- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- II-616-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00985-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13768-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13768-2022 A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. kovo 14 d., 11.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Škoda“ kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, esant intensyviam eismui, važiuodamas antroje eismo juostoje nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kurią kirsti draudžiama, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, aplenkė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama. Atlikdamas tokį lenkimo manevrą, automobilio „Škoda“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, kadangi priešinga kryptimi važiuojančio lengvojo automobilio „Audi“ vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti tokio jo lenkimo manevro, dėl to privalėjo stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“. Tokiais veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. A. P. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. skundžia Institucijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti; nutarimo nepanaikinus, perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; arba nepatenkinus nurodytų prašymų, sumažinti skirtą baudą iki 225 Eur dydžio, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Institucijos pateiktoje filmuotoje medžiagoje turėjo aiškiai matytis, kad A. P., vairuodamas lengvąjį automobilį „Škoda“, važiavo antroje eismo juostoje bei pravažiavo (duomenys neskelbtini) ir susiaurėjus kelių eismo juostoms iš trijų į dvi, persirikiavo į trečią eismo juostą, nes turėjo sukti į kairę pusę bei važiuoti (duomenys neskelbtini). Šioje juostoje netikėtai pastebėjo, kad automobiliai nejuda, o stovi spūstyje, todėl siekdamas išvengti susidūrimo su stovinčiomis transporto priemonėmis, turėjo staigiai išvažiuoti į priešingą eismo juostą, kurioje lenkimui atlikti reikiamu atstumu nevažiavo jokios transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad A. P. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius, nepagarbą kitiems vairuotojams, taip pat kad sukėlė neigiamą reakciją, pasipiktinimą, atvirkščiai, siekdamas išvengti avarijos, matydamas, kad priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonė važiuoja atstumu, kuris yra pakankamas lenkimo manevrui atlikti, privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą bei apvažiavęs kelias transporto priemones, grįžti į antrąją eismo juostą. Išvažiavimas į priešingą eismo juostą bei lenkimas, kai tai daryti draudžiama, tačiau esant būtinybei išvengti susidūrimo, negali būti traktuojamas kaip nusižengimo padarymas iš chuliganiškų paskatų, o kaip galimai pavojingas veiksmas, todėl, nepanaikinus skundžiamo nutarimo, A. P. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami į ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Vaizdo įraše matyti, kad jam vairuojant transporto priemonę, ši buvo visiškai kontroliuojama ir akivaizdžiai keitė važiavimo kryptį. Byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė, yra nepagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad A. P. veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos. Be to, Institucijos nutarime nurodyta, kad A. P. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš tiesų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino tik nustatytas faktines aplinkybes, t. y., padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė tik dėl būtinybės išvengti avarijos, tačiau su administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutinka.
A. P. nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų padarymo, taip pat nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu kaip dar viena lengvinanti aplinkybė turėtų būti pripažinta tai, kad A. P. yra įsteigęs UAB (duomenys neskelbtini), kurioje yra vienintelis darbuotojas bei kuri yra labai maža įmonė, o teisė vairuoti jam yra būtina darbui atlikti. Jis atlieka įvairius nedidelius statybinius darbus, važinėja pas klientus veždamas įvairias statybines medžiagas ir įrangą, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, negalėtų jų atlikti bei netektų vienintelio pajamų šaltinio. Be to, A. P. niekada nėra padaręs tokio nusižengimo bei jam niekada nėra skirta bauda už tokį nusižengimą. Taip pat pabrėžtina, kad jis augina du vaikus iki 5 metų, o sutuoktinei nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. vasario 4 d. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones bei netekus darbo, jis negalėtų tinkamai pasirūpinti sutuoktine ir vaikais. Neatsižvelgdama į išvardytas aplinkybes ir skirdamas 450 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiui, Institucija nesilaikė protingumo kriterijaus, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų, nes nuobaudos griežtumas neatitiko nusižengimo masto.
Administracinio nusižengimo protokolas A. P. buvo surašytas 2022 m. birželio 17 d., jam nedalyvaujant. Dėl to Institucijos atstovas nesilaikė imperatyvių ANK 573 ir 608 straipsnių reikalavimų. Šaukimas atsiimti protokolą buvo paliktas pašto dėžutėje A. P. kaimynės R. G. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), bei jam nebuvo įteiktas. R. G., radusi šaukimą savo pašto dėžutėje, jį perdavė tik 2022 m. liepos 22 d., o 2022 m. rugpjūčio 4 d. A. P. nuvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pareigūnas, neatsižvelgdamas į pareiškimą, kad nebuvo gautas 2022 m. birželio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas, A. P. paskyrė 450 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Institucijos atstovė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo A. P. skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos įvykio aplinkybės atitinka chuliganiško vairavimo apibrėžimą, todėl perkvalifikuoti A. P. inkriminuotą administracinį nusižengimą kaip pavojingą vairavimą nėra teisinio pagrindo, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį, sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo savo išskirtinumą, jo veiksmais buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, buvo atkreiptas aplinkinių dėmesys. A. P. vairavimas vertinamas kaip pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų asmenų, eismo saugumui. Bylos medžiagos visuma sudaro pagrindą spręsti, jog A. P. veikė tyčia, jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. P. skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną jautė nuovargį, kuris galėjo daryti įtaką jo vairavimui. Pareiškėjas sutinka, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau nesutinka, kad tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims, vairavo chuliganiškai.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. P. turėjo įvertinti kelyje vykstančią situaciją, tačiau to nepadarė. Kelyje vykę statybų darbai A. P. negalėjo daryti įtakos važiuoti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės yra aiškios, pažeidėjui iš priekio kliūčių nebuvo, be to pažeidėjui nebuvo būtinumo padaryti pažeidimą. Atstovas pabrėžė, kad visiems automobiliams užteko tiek vietos antroje eismo juostoje, tiek laiko sulėtėti bei tęsti judėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.
Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.
Nagrinėjamu atveju, A. P. skundžiamu institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Škoda“ kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, esant intensyviam eismui, važiuodamas antroje eismo juostoje nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kurią kirsti draudžiama, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, aplenkė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama.
Skundo autorius kvestionavo jo išvažiavimą į priešingą eismo juostą bei kitų automobilių lenkimą kaip chuliganiško vairavimo traktavimą. Jis teigė, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tik siekdamas išvengti eismo įvykio, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta, o tokių aplinkybių nenustačius, jo veiksmai turėtų būti traktuojami ne kaip chuliganiškas, o kaip pavojingas vairavimas, įtvirtintas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, o administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, atspindintis įvykių seką, patvirtina, kad A. P. veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusižengimo sudėtį. Priešingai nei tvirtinama skunde, šie veiksmai, nesant neišvengiamo būtinumo, galinčio pateisinti tokį intensyviame transporto eisme dalyvavusio asmens elgesį, negali būti laikomi nekeliančiais grėsmės eismo saugumui, o sąlygoti būtinojo reikalingumo, siekiant išvengti galimo eismo įvykio.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. P. sankryžoje ties šviesoforu stovėjo eismo juostoje pirmas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, A. P. kirto sankryžą, esančią (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) staigiai persirikiavo į antrąją eismo juostą ir didindamas transporto priemonės greitį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip sukeldamas pavojų kitiems eisme dalyvavusiems asmenims. Teismo vertinimu, staigiais judesiais manevruojant, persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į trečią ir iš karto kertant ištisinę eismo juostą bei išvažiuojant į jos pirmą eismo juostą (antroje juostoje važiuojant kitai transporto priemonei) tam, kad po šių veiksmų aplenkus automobilių koloną sugrįžti į ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių eismo juostą, galimybė elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad vairuojama transporto priemonė galėtų būti sustabdyta iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, yra nepateisinamai ir nepagrįstai apribojama. Priešingai nei A. P. teigė teismo posėdžio metu, vaizdo įraše neužfiksuotos jokios aplinkybės, kurios būtų privertusios jį staiga stabdyti, taip išvengiant avarijos.
Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad sankryžoje A. P. automobilis stovėjo pirmas ir, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, važiavo tiesiai. Jokios kliūtys jo važiuojamoje juostoje iki jo atlikto persirikiavimo manevro nebuvo užfiksuotos, kaip ir nenustatytas staiga į gatvę išėjęs asmuo iš statybvietės, kuri yra nutolusi nuo tos vietos, kurioje A. P. atliko persirikiavimo manevrą. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad iš esmės jokie pėstieji nubaustojo nurodomoje vietoje nebuvo užfiksuoti. Atmetant skundo argumentus, tuo pačiu pažymėtina, kad nei viena kita eismo juostoje, į kurią pareiškėjas persirikiavo, transporto priemonė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sudarę pagrindą spręsti apie priekyje staiga atsiradusią kliūtį, sukeliančią avarinę situaciją. Priešingai, matyti, kad priešais vaizdo registratoriumi disponavusio asmens automobilį važiavusi transporto priemonė, kurios priekyje nubaustasis atliko persirikiavimo manevrą, dar kurį laiką (jau nubaustajam išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą) automobilio nestabdė, o vėliau jos stabdymas buvo minimalus ir nestaigus. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog jokios objektyviai staiga kilusios grėsmės, dėl kurios A. P., atlikęs persirikiavimo manevrą, iš esmės netgi nepavažiavęs eismo juostoje, į kurią persirikiavo, būtų turėjęs staiga išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą judrioje miesto gatvėje, kurioje visiškai netoliese važiavo kitas automobilis, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nenustačius jokio būtinojo reikalingumo nubaustajam atlikti pavojų eismo saugumui sukėlusius veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas šiuo atveju buvo sąlygotas objektyvių, nuo nubaustojo valios nepriklausiusių aplinkybių, o ne dėl subjektyviai jo pasirinkto veikimo būdo, savo veiksmais realizuojant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
Priešingai nei teigiama skunde, tokių A. P. atliktų veiksmų vertinti kaip pavojingų, o ne atliktų iš chuliganiškų paskatų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ir skunde dėstomi argumentai, jog realių neigiamų padarinių aplinkiniams eismo dalyviams A. P. veiksmai nesukėlė, kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.
Nors skunde keliamas klausimas ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios vairuoti pažeidžiant Kelių eismo taisykles buvimo, tačiau, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje ir skundo pirmosios instancijos nagrinėjimo medžiagoje surinkti ir ištirti įrodymai sudaro pagrindą spręsti A. P. veiksmuose buvus chuliganiškoms paskatoms. Chuliganiškas A. P. vairavimas pasireiškė tuo, kad kelių eismo dalyvių saugumui buvo keliama grėsmė važiuojant (duomenys neskelbtini) dienos metu, kai eismas vyko pakankamai intensyviai, KET pažeidimai buvo daromi netrumpoje kelio atkarpoje, pažeidėjui važiuojant priešpriešine eismo juosta. A. P., kirsdamas dviejų ištisinių linijų kelio ženklinimą bei išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užkirto kelią važiuoti automobiliui priešinga kryptimi, taip rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje. Tokį A. P. elgesį teismas vertina kaip patvirtinantį jo tiesioginę tyčią, t. y. norą pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, ir dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamą, atliktą be jokios realios priežasties, keliantį pavojų ne tik eismo ir žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018). Vaido įraše matyti kad nebuvo jokio būtinumo, saugaus eismo atžvilgiu, važiuoti taip, kaip važiavo A. P.. Pareiškėjui nebuvo kilusi reali galimybė padaryti eismo įvykį prieš jo vaizdo įraše užfiksuotus manevrus, todėl teismas konstatuoja, kad A. P. atliktas administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas tinkamai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kaip chuliganiškas vairavimas.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad savo veiksmais nesukėlė jokios žalos kito asmens sveikatai ar turtui, tačiau teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. A. P. bet kokiu atveju sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą sukėlė pavojaus faktorių ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, atkreipė aplinkinių dėmesį. Dviejų ištisinių linijų kelio ženklinimo nepaisymas bei kirtimas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą nėra priimtinas dėmesingų ir atsakingų vairuotojų atžvilgiu. Toks elgesys atkreipia aplinkinių dėmesį ir trikdo kitus eisme dalyvaujančius asmenis. Konstatuotina, kad A. P. tokiu savo elgesiu siekė demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, parodyti savo išskirtinumą, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo A. P. administracinį nusižengimą kvalifikuoti kaip pavojingą vairavimą, kadangi chuliganiškos paskatos byloje surinktais įrodymais yra nustatytos teisingai ir pagrįstai.
Be to, A. P. prašo sumažinti jam paskirtą baudą iki 225 Eur netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 12 mėnesių arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Skundo autorius teigia, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonę netektų pajamų šaltinio, kadangi darbo atlikimui reikalinga transporto priemonė. Taip pat, A. P. augina du mažamečius vaikus, o sutuoktinei 2021 m. gegužės 3 d. – 2023 m. vasario 4 d. laikotarpiu suteiktos atostogos vaiko priežiūrai. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę ir praradus darbą A. P. negalėtų tinkamai pasirūpinti šeima, todėl, pasak skundo autoriaus, šios pateiktos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė kvalifikuojant ir skiriant administracinę nuobaudą.
ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, šio straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Nagrinėjamu atveju A. P. buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, t. y. 12 mėnesių. Svarbu pažymėti, kad A. P. turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Nei išimtinėmis, nei atsakomybę lengvinančiomis ANK 35 straipsnio prasme nelaikytinos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, tai yra tai, kad A. P. dirba ir praradęs teisę vairuoti gali netekti darbo, pajamų ir kitų su tuo susijusių socialinių garantijų. Pareiškėjas turi galimybę į darbo vietą vykti viešuoju transportu. Vien tai, kad A. P. patirtų nepatogumų dėl to, kad tokiu būdu jo kelionė užtruktų ilgiau nei vykstant asmenine transporto priemone, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Žinodamas, kad pareiškėjo atliekamam darbo pobūdžiui yra reikalinga transporto priemonė A. P. turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, elgtis apdairiai ir protingai, tam kad nebūtų padarytas administracinis nusižengimas.
Posėdžio metu pareiškėjas paminėjo tai, kad jo žmona yra vaiko auginimo atostogose, tačiau A. P. sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip ir minėjo pats pareiškimo autorius, jo sutuoktinė pati gali nuvežti vaikus į mokymo įstaigas, nuvažiuoti į prekybos centrus, t. y. aprūpinti šeimą reikalingomis prekėmis, taigi šeimoje vienas iš jos narių turi teisę vairuoti transporto priemonę. Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nei viena iš A. P. minėtų aplinkybių nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. A. P. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, kurio padarymo metu jis sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, sutrikdė visuomeninę tvarką, aiškiai išreiškiant nepagarbą ir elgesio normų niekinimą, todėl pagrindo jo atsakomybę dar labiau švelninti nėra.
Skundo autorius taip pat ginčija tai, kad jam nebuvo tinkamai įteiktas šaukimas administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Tačiau iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2022 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas šaukimas dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime (admin. b. l. 39-41). Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 5 d. šaukimas buvo pakartotinai išsiųstas į A. P. gyvenamąją vietą (admin. b. l. 39-41). ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Taigi elektroninis paštas yra viena iš alternatyvių priemonių, kuria yra informuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. iš minėto elektroninio pašto atsakinėjo Institucijos atstovams, todėl darytina išvada, kad šį elektroninį paštą pareiškėjas aktyviai naudoja, taip pat yra nurodęs prie savo asmens duomenų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. 2022 m. rugpjūčio 4 d. dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime Institucijoje, todėl teigtina, kad pareiškėjo teisė į gynybą taip pat nebuvo suvaržyta. Teismas konstatuoja, kad A. P. buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą, todėl A. P. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimą priėmusi institucija A. P. veiksmus kaip chuliganišką vairavimą įvertino tinkamai ir pagrįstai, o nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pareiškėjui skyrė įstatymo numatytose ribose, minimalaus įstatyme numatyto dydžio, pagrindo tenkinti nubaustojo skundo ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų, todėl A. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13768-2022, kuriuo A. P. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.