Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutarties A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13768-2022 A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. kovo 14 d., 11.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Škoda“, kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, esant intensyviam eismui, važiuodamas antroje eismo juostoje, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kurią kirsti draudžiama, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, aplenkė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama. Atlikdamas tokį lenkimo manevrą, automobilio „Škoda“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, kadangi priešinga kryptimi važiuojančio lengvojo automobilio „Audi“ vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti tokio jo lenkimo manevro, dėl to privalėjo stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“. Tokiais veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 140.5, 3 priedo 1.3 punktų reikalavimus. A. P. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. P. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, kad KET pažeidimą padarė siekdamas išvengti susidūrimo su stovinčiomis transporto priemonėmis ir neturėjo jokių chuliganiškų paskatų nusižengimui padaryti, be to, nesukėlė pavojaus žmonių ir eismo saugumui.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą A. P. veiksmuose. Apeliaciniame skunde prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį A. P. atžvilgiu nutraukti, tačiau tam pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu bei nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kita rašytine bylos medžiaga bei byloje pateiktu vaizdo įrašu, iš kurių padarė išvadą, kad A. P. chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė pavojų eismo saugumui dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakanka tam, kad šioje administracinio nusižengimo byloje būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad A. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą bei vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad A. P., paeiliui padarydamas kelis KET pažeidimus – dvigubos ištisinės linijos kirtimą, važiavimą priešpriešine eismo juosta kelio atkarpoje, kurioje draudžiama tai daryti, sukėlė pavojingą situaciją dėl ko priešinga kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojas privalėjo stabdyti ir keisti važiavimo krypti - padarė iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. apeliaciniame skunde neigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir tvirtina, jog jo padaryti KET pažeidimai nesukėlė pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. P. padaryto nusižengimo pavojingumo, t. y. jog šiuo atveju vertinant veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į veikos metu įvykio vietoje buvusį eismo intensyvumą – A. P. atliko manevrą esant intensyviam eismui, neleistinoje vietoje lenkdamas automobilių koloną. Nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliantas nurodo, jog jo veiksmais buvo siekiama išvengti avarijos, kadangi antrojoje eismo juostoje automobiliai sustojo spūstyje, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2022 m. kovo 14 d. 11.04 val. automobilis „Škoda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, važiuodamas gana dideliu greičiu, apvažiuoja/lenkia automobilių koloną, nusidriekusią antroje eismo juostoje. Automobiliui „Škoda“ atliekant manevrą, priešingos krypties eismo juosta juda automobilis „Audi“, kurio vairuotojas, pamatęs atjudantį automobilį „Škoda“, siekdamas išvengti susidūrimo, lėtina greitį ir bando keisti važiavimo kryptį. Priešingai nei teigiama skunde, priešpriešinėje eismo juostoje važiavęs automobilis nesiekė neleistinoje vietoje kirsti Karaliaus Mindaugo pr., priešingai šis automobilis važiavimo kryptį siekė pakeisti tik pamatęs priešpriešai atvažiuojanti automobilį „Škoda“, tačiau manevro nebaigė, nes automobilis „Škoda“ persirikiavo į pirmąją priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė šį automobilį. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog automobilis „Audi“ posūkio signalą rodo ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) ir šioje atkarpoje šis manevras nėra draudžiamas. Dėl tokio „Škoda“ automobilio vairuotojo atlikto manevro priversti sulėtinti greitį (pristabdo) ir kiti kolonoje važiuojantys automobiliai. Iš šių paminėtų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, jog eismas įvykio vietoje eismas buvo pakankamai intensyvus, net keli automobiliai buvo priversti stabdyti, o „Audi“ automobilis ir keisti važiavimo kryptį, todėl A. P. padaryti KET pažeidimai vertintini kaip keliantys pavojų eismo arba kitų asmenų saugumui.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat pažymi, kad A. P. veikos pavojingumą įrodo ir veikos padarymo vieta, t. y. vaizdo įraše matyti, kad A. P. intensyviai didindamas greitį, dėl ko prasisuka jo automobiliai ratai, per kelias eismo juostas, tame tarpe ir priešpriešinėje eismo juostoje, lenkia upės krantinėje, kuri nėra atitverta atitvarais, todėl akivaizdu, jog šioje kelio atkarpoje eismo saugumas yra iš tiesų mažesnis, o joje atliekami bet kokie manevrai pavojingesni. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių ir neabejotina, kad A. P. atliekant automobilių kolonos apvažiavimą/lenkimą, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir, kaip nurodo ir pats apeliantas, važiavo lėtesniu greičiu. A. P. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas.

11. Apeliaciniame skunde A. P. tvirtina, jog KET pažeidimus jis padarė turėdamas aiškią priežastį, t. y. norėdamas išvengti susidūrimo su antroje eismo juostoje važiavusiais ir staigiai stabdžiusiais automobiliais, todėl jo padaryti KET pažeidimai negali būti vertinami kaip chuliganiškos paskatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. P. nurodytas įvykio mechanizmas nepasitvirtino. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, matyti, jog tarp A. P. ir kitų transporto priemonių buvo pakankamas atstumas, automobilių eismas nesustojo, todėl jokio pagrindo A. P. išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą nebuvo. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad A. P. veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams būtinąjį reikalingumo, nors šios sąlygos byloje nenustatytos.

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. P. nedalyvaujant, būtina pažymėti, jog pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl padaryto pažeidimo įteikė šaukimą 2022 m. balandžio 20 d. 11 val. atvykti į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (administracinio nusižengimo bylos 29, 35 lapai), tačiau A. P. į policijos komisariatą neatvykus, administracinio nusižengimo protokolas 2022 m. birželio 17 d. buvo surašytas jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad dėl policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo A. P. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 431 straipsnį, tačiau ji buvo nutraukta, konstatavus, kad, nors A. P. ir buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, tačiau nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų. Tokiu būdu, neabejotina, kad A. P. buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykstantį administracinio nusižengimo bylos tyrimą. Tuo tarpu ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija numato, jog administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Be to, nors A. P. ir nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau vėliau dalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, gynybos versiją pateikė ir nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Kiekvienas proceso dalyvis savo teises turi įgyvendinti tinkamai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyvus ir domėtis proceso eiga. Kadangi nagrinėjamu atveju A. P. būdamas tinkamai supažindinta su bylos nagrinėjimo vieta ir laiku, pats nusprendė nedalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo objektyvų negalėjimą atvykti į policijos komisariatą, nesama pagrindo daryti išvadą, kad būtų buvusi pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ar kitaip suvaržyta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus bei įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.