Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1045-826/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pervežimai“ dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl sumokėto avanso ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Profis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir atsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes ieškovės pretenzijas atsakovei pagrindžia byloje esantis ieškinys ir jame nurodyti argumentai; ji (ieškovė) daug mėtų sėkmingai dirbanti įmonė ir neturi pareigos atsiskaityti su atsakove dėl ieškinyje nurodytų priežasčių.Objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes atsakovė nepateikė jokių ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių duomenų. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera ieškovės finansinė padėtis savaime nereiškia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Vien priešieškinio pateikimas negali suteikti atsakovei pranašumo ar besąlyginio ribojimo antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei lėšomis. Toks ieškovės teisių suvaržymas, lyginant su atsakovės interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, nes areštavus lėšas galimi ieškovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, tikėtina, ieškovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba dėl to įmonė taptų nemoki.UAB „Baltijos pervežimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pagrįstai nusprendė, kad priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, t. y. kad egzistuoja atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė. Ieškovė šio fakto neginčija.Ieškovei 98 400 Eur ginčo suma yra objektyviai didelė, nes UAB „Profis“ metinė apyvarta 2012-2016 metais svyravo nuo 100 000 iki 400 000 Eur, o nekilnojamojo turto bendrovė neturi. Ieškovė atskirajame skunde tik deklaruoja, kad įmonė yra sėkmingai dirbanti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei 98 400 Eur nėra didelė suma.Taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju perkeliama ieškovei t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad priešieškinio suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, esant didelei ginčo sumai ir tikėtinai pagrįstam ieškiniui (priešiniam ieškiniui), teismai taiko laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proporcingumo principo, nes nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos priešieškinio reikalavimų suma. Kadangi ieškovė neturi nekilnojamojo turto, teismas pagrįstai nurodė pirmiausia areštuoti kilnojamąjį turtą, o tik vėliau areštuoti ieškovės lėšas, leisdamas ieškovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir atsiskaityti su valstybės bei savivaldybės fondais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešieškinio turinys bei prie jo pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad priešieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame priešiniame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Priešieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad priešieškinis preliminariai pagrįstas. Toks aplinkybių nustatymas yra pakankamas preliminaraus priešieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešieškinio preliminarų pagrįstumą vertino tinkamai, nepažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų.Ieškovės teiginys apie pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintus bylos įrodymus, nes jos (ieškovės) pretenzijas atsakovei pagrindžia byloje esantis ieškinys ir jame nurodyti argumentai, ji (ieškovė) daug mėtų sėkmingai dirbanti įmonė ir neturint pareigos atsiskaityti su atsakove dėl ieškinyje nurodytų priežasčių, bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai neanalizuojama ir nevertinama. Ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio tenkinimo ir priešinio ieškinio nepagrįstumo sąlygų nepaneigia atsakovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, t. y. pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat rėmėsi aplinkybe, kad priešieškinio 98 400 Eur reikalavimas ieškovei yra didelė suma, o duomenų apie jos turtinę padėtį ir galimybę patenkinus priešieškinį atsiskaityti su atsakove, nepateikta. Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę įvykdyti tikėtina palankų ieškovui (atsakovui) teismo sprendimą. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius bylos šalies gerą turtinę padėti, t. y., nagrinėjamu atveju turi būti įrodyta, kad ieškovei, kurios turtui pritaikyti apribojimai dėl pareikšto priešinio ieškinio, atsakovo reikalaujama suma nėra didelė. Tik įrodžius, kad reikalaujama suma ieškovei nėra didelė ir ji turės galimybę dėl atsakovei palankaus teismo sprendimo atsiskaityti su atsakove, didelei priešinio ieškinio sumai netaikytinas besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę padėtį, pajėgumą įvykdyti tikėtina atsakovei palankų teismo sprendimą. Iš ieškovės VĮ Registrų centrui pateikto 2017 metų balanso (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ieškovė turi turto vos už 85 366 Eur (ilgalaikis turtas sudaro 8 115 Eur, trumpalaikis – 76 853 Eur). Taigi priešieškinio reikalavimo suma – 98 400 Eur, viršija ieškovės oficialiai deklaruoto turto vertę. Be to, iš ieškovės 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitos akivaizdu, kad ieškovė patyrė 30 381 Eur nuostolių. Taigi šie duomenys neįrodo ieškovės geros ūkinės finansinės padėties, ir tai leidžia prieiti išvados, kad priešieškinio suma ieškovei yra didele, dėl ko egzistuoja akivaizdi grėsmė tinkamai įvykdyti atsakovei tikėtina palankų teismo sprendimą. Ieškovė paminėtų duomenų nepaneigė (CPK 178 str.).Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.