Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Valentinai Žydelienei, S. D., išieškotojui R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą pareiškėja grindžia tuo, kad antstolė Patvarkyme nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, kad vedybų sutartis tarp pareiškėjos D. D. ir jos sutuoktinio S. D. nėra sudaryta. 2010 m. vasario 11 d. sudarytoje vedybų sutartyje yra numatyti maksimalūs sutuoktinių turto, pajamų, verslo veiklos atskyrimas ir įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniai neatsako už vienas kito įsipareigojimus tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad apie sutuoktinio skolą ji nieko nežinojo, gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Vedybų sutartyje nustatė, kad bet koks kilnojamas ar nekilnojamas turtas tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu jį įregistruojant apie tai atskirai raštiškai susitariama. Nurodo, kad pareiškėja su sutuoktiniu nėra raštiškai susitarę, kad pareiškėjos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) taptų (būtų) bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl nurodytų aplinkybių, antstolė neturėjo jokio pagrindo padaryti pareiškėją atsakingą už sutuoktinio skolas ir areštuoti pareiškėjos gaunamas pajamas.

Antstolė Valentina Žydelienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-2455, S-2456, S-2457 netenkino skolininkės skundo ir perdavė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti teismui. Antstolė nurodo, kad nors priimtame Patvarkyme ir suklysta nurodant, kad pareiškėja D. D. ir S. D. nėra sudarę vedybų sutarties, tačiau tai neturi jokių teisinių pasekmių kas sudarytų pagrindą panaikinti priimtą Patvarkymą ir turto areštą. Iš pateiktos vedybų sutarties nustatyta, kad abiejų sutuoktinių pajamos gaunamos tiek iš darbovietės, tiek iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vedybų sutartyje nėra apspręstos, todėl jos laikytinos abiejų sutuoktinių bendrąją nuosavybe. Vedybų sutartyje kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos nėra atribojamos. Šią dalį turi teisę teismo prašyti nustatyti išieškotojas. Pareiškėjos teiginys, kad bet kokie sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti yra tik sutuoktinio įsipareigojimai, nėra tapatus su bendra sutuoktinių nuosavybe, t .y. su gaunamomis pajamomis.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas R. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Valentina Žydelienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0113/16/00263 pagal išieškotojo R. V. pateiktą 2015 m. spalio 21 d. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės Ritos Reistaitienės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416 dėl 17471,28 Eur skolos išieškojimo iš S. D. (vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00263, l. 4-5). 2016 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-1450 antstolė nutarė areštuoti 18 905,28 Eur sumą, esančią skolininko S. D. sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00263, l. 17). Išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti iš skolininko S. D., neradus realizuojamo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pradėti vykdymo veiksmai, susiję su skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymu, t .y. 2014 m. balandžio 14 d. Turto arešto aktu Nr. S-2062 areštuotos D. D. gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus (vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00263, l. 32-34, 35). 2016 m. balandžio 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-2060, S-2061 „Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“, kuriuo pasiūlė išieškotojui R. V. kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00263, l. 35).

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.) Skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p., bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį rėžimą.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. D. 2010 m. vasario 11 d. buvo sudaryta povedybinė sutartis. Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad lėšos, kurias areštavo antstolė, yra jos asmeninė nuosavybė, o povedybinės sutarties 3 punkto 4 papunktyje nustatyta, kad bet kokie sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti yra tik sutuoktinio įsipareigojimai ir sutuoktinė nėra už juos atsakinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmai (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas pažymi, kad CK 3.101 str. įtvirtinta nuostata, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens S. D. skola pagal Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės išduotą 2015 m. spalio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416 yra asmeninė S. D. prievolė, tačiau teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, kaip kad yra ir nagrinėjamu atveju, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Kaip jau minėta, tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą. CPK 667 str. norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. D. D. ir S. D. povedybinėje sutartyje abiejų sutuoktinių pajamos, gaunamos iš darbovietės ir iš VSDFV nėra tiesiogiai apspręstos, todėl yra laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Vedybų sutarties 3 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nustatytas sutuoktinių teisinis rėžimas turto, susijusio su jų vykdomu verslu, įmonių steigimu ir jų veikla. Iš vedybų sutarties 3 punkto 3 papunkčio matyti, kad sutuoktiniai mini, kad bendroji jungtinė nuosavybė gali būti nustatoma tik tokiam turtui, dėl kurio jį registruojant yra raštiškai susitariama. Iš vykdomojoje byloje 0113/16/00263 esančio vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad antstolei iki turto arešto akto, kuriuo areštuotos pareiškėjos išmokos, gaunamos iš VSDFV Panevėžio skyriaus ir iki 2016 m. balandžio 14 d. Patvarkymo Nr. S-2060, S-2061 priėmimo, buvo žinomas faktas apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytą vedybų sutartį (vykdomosios bylos Nr. 0113/16/00263, l. 29-31), todėl, Patvarkyme nurodymas, kad vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, vertintinas kaip formali klaida, neturinti įtakos priimto Patvarkymo teisėtumui. Įvertinus visas byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės 2016 m. balandžio 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-2060, S-2061 bei Turto arešto aktas realiai yra vykdomajame procese priimtas sprendimas, kuriuo ne vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės D. D. darbo užmokesčio, o siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 str. nuostatas, areštuojant skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 str. nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, kuri yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo tenkinti skolininkės skundo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad išieškotojas R. V. pasinaudojo antstolės pasiūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, šiuo pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-4519-223/2016, kuri šiuo metu yra sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo. Paneigti santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpciją ir prašyti teismo pripažinti atitinkamą turtą asmenine nuosavybe, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gali nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4519-223/2016.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nesprendžiamas klausimas, susijęs su skolininko S. D. kaip laiduotojo – garanto teisėmis ir pareigomis, nenustatinėjamas vekselyje esančių pinigų tikrasis gavėjas, skolininko prašymas į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti D. K., teismo laikytinas pertekliniu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. D. skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymo Nr. S-2060 ir 2016 m. balandžio 14 d. Turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0113/16/00263 panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.