Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pervežimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti vieną iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi, CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti ieškinį, vienas iš jų – jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu atsisakė priimti apeliantės reiškiamą reikalavimą „pripažinti, kad 2017 m. vasario 28 d. Verslo valdymo sistemos (VVS) kūrimo sutarties neįmanoma vykdyti dėl atsakovės kaltės“ kaip nesukuriantį materialinių teisinių padarinių, todėl nenagrinėtiną teisme. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante.Skundžiamojoje nutartyje teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė du reikalavimus: (1) pripažinti, kad sutarties neįmanoma vykdyti dėl atsakovės kaltės, (2) reikalavimą, susijusį su atsakovės sutartiniais įsipareigojimais apeliantei vykdymu – skolos priteisimu. Nors šie reikalavimai ir yra tarpusavyje susiję, pirmojo reikalavimo patenkinimas reikštų tik dalies nurodytų CK 6.720 straipsnio 4 dalyje, kuria remiasi apeliantė, sąlygų konstatavimą. Tačiau vien toks konstatavimas, visų pirma, dar savaime nebūtinai ir reikštų šios normos taikymo galimybę, nes dėl tokios galimybės (ne)egzistavimo dar reikalinga aiškintis, be kita ko, šalių sudarytos sutarties sąlygas („jeigu sutartis nenustato ko kita“), antra, vien pripažinimas, kad sutarties neįmanoma įvykdyti dėl atsakovės kaltės, iš esmės neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas savarankišku materialiuoju reikalavimu, t. y. ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokių aplinkybių (ne)pripažinimas yra tik reikšminga sąlyga sprendžiant dėl antrojo reikalavimo (ne)pagrįstumo Nagrinėjamo ieškinio dalyku nurodomas pripažinimas nėra CK 1.138 straipsnio 1 punkte, kuriuo remiasi apeliantė, nurodytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas. Pastarasis sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o vienos/dalies iš teisės normoje nurodytos sąlygų egzistavimo pripažinimas, kaip minėta, jokio materialinio teisinio rezultato nesukuria. Apeliantė materialiųjų teisinių padarinių siekia antruoju reikalavimu – 44 017 Eur skolos priteisimu. Ieškinys šioje dalyje yra priimtas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad teismas neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą.Jau minėtoje kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas „pripažinti, kad 2017 m. vasario 28 d. Verslo valdymo sistemos (VVS) kūrimo sutarties neįmanoma vykdyti dėl atsakovės kaltės“ savaime nesukuria materialinių teisinių padarinių, teismas pagrįstai jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas)Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.