Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui R. V., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Reistaitienei, antstolės Valentinos Žydelienės kontorai ir D. K. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo antstolė Valentina Žydelienė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

G. S., apklaustas liudytoju, parodė, jog ieškovas yra jo žmonos brolis, jie artimai bendrauja ir 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje bendraujant artimoje aplinkoje iš ieškovo jam tapo žinoma, kad šis tapo laiduotoju už D. K. paskolą 60 000 Lt sumai, kuri buvo susijusi su įmonės skola.

Liudytojas G. N. parodė, jog maždaug prieš trejus metu ieškovas jam pasiguodė, kad atsitiko nemalonus dalykas – jis pasirašė paskolos vekselį gana didelei sumai, laidavo už kitą asmenį savo turtu.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis buvo UAB „Probuta“ komercijos direktoriumi iki 2012 m. liepos mėnesio, kai įmonė buvo parduota. S. D. buvo šios įmonės direktorius. Abu buvo akcininkais. Ši įmonė vertėsi suskystintų dujų balionų pardavimais, o UAB „Inter-Gaz LT“ buvo jų dujų tiekėjas. UAB „Probuta“ 2010 metais UAB „Inter-Gaz LT“ buvo įsiskolinusi apie 400 000 Lt. Sudarius taikos sutartį teisme, UAB „Probuta“ įsipareigojo UAB „Inter-Gaz LT“ kas mėnesį mokėti po 20 000 Lt. Tinkamai neįvykdžius taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susitikus su UAB „Inter-Gaz LT“ atstovais, buvo sutarta dėl susidariusios skolos mokėjimo, ko pasėkoje jis iš atsakovo R. V. pasiskolino 120 000 Lt, išduodamas jam tris vekselius po 40 000 Lt. Minėti vekseliai buvo pasirašyti bei pinigai atiduoti tą pačią dieną Mažeikiuose. Pasiskolintus pinigus 120 000 Lt sumoje jis perdavė UAB „Probuta“ direktoriui S. D., kuris įnešęs pinigus į banką, juos sumokėjo UAB „Inter-Gaz LT“. Likusią skolos dalį UAB „Inter-Gaz LT“ nurašė. Apie S. D. išduotą vekselį 60 000 Lt sumoje nieko nežino.

Liudytoja S. Š. parodė, jog ji ir anksčiau, ir dabar dirba UAB „Naftos dujos“, kurios direktorius yra atsakovas R. V.. Žinojo, jog UAB „Probuta“ yra skolinga UAB „Inter-Gaz LT“. Patvirtino, jog savo kabinete, Mažeikiuose, spausdino vekselį S. D.. Atspausdinusi vekselį, nešė jį pasirašyti S. D. ir matė, kaip direktoriaus kabinete ant stalo buvo sudėti pinigai, kurie buvo perduoti S. D.. Paaiškino, jog spausdindama vekselį ji nurodžiusi vekselio išdavimo vietą Panevėžys, nes galvojusi, kad jis išduodamas pagal davėjo gyvenamąją vietą. Be to, nurodė, jog jai buvo žinoma, kad ieškovo įmonė UAB „Probuta“ buvo skolinga didelę pinigų sumą ir atsakovo įmonei UAB „Naftos dujos“, jiems grėsė bankrotas, todėl atsakovas ir suteikė paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. D. 2012 m. kovo 5 d. išdavė atsakovui R. V. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 8). Ieškovui laiku nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, atsakovas R. V. ieškovui S. D. 2015 m. kovo 15 d. įteikė pranešimą apie savalaikį vekselio neapmokėjimą ir jo pateikimą apmokėjimui (1 t., b. l. 91). Ieškovui S. D. skolos negrąžinus, atsakovas R. V. 2015 m. spalio 21 d. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarę Ritą Reistaitienę dėl vykdomojo įrašo išdavimo (1 t., b. l. 89). 2015 m. spalio 21 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1R15-3416 dėl 17 471,28 Eur išieškojimo iš S. D. buvo pateiktas vykdyti antstolės Valentinos Žydelienės kontorai, kurioje šio vykdomojo įrašo pagrindu 2016 m. kovo 2 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0113/16/00263 dėl 17 471,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. D. išieškotojo R. V. naudai (1 t., b. l. 38, 88-89).

Dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo pasibaigusia

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Ieškovas nurodo, kad 2012 m. kovo 5 d. išduotas atsakovui R. V. paprastasis vekselis 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumai buvo kaip laidavimas už trečiojo asmens D. K. gautą paskolą 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumoje, pagal kurią trečiasis asmuo D. K. atsakovui R. V. išrašė tris paprastuosius vekselius po 40 000 Lt (11 584,80 Eur), todėl vekselyje nurodytos sumos iš atsakovo negavo. Kadangi trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui pagal jo išrašytus vekselius 17 377,20 Eur sumą, t. y. ieškovo vekseliu laiduotą sumą, ieškovas laiko, jog jo prievolė atsakovui pagal išduotą vekselį yra pasibaigusi.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Taigi, ir šiuo atveju, ieškovui teigiant, kad 2012 m. kovo 5 d. išduotas vekselis 17 377,20 Eur sumai buvo kaip laidavimas trečiojo asmens gautos paskolos grąžinimui užtikrinti bei, kad jis šių pinigų nebuvo gavęs, būtent jis, o ne vekselio turėtojas, turi pateikti pakankamų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš tiesų trečiasis asmuo D. K. iš atsakovo R. V. pasiskolindamas 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumą, kaip skolos grąžinimo garantą, atsakovui išdavė paprastuosius vekselius bendrai 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumai (1 t., b. l. 43–46), bei gautą paskolą panaudojo tuo metu ieškovo S. D. bei trečiojo asmens D. K. vadovaujamos įmonės UAB „Probuta“ skoloms UAB „Inter-Gaz Lt“ apmokėti (1 t., b. l. 81–82, 96, 98). Tačiau vien ta aplinkybė, jog UAB „Probuta“ tuo metu turėjo skolinių įsipareigojimų, nepatvirtina ieškovo argumento, jog jis 2012 m. kovo 5 d. išduodamas vekselį atsakovui 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumai, turėjo tik pagrindą laiduoti už trečiajam asmeniui suteiktą paskolą. Priešingai, esant sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, labiau tikėtinas tas faktas, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovas, siekdami atsiskaityti su įmonės kreditoriais, galėjo skolintis pinigų bei tuo pagrindu išduoti vekselius kaip skolos garantus už jiems suteiktas paskolas, juo labiau, kad tiek trečiojo asmens, tiek ieškovo išduotose vekseliuose nebuvo žymos apie ieškovo įsipareigojimą laiduoti už trečiojo asmens gautą paskolą. Paminėtina, jog ieškovas yra verslininkas, ginčijamo vekselio išdavimo metu buvo UAB „Probuta“ direktoriumi, UAB „Probuta“ bei UAB „Auveka“ akcininku, taigi turėjo verslo patirties ir jam turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė. Taigi, matydamas, jog vekselis išrašytas ne tuo pagrindu ar jis neatitinka tikrojo šalių susitarimo, ieškovas turėjo galimybę atsisakyti pasirašyti šį vekselį, o ne jį ginčyti tik tuomet, kai antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1R15-3416 pagrindu. Paminėtina, jog atsakovas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, 2015 m. kovo 15 d. įteikė ieškovui pranešimą apie savalaikį vekselio neapmokėjimą ir jo pateikimą apmokėjimui, todėl ieškovui žinant, jog vekselio išdavimo pagrindas buvo ne garantas už jam suteiktą paskolą, o tik laidavimas, jau tuomet turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl vekselio išdavimo pagrindo nuginčijimo, tačiau šia teise tuo metu nepasinaudojo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo teisių gynimo tik antstoliui pradėjus išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kas suponuoja pagrindą išvadai, jog 2012 m. kovo 5 d. išduotas vekselis 17 377,20 Eur sumai iš esmės atitinka tikrąją vekselio davėjo (ieškovo) valią ir kreipdamasis į teismą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia bei vykdomojo įrašo panaikinimo, ieškovas tik siekia išvengti prievolės grąžinti skolą atsakovui. Pagrįstų abejonių dėl ieškovo laidavimo už trečiajam asmeniui suteiktą paskolą, kelia ir byloje esantys tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens išduoti vekseliai. Visų pirma, trečiojo asmens pirmasis vekselis 11 584,80 Eur sumai atsakovui buvo išduotas 2012 m. vasario 1 d., likusieji 2012 m. kovo 6 d., o ieškovo išduotas vekselis buvo išrašytas 2012 m. kovo 5 d., t. y. dieną prieš trečiajam asmeniui išrašant likusius paprastuosius vekselius. Antra, trečiajam asmeniui suteikta paskola neatitinka ieškovo vekselyje nurodytai sumai. Trečia, trečiasis asmuo gaudamas iš atsakovo paskolą bendroje 34 754,40 Eur sumoje, kaip garantą šios paskolos grąžinimui, išdavė atsakovui paprastuosius vekselius, todėl atsakovas nebeturėjo pagrindo prašyti ieškovo laiduoti už trečiajam asmeniui suteiktą paskolą, kadangi paskolos grąžinimas jau buvo užtikrintas trečiojo asmens išduotais vekseliais. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus nagrinėjamo ginčo kontekste, spręstina, jog ieškovo pateiktų įrodymų, t. y. trečiojo asmens D. K. rašto (1 t., b. l. 9), VĮ „Regitra“ duomenų apie ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančias transporto priemones, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie ieškovui bei jo sutuoktinei priklausantį turtą, ieškovo bei jo sutuoktinės bankų išrašų (1 t., b. l. 105–139), UAB „Probuta“ bankų sąskaitų išrašų (2 t., b. l. 17–23, 29–48) bei liudytojų parodymų nepakanka ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog nors trečiasis asmuo D. K. tiek pateiktame rašte, tiek atsiliepime į ieškinį, patvirtino argumentus dėl laidavimo, tačiau teismo posėdžio metu jie buvo paneigti pačio trečiojo asmens liudijimais, nurodant, jog jis nežinojo apie ieškovo laidavimą už jam suteiktą paskolą. O liudytojai G. S. bei G. N. nedalyvavo 2012 m. kovo 5 d. ieškovui išduodant paprastąjį vekselį 17 377,20 Eur sumai, jie paliudijo tik tai, ką jiems buvo minėjęs pats ieškovas, todėl šių liudytojų parodymai nelaikytini patikimais. Be to, ieškovo pateikti išrašai apie jam bei jo sutuoktinei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitų išrašai bei UAB „Probuta“ bankų sąskaitų išrašai nepatvirtina aplinkybės, jog 2012 m. kovo 5 d. išduodant ieškovui paprastąjį vekselį 17 377,20 Eur sumai šios sumos ieškovas iš tiesų negavo. Paminėtina, jog teismo posėdžio metu tiek trečiasis asmuo D. K., tiek atsakovas R. V., tiek liudytoja S. Š. patvirtino, jog vekseliuose nurodytos sumos buvo išmokėtos grynaisiais pinigais Mažeikiuose, ką įrodo ir ta aplinkybė, jog trečiajam asmeniui suteikta 34 754,40 Eur paskola nebuvo įnešta į UAB „Probuta“ banko sąskaitą, nors ši suma buvo sumokėta UAB „Inter-Gaz Lt“ už UAB „Probuta“ susidariusią skolą (1 t., b. l. 81–82). Todėl ieškovas, gavęs iš atsakovo 17 377,20 Eur sumą grynaisiais pinigais, galėjo jais disponuoti ir neįnešdamas jų į bankų sąskaitas. Kiti ieškovo argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių iš tiesų buvo susitarimas dėl ieškovo laidavimo už trečiajam asmeniui suteiktą paskolą, o ieškovo pateikti įrodymai nelaikytini svariais, galinčiais patvirtinti ieškovo nurodomus argumentus dėl tikrosios jo vidinės valios išduodant vekselį, todėl konstatuotina, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad 2012 m. kovo 5 d. išduotas vekselis, pagal kurį Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarė Rita Reistaitienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416, buvo kaip laidavimas (užtikrinimo priemonė) už trečiajam asmeniui atsakovo suteiktą paskolą, dėl to ieškovo reikalavimas pripažinti jo prievolę atsakovui pagal 2012 m. kovo 5 d. išduotą vekselį pasibaigusia atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

Ieškovas S. D. reikalaudamas panaikinti Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2015 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416, kaip pagrindą nurodo ne formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumus (jo rekvizitus), ar ĮPVĮ nuostatų, susijusių su vekselio pateikimo vykdyti, nesilaikymu, bet aplinkybę, jog ieškovo prievolė pagal 2012 m. kovo 5 d. išduotą paprastąjį vekselį 17 377,20 Eur sumoje dar iki šio vykdomojo įrašo išdavimo jau buvo pasibaigusi.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ieškovo reikalavimas dėl prievolės atsakovui R. V. pagal 2012 m. kovo 5 d. išduotą paprastąjį vekselį pripažinimo pasibaigusia liko neįrodytas, 2015 m. spalio 21 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1R15-3416 nėra teisinio pagrindo naikinti, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 300 Eur atsiliepimo paruošimui bei pateikimo teismui ir 500 Eur kitų dokumentų, paklausimų rengimas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, pakartotinį dalyvavimą šioje byloje, laikytina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos, ženkliai mažesnės nei nurodytas jų maksimumas, numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, todėl, ieškinį atmetus, minėta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovo naudai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 113/16/00263, užvestoje pagal Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2015 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416 dėl 17 471,28 Eur skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 150, 259, 185, 259, 263, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo S. D. ieškinį atsakovui R. V. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Priteisti iš ieškovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V..

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 113/16/00263, užvestoje pagal Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2015 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416 dėl 17 471,28 Eur skolos išieškojimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.