamas peiliu. Kaltinamieji neigia bet kokį susitarimą pagrobti iš A. S. buto turtą. Niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nematė, kad V. B. turėjo peilį ar juo grasino nukentėjusiajam A. S.. Apklausta teisme liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusysis A. S. apklausiamas nurodė, kad iš jo, kaip skolos grąžinimo užstato, buvo reikalaujama muzikinio centro, kad V. B. vedė nukentėjusįjį į jo butą, turėdamas peilį. Sulaikius kaltinamuosius ir apžiūrėjus jų turimus daiktus, peilis nebuvo rastas nei tarp V. B., nei tarp T. G. daiktų. Apklausta teisme tyrėja R. B. parodė, kad A. S. bute peilis nebuvo rastas, o O. P. bute, jo teigimu, buvo rasti visi jam priklausantys peiliai. Byloje nėra duomenų, kad šie peiliai buvo apžiūrėti ir pateikti A. S. atpažinti. Byloje taip pat nebuvo tiriamos aplinkybės, leidžiančios tikėti nukentėjusiojo aiškinimu, kad į jo butą buvo neteisėtai patekta siekiant paimti DVD grotuvą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinama, ar A. S. savo bute apskritai turėjo jo nurodomą turtą – muzikinį centrą. Kaip matyti iš liudytojo O. P. parodymų, A. S. tokio daikto neturėjo, nes viską buvo pragėręs ar užstatęs lombarde. Šio liudytojo parodymus iš esmės patvirtina ir teisme apklausto A. B. parodymai, patvirtinantys, kad savo turimus daiktus kaltinamasis pragerdavo. Bylos duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusysis A. S. buvo nuolat girtaujantis ir nestabilios psichikos, todėl neatmestina, jog kai kurias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė klaidingai, nes jų nepatvirtina kiti įrodymai. Nesant tai patvirtinančių įrodymų, nepaneigta kaltinamojo V. B. versija, jog į A. S. butą jis pateko ne įsibraudamas į jį, kaip teigiama kaltinime, o pakviestas paties A. S.. Tokia versija leidžia tikėti ir byloje nustatytos aplinkybės. Kaltinamojo V. B. parodymus, kad A. S. savo bute paruošė arbatos, vaišino jį, patvirtina ir byloje apklausta liudytojos R. B. parodymai. Ji nurodė, kad apklausiamas nukentėjusysis nurodė šią aplinkybę. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog neįtikėtina, kad nukentėjusysis A. S. savo bute vaišino kaltinamąjį, kuris, jo teigimu, atvyko pagrobti jo turtą, grasindamas peiliu. Taigi visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamieji T. G. ir V. B., kaip teigiama pareikštame kaltinime turėjo išankstinį susitarimą ir bendrą tyčią pagrobti nukentėjusiojo A. S. namuose esantį turtą, panaudodami fizinį smurtą, V. B. grasinant peiliu, įsibrovė į nukentėjusiojo butą ir pagrobė du 50 Lt ir 20 Lt vertės nukentėjusiojo A. S. mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, todėl jie pagal BK 180 str. 2 d. išteisintini, nesant įrodymų, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika.

Kaltinamasis V. B. neginčija, kad išeidamas iš A. S. buto, sulaužė duris, tačiau neigdamas savo kaltę dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, nurodė, kad duris sugadino todėl, kad neturėjo kitos galimybės išeiti iš A. S. buto, kuriame jis buvo paliktas A. S. užrakinus duris. Kaltinamojo V. B. parodymus, kad jis buvo užrakintas A. S. bute, patvirtina liudytojos V. B. parodymai. Jai A. S. pasakęs, kad bute paliko užrakintą jį sumušusį vaikiną, girdėjo laužiamų durų garsą. Kad buvo sulaužyta A. S. buto durų stakta, patvirtina 2010-07-27 apžiūros protokolo duomenys (b. l. 6–10, t. 1). Jo aiškinimas, kad buto duris sulaužė tik todėl, kad neturėjo kitos galimybės išeiti iš A. S. buto, yra nepagrįstas.

Turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas yra fizinių ar juridinių asmenų nuosavybė, o nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas turtas, išskyrus turtą, kurio sugadinimas ar sunaikinimas sudaro savarankišką nusikaltimo sudėtį, numatytą Baudžiamajame kodekse. Sugadindamas A. S. buto duris, kaltinamasis V. B. suprato, kad savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes A. S.. Taigi kaltinamojo V. B. yra visi padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas A. S. bute, telefonu kalbėjosi su T. G., pranešė jam, jog yra užrakintas A. S. bute. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis V. B., norėdamas išeiti iš nukentėjusiojo buto, turėjo galimybę išvengti neigiamų pasekmių, išsikviesdamas draugų, pagaliau specialistų ar policijos pagalbą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškė neapibrėžta tyčia, nes bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis, suvokdamas, jog išlauždamas duris sugadins svetimas turtą, tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Kaltinamasis, veikdamas ir neapibrėžta tyčia, privalo atsakyti už visas pasekmes, kilusias dėl jo veikos. Iš A. S. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis sugadintų durų remonto kainą įvertino 200 Lt (b. l. 26, 28, t. 1). Teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodyta durų remonto kaina yra nereali. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis V. B. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis T. G. padarė apysunkį, V. B. – apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis abiem kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupe.

Kaltinamasis T. G., anksčiau teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Byloje nenustatyta kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant nusikaltimų recidyvui bei, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, T. G. skirtina laivės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus kaltinamajam T. G. skirtina bausmė, artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamasis V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau anksčiau nėra nusikaltęs, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą ir tai yra pagrindas (BK 59 str. 1 d. 3 p.) pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis dirba, bendrovės administracija jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad kaltinamajam V. B. yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

Byloje pareikštas A. S. 1200 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo savo dydžiu yra pagrįstas. Nukentėjusysis yra miręs, teismas neturi galimybės priteisti jam padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CPK 163 str. nustato, kad mirus fiziniam asmeniui, yra leidžiamas teisių perėmimas. CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad šis veiksmas turi būti atliekamas per 3 mėnesius. A. S. mirė 2011-02-04. Byloje neatsirado nukentėjusiojo teisių perėmėjų, todėl teismas mano, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas, neužkertant kelio galbūt atsirasiantiems nukentėjusiojo teisių perėmėjams reikalauti atlyginti padarytą žalą civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis V. B. padarytą 302,74 Lt žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Tai patvirtina 2010-11-18 mokėjimo nurodymas Nr. 603 (b. l. 74 t. 2), todėl ji iš kaltinamųjų nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304-308 str.,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nubausti 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-18 iki 2011-04-20 ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-04-20.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. ir nubausti:

pagal BK 187 str. 3 d. 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti 1 d. išbūtą sulaikyme.

Kardomąją priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. B. ir T. G. pagal BK 180 str. 2 d. išteisinti, nes neparyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.