- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2-241-1026/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20293-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Gerda Storpirštienė, Valda Grigonytė, Vada Grigonytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl materialinio išlaikymo priteisimo neįgaliam pilnamečiui vaikui, atsakovo V. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas J. B., atstovaujamas globėjos trečiojo asmens R. B. ir advokatės Valdos Grigonytės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B., pilnamečiui neįgaliam sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovo gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną, įstatyminę globėją R. B.
2. Ieškovo atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog po atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, neįgalus ieškovas J. B. kartu su motina R. B. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei bei yra pritaikytas neįgaliam vaikui. Dėl ieškovo J. B. neįgalumo ir sveikatos būklės, ieškovui nuo vaikystės yra diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, diagnozuotas ir ataksinis cerebrinis paralyžius, kurio pagrindiniai požymiai yra šie: sumažėjusi raumenų įtampa (hipotonija), neužtikrinti, nekoordinuoti judesiai, sutrikusi pusiausvyra, tai rečiausia cerebrinio paralyžiaus forma. Nurodė, kad po ištuokos atsakovas V. B. neteikė periodinio išlaikymo, neprisidėjo prie nepilnamečio ieškovo išlaikymo jokia kita forma, neatsižvelgia į ieškovo neįgalumą ir kasdien esančias nemažas išlaidas jo augimui ir vystymuisi, išlaidas atsirandančias dėl būtinųjų medikamentinių priemonių įsigijimo. Ieškovui J. B. kas mėnesį yra apskaičiuojama šalpos neįgalumo pensija, kuri šiuo metu sudaro 286 Eur, taip pat ieškovui kas mėnesį skiriama transporto išlaidų kompensacija, kuri šiuo metu sudaro 10 Eur. Trečiajam asmeniui globėjai R. B. yra apskaičiuojama ir pervedama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri šiuo metu yra 300 Eur. J. B. mokama vienišo asmens išmoka 28,63 Eur. Remiantis tuo, kad ieškovas J. B. lanko (duomenys neskelbtini) grupę, kur lavinasi pagal individualizuotą programą, dalis mokesčio (skirtingomis sumomis, priklausomai nuo lankytų dienų) už ieškovo lankymąsi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra išskaičiuojamas iš šios slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kuri yra išmokama ieškovo globėjai. Atsakovas V. B. šiai dienai yra dirbantis įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, tad gauna pastovias kasmėnesines pajamas ir mano, kad gali prisidėti periodinėmis išmokomis prie neįgalaus pilnamečio sūnaus išlaikymo. Per mėnesį išleidžiama suma neįgaliam vaikui sudaro apie 630 Eur, todėl valstybės skiriamų lėšų ir trečiojo asmens R. B. pajamų nepakanka patenkinti neveiksnaus ieškovo J. B. poreikių, mano, kad atsakovas V. B. turi pareigą prisidėti prie neįgalaus vaiko J. B. išlaikymo, pastarajam sulaukus pilnametystės, kadangi šios pareigos atsakovas geranoriškai nevykdo, iš atsakovo V. B., pilnamečiui neįgaliam sūnui J. B., turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo atstovė patikslino savo reikalavimo dydį jį sumažindama bei prašė priteisti iš atsakovo 180 Eur J. B. išlaikymui. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo 1650 Eur.
3. Ieškovo atstovė advokatė Vada Grigonytė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pripažinus J. B. neveiksniu, savivaldybės administracijos buvo priimtas sprendimas mokėti globėjai tikslinę kompensaciją 300 Eur kaip globėjai už slaugą, t.y. šių išlaidų tikslinė paskirtis. Tokiu būdu R. B., kaip globėjai eina darbo stažas. Byla buvo ilgai nagrinėjama, kainos išaugo, tai skaičiuojama, kad J. B. gauna vienišo asmens išmoką 28,63 Eur, neįgalumo šalpos pensija 286 Eur, transporto kompensacija 10 Eur, t.y. valstybė jam suteikia paramą viso 324,63 Eur. Ieškinyje nurodyta ieškovo poreikių lentelė, kurioje nurodyta, kad kas mėnesį reikalingi pinigai yra 630 Eur, tai atėmus 324 Eur gaunama suma 376 Eur, ją padalinus per pusę gaunama, kad kiekvienas iš tėvų turi skirti po 188 Eur. Todėl prašo priteisti iš atsakovo 180 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis, gauna darbo užmokestį, dienpinigius. Sutinka su tuo, kad atsakovas tam tikrą dalį savo darbo užmokesčio išleidžia, bet jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis sudaro apie 1500 Eur. Tuo tarpu J. B. motinos R. B. pajamos yra mažesnės, o J. B. ji turi prižiūrėti pastoviai. Iš V. B. ji jokios paramos, išskyrus už 6 mėnesius po 80 Eur negavo. Mano, kad ieškinys pagrįstas ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu su ieškovo reikalavimais nesutiko. Posėdžio metu papildomai paaiškino, jog neturi jokių galimybių teikti ieškovui tokio dydžio išlaikymą, kokio prašoma, jo gaunamos pajamos mažos. Dienpinigių jis nelaiko darbo užmokesčiu, nes juos išleidžia užsienyje. Sutinka sūnui teikti po 80 Eur, nes daugiau neturi. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ne daugiau kaip 80 Eur.
5. Atsakovas V. B. byloje pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašė nustatyti, kad V. B. nėra J. B. biologinis tėvas, o J. B. nėra jo sūnus, pripažinti negaliojančiais J. B. gimimo liudijime esančius duomenis, kad V. B. nėra J. B. tėvas, bei juos panaikinti. Atlikus byloje ekspertizę, siekiant nustatyti ar V. B. yra J. B. tėvas, 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovas pateikė prašymą dėl priešieškinio atsisakymo, kuriame atsisako pareikšto priešieškinio, nurodo, kad atsakovui žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės. Prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
6. Atsakovo atstovė advokatė Gerda Storpirštienė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas V. B. neturi tiek lėšų, kiek jų nori tretysis asmuo. Atsakovas dirba vairuotoju, gauna darbo užmokestį. Jis dirba savo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Ieškinys yra pareikštas nuo 2019-12-09 d. 2020 m. sausio mėnesį atsakovas gavo 481 Eur darbo užmokesčio ir 135 Eur dienpinigių, vadinasi susidaro apie 610 Eur pajamų, tai kyla klausimas už kokią sumą atsakovui reikėjo gyventi, jeigu būtų priteista 180 Eur suma sūnaus išlaikymui. Atsakovas gavo paskolą, tačiau jis sumokėjo kompensaciją trečiajam asmeniui kitoje byloje. Atsakovas neturi galimybių važinėti į užsienį dėl savo sveikatos būklės, o kai nevažiuos į užsienį, tai negaus dienpinigių, nes juos gauna tik vykdamas į užsienį. Yra byloje visi rašytiniai įrodymai, kas liečia V. B. sveikatą, nes jis turi problemų su stuburu, sąnariais, odos ligą psoriazę. Mano, kad ieškinys negali būti tenkintas pilna apimtimi, kadangi Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota kokias kompensacijas ir pašalpas gauna neįgalieji asmenys. Ginčas yra kilęs, kad 300 Eur, kuriuos gauna R. B. Mano, kad šias lėšas gauna J. B., o pinigai pervedami R. B. kaip globėjai. Tačiau pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą 300 Eur prašo laikyti J. B. pinigais. Ieškinio reikalavimas yra 180 Eur. Jeigu J. B. šiuo metu gauna apie 624 Eur, tai poreikių lentelėje 630 Eur, tai kiekvienas iš tėvų turėtų mokėti po nedidelę dalį lėšų. Tačiau atkreipia dėmesį, kad V. B. po 80 Eur teikė už 6 mėnesius J. B. ir šituos pinigus prašo minusuoti nuo priteistinos sumos. Tačiau V. B. sutinka mokėti 80 Eur paramos, o daugiau mokėti neturi galimybių. Pagal rašytinius įrodymus, V. B. alga vidutiniškai yra apie 650-800 Eur. Dienpinigiai tai asmeniui skirtos didesnių piniginių lėšų dalys, kurias išleidžia užsienyje ir jie negali būti priskaičiuojami prie didesnių pajamų. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ne daugiau kaip 80 Eur periodinių išmokų, minusuoti sumokėtas atsakovo 480 Eur išmokas. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nesutinka, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos dėl to, nors asmuo turi teisę į advokatą, bet neįgalus asmuo turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, tačiau šiuo atveju nebuvo pasinaudota nemokamomis teisinėmis paslaugomis.
Atsiliepimas
7. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. B., pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka ir prašo reikalavimą dėl patikslinto paramos dydžio 180 Eur sumos patenkinti. Paaiškino, kad atsakovas V. B. neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovas J. B. pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, o ji paskirta ieškovo globėja. Savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Ieškovo prašymas priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo (tėvo) yra visiškai pagrįstas, kadangi ieškovo gaunamas pajamas yra per mažos ir negali patenkinti visiškai jo, kaip neįgalaus vaiko poreikių, o ji viena ieškovo paremti, jį išlaikyti ir teikti visapusišką materialinę paramą, užtikrinant ieškovo būtiniausius poreikius, neišgali. Šiuo metu yra sūnaus globėja ir negali jo vieno palikti ir įsidarbinti pilnu etatu, o sūnui esant neįgaliam ir nedarbingam prie jo išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas V. B. J. B. yra neįgalus, jam reikalingas nuolatinis gydymas bei nuolatinė priežiūra, akivaizdu, kad neįgalaus vaiko išlaikymas reikalauja didesnių materialinių išlaidų, kad būtų užtikrintos jam minimalios, būtinos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Dalis gydymui būtinų vaistų nebekompensuojami, jam būtini ir vitaminai, ir geresnis maistas. Minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 630 Eur/per mėnesį, todėl ieškovo gaunamos pensijos ir kompensacijos jam nepakanka. Mano, kad slaugos tikslinė kompensacija, kuri šiuo metu sudaro 300 Eur yra mokama jai, kaip sūnaus globėjai, kaip atlyginimas. Prašė ieškinį, patikslintą reikalavimą, tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.
8. Byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įodymais nustatyta, kad atsakovas V. B. ir trečiasis asmuo R. B. yra ieškovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 45-48, 61, 72). Ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės, ieškovui nuo vaikystės yra diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, diagnozuotas ir ataksinis cerebrinis paralyžius, kurio pagrindiniai požymiai yra šie: sumažėjusi raumenų įtampa (hipotonija), neužtikrinti, nekoordinuoti judesiai, sutrikusi pusiausvyra. Pagal 2015-09-15 psichologinio įvertinimo išvadą, ieškovas J. B. savarankiškai nevaikšto, jo koordinacija sutrikusi, smulkioji motorika neišsivysčiusi, emocijos neadekvačios, intelekto defektas yra labai sunkus, reikalinga nuolatinė priežiūra. Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo 2015-11-13 iki 2062-11-12 ieškovui neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jis yra visiškai nedarbingas. Pagal specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SB Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2015-11-13 d. neterminuotai. Ieškovas J. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo ir globėjo paskyrimo ieškovo globėja paskirta R. B.
Dėl priešieškinio atsisakymo.
9. 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovas pateikė prašymą dėl priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsisakymo, kuriame atsisako pareikšto priešieškinio, nurodo, kad atsakovui žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės. Prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsakovo pareiškimas atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalies nurodytus reikalavimus, todėl priimtinas ir tenkintinas, civilinės bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės.
10. Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovo atstovė ir tretysis asmuo prašo priteisti materialinį išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį iš atsakovo (tėvo), motyvuodama tuo, kad jos pajamos ir valstybės skiriama parama yra per mažos ir negali visiškai patenkinti neįgalaus J. B. poreikių. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma dėl to, jog mano, kad valstybės skiriamų pajamų pakanka jo poreikiams tenkinti. Atsakovas V. B. geranoriškai sutinka mokėti neįgaliam sūnui 80 Eur paramos kas mėnesį. Byloje kilo ginčas ir dėl gaunamos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos lėšų vertinimo. Ieškovo atstovė bei tretysis asmuo R. B. slaugos tikslinę kompensaciją, kuri šiuo metu sudaro 300 Eur ir yra mokama jai, kaip sūnaus globėjai, laiko kaip atlyginimą, o atsakovas su tuo nesutinka teigdamas, kad tai laikytini neįgalaus J. B. pinigais.
Dėl išlaikymo pilnamečiam neįgaliam asmeniui būtinumo
11. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.
12. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas J. B. yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, kadangi ieškovui nuo vaikystės yra diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, diagnozuotas ir ataksinis cerebrinis paralyžius, jam nustatytas 20 proc. darbingumas. Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti ar ieškovui yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jo dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.
13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad valstybės ieškovui pagal (duomenys neskelbtini) išrašą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 08 d. duomenis ieškovui J. B. kas mėnesį moka šalpos neįgalumo pensiją, kuri bylos iškėlimo metu sudarė 264 Eur, taip pat ieškovui kas mėnesį skiriama transporto išlaidų kompensacija, kuri bylos iškėlimo metu sudarė 9,50 Eur. Pagal sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2021-11-01 ieškovui J. B. kas mėnesį yra mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri šiuo metu sudaro 286 Eur, taip pat ieškovui kas mėnesį skiriama transporto išlaidų kompensacija, kuri šiuo metu sudaro 10 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus J. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna vienišo asmens išmoką 28,63 Eur. Taigi J. B. atžvilgiu gaunama šio pobūdžio (šalpos neįgalumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija) parama iš valstybės sudaro 324,63 Eur (286+10+28,63 Eur). Jis gyvena kartu globėja bei įstatymine atstove R. B. Iš 2019-10-17 VĮ Registrų centro pažymos „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ matyti, kad ieškovas J. B. savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2019-06-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas J. B. kartu su savo motina R. B. savo gyvenamąją vietą nuo 2009-05-04 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.
14. Pagal byloje pateiktus (duomenys neskelbtini) išrašus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. pažymą apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad trečiajam asmeniui R. B. yra apskaičiuojama ir pervedama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri bylos iškėlimo metu sudarė 285 Eur kas mėnesį, o pagal sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2021-11-01 tikslinės kompensacijos dydis šiuo metu sudaro 300 Eur.
15. Byloje kilo ginčas, kad tretysis asmuo R. B. slaugos tikslinę kompensaciją, kuri šiuo metu sudaro 300 Eur ir yra mokama jai, kaip sūnaus globėjai, laiko kaip atlyginimą už sūnaus slaugą, o atsakovas su tuo nesutinka teigdamas, kad šie 300 Eur laikytini J. B. pinigais. Teismas, spręsdamas tokį šalių ginčą atmeta ieškovo atstovės ir trečiojo asmens argumentus, kad tikslinė kompensacija, kuri mokama R. B. atžvilgiu laikomi jos lėšomis. Teismas pritaria atsakovo ir jo atstovės argumentui, kad tai neįgalaus J. B. lėšos, remdamasis sekančiais motyvais.
16. Tikslinių kompensacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tikslinės kompensacijos skiriamos siekiant neįgaliesiems kompensuoti specialiųjų poreikių tenkinimo išlaidas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Daroma išvada, jog slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją gaunantis asmuo lėšas turi naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – slaugos išlaidoms kompensuoti. Slaugos išlaidų struktūra nėra tiksliai apibrėžta teisės aktuose, todėl tinkamu lėšų naudojimu pripažintina, kai tai yra susiję su slaugos poreikiais. Šie poreikiai gali apimti tiek su slauga susijusias prekes, tiek paslaugas. Slaugos tikslinė kompensacija gali būti naudojama ir slaugos paslaugų apmokėjimui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1486-580/2018). Darytina išvada, kad nors globėja slaugydama nuolatinės slaugos poreikį turintį ieškovą turi mažesnes galimybes dirbti, tai nereiškia kad slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra skirta jos netektoms pajamoms kompensuoti ar laikytina jos užmokesčiu už slaugą. Šios lėšos skirtos ne globėjos, o ieškovo poreikių tenkinimui, todėl turi būti įvertinamos sprendžiant dėl jo turtinės padėties.
17. Tretysis asmuo (globėja) R. B. nurodė, kad ji slaugo ieškovą, todėl negali dirbti pilnu etatu. Tretysis R. B. verčiasi individualia veikla (2 t. b.l. 34-35). Pati R. B. paaiškino, kad jos veikla susijusi su tuo, jog (duomenys neskelbtini) turguje prekiauja maisto produktais. Be to, R. B. patvirtino, kad ji ieškovo J. B. slaugą iš dalies perduoda (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, kadangi tuo metu, kai ji dirba jis lanko dienos grupę, ten yra ugdomas. Remiantis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2019 m. lapkričio 4 d. informacija Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovas J. B. lanko (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų Dienos socialinės globos grupę, kur lavinasi pagal individualizuotą programą, o dalis mokesčio (skirtingomis sumomis, priklausomai nuo lankytų dienų) už ieškovo lankymąsi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra išskaičiuojamas iš šios slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kuri yra išmokama ieškovo globėjai. Šios aplinkybės, kad dalis lėšų, skirtų slaugai, atskaitoma iš R. B., patvirtina, jog šios valstybės skiriamos slaugos išlaidos skiriamos J. B. poreikiams tenkinti.
18. Ieškovo atstovė pateikė į bylą ieškovo poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad per mėnesi J. B. būtinas išlaidas sudaro 626 Eur suma. Išlaidas mėnesiui sudaro: maistui apie 200 Eur, kadangi ieškovas yra maitinamas ir valgo tik trintą maistą; slaugos ir higienos priežiūros priemonės (prausimosi reikmenys, plaukų ir skutimosi priežiūros reikmenys sauskelnės, priemoka už kompensuojamas sauskelnes, vienkartinės paklodės, valomasis kremas, drėgnos servetėlės ir pan. priemonės, kurios nekompensuojamos 100 proc. - 90 Eur; švaros priemonės (skalbimo priemonės, indų plovimo priemonės ir pan.) - 40 Eur; sveikatos priemonės (lankymasis gydymo įstaigose, maisto papildai, vaistai, vitaminai. Priemoka už kompensuojamus vaistus) - 75 Eur; transportas (kuras į dienos centrą, gydymo įstaigas ir pan.) - 60 Eur; apranga (sezoniniai, viršutiniai, apatiniai rūbai, sportinė, miegojimo, maudymosi apranga, avalynė ir pan.) - 100 Eur; Dienos centro paslauga - 30 Eur; kirpykla - 6 Eur; 1/2 komunalinių ir kitų mokesčių (elektra, dujos, šildymas, vanduo) - 15 Eur; pramogos (garsiniai, šviečiantys žaislai) - 10 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, nurodytos išlaidos yra realios ir atitinka protingumo kriterijus, todėl teismas pripažįsta jas būtinomis ir nereikalingomis papildomo įrodinėjimo, juolab, kad remiantis teismų praktika, teismas ir neturi nustatyti konkrečios kiekvienam poreikiui tenkinti reikalingos sumos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
19. Remiantis sprendimo 16 punkte padaryta išvada, kad valstybės skiriamos slaugos išlaidos skiriamos J. B. poreikiams tenkinti, teismas sprendžia, kad ieškovo J. B. atžvilgiu iš valstybės gaunama parama sudaro 624,63 Eur (286+28.63+300+10), taigi laikytina, kad tai beveik atitinka jo atstovų nurodytus poreikius 626 Eur sumai ir formaliai būtų galima laikyti, kad ieškovui parama nėra būtina. Tačiau proceso įstatymas šioje byloje teismui suteikia aktyvaus teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl vertintina, kad bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiką, per kurį pasikeitė elektros, o tuo pačiu būsto išlaikymo, maisto kainos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m sausio 1 d. taikoma 730 Eur minimalioji mėnesinė alga. Nors priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Todėl, šiuo konkrečiu atveju remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei neįgaliojo asmens J. B. interesais, atsižvelgiant į ieškovo neįgalumą, nustatytą nedarbingumo lygį, sveikatos būklę, specialiuosius poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovui išlaikymas yra būtinas. Įskaičius valstybės gaunamą paramą bei vertinant minimalios mėnesinės algos dydį, šiuo metu ieškovui būtinos paramos dydis sudaro 106 Eur, kuris skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos atėmus valstybės gaunamą paramą (730-624).
Dėl realių tėvų galimybių išlaikymą neįgaliam pilnamečiam asmeniui teikti
20. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nors, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, ieškovo nurodytas minimalių poreikių dydis (626 Eur) iš esmės nėra didelis, tačiau konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.
21. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. B., nors nurodo turintis įvairių sveikatos problemų, tačiau yra darbingas. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Per 2020 m. sausio mėnesio – 2021 m. lapkričio mėnesio, t.y. 23 mėnesių laikotarpį, atsakovo gaunamos pajamos sudarė atlyginimas bei gaunami dienpinigiai. Vidutiniškai skaičiuotina, kad atsakovas per šį laikotarpį gavo po 615,54 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius (14 157,57 Eur : 23 mėnesių) darbo užmokesčio ir po 609,97 Eur priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių (14 029,50 Eur : 23 mėnesių), t.y. viso vidutiniškai po 1225,51 Eur (615,54 Eur + 609,97 Eur) pajamų per mėnesį (2 t., b.l. 48-50). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis atsakovas V. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi. Pagal Valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, transporto priemonių neturi.
23. Atsakovas nesutiko su tuo, kad dienpinigiai laikytini jo darbo užmokesčiu. Nors šios aplinkybės jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau taip pat nurodė, kad jis dienpinigius gauna tik tada, kai vyksta į užsienio valstybę, o Lietuvoje jų negauna. Tačiau, net ir remiantis tokia jo nurodyta aplinkybe, iš atsakovo pateiktos pažymos apie dienpinigius matyti, kad jis dienpinigius gaudavo beveik du metus. Vadinasi, jo darbo pobūdis susijęs su nuolatiniu vykimu į užsienio valstybę. Atsakovas nurodė, kad darbdavys kompensuoja jo turimus mokesčius užsienyje keliams, tiltams, tuneliams, aikštelėms, o už maistą, nakvynę, tualetus moka atsakovas iš gaunamų dienpinigių.
24. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje Nr. 96/71/EB 7 straipsnyje įtvirtinama, kad komandiruotpinigiai laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019). Taigi, laikytina, kad atsakovui mokami dienpinigiai iš dalies atlieka darbo užmokesčio funkciją ir iš dalies atlieka kompensacinę funkciją. Atsakovas savo 2022 m. sausio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis turi išlaidų per mėnesį apie 1250 Eur, įskaitant ir neįgaliam sūnui teikiamą išlaikymą 80 Eur.
25. Be to, pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, atsakovas V. B. yra pasiskolinęs 8000 Eur iki 2025-06-20 d., mokant (grąžinant) po 140,70 Eur kas mėnesį (2 t., b.l. 53-60). Atsakovas nurodė, kad šias išlaidas atsakovas pasiskolino tam, kad kitoje byloje būtų sudaryta taikos sutartis su R. B. ir šios lėšos bus panaudotos kompensacijai sumokėti. Nors iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko sistemos nėra duomenų apie taikos sutarties sudarymą, tačiau civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas kitas parengiamasis posėdis su nurodoma pastaba „tikslu derinti taikos sutartį“. Todėl, šiuo metu nėra galimybės nustatyti kokias turtines teises ar prievoles atsakovas įgytų sudarydamas taikos sutartį, o kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, teigti, kad atstovo turtinė padėtis, net jam ir turint skolinių įsipareigojimų, yra sudėtinga, nėra jokio pagrindo.
26. Tretysis R. B. verčiasi individualia veikla (2 t. b.l. 34-35). Pati R. B. nurodė gaunanti apie 500 Eur pajamų vidutiniškai per mėnesį. Pagal R. B. pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 metus, jos pajamas sudaro 1007 Eur (51230 – 50 223), per 2020 metus – 2243,59 Eur (75 225,34 – 72 981,75). Pagal sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2020-05-25 iki 2020-12-31 R. B. iš valstybės gavo 1583,46 Eur subsidijų, o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-16 gavo 1566,67 Eur dydžio subsidijų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo R. B.“ nuspręsta skirti 2560 Eur dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką J. B., kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
27. Įvertinęs visas neįgalaus ieškovo tėvų gaunamas pajamas bei turimas išlaidas, teismas sprendžia, kad abiejų asmenų turtinė padėtis panaši. Tačiau neįgalus ieškovas gyvena su motina, jai tenka visa kasdienė priežiūra ir rūpinimasis, sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Kaip aptarta sprendimo 19 punkte, ieškovui būtina parama iš abiejų tėvų sudaro 106 Eur (po 53 Eur). Tačiau, įvertinus kasdienę trečiojo asmens R. B. teikiamą ieškovo J. B. atžvilgiu priežiūrą, spręstina, kad iš atsakovo priteistina didesnė dalis trūkstamų lėšų ieškovui, t.y. 80 Eur, vertinant ir tai, kad tokią sumą atsakovas yra pajėgus mokėti ir tai, kad tokia suma iš esmės nepablogina jo turtinės padėties. Atsakovas su šia dalimi priteistinų lėšų sutiko ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą pripažino. Vertinant jo turimas išlaidas, racionaliai naudojant gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad tokios sumos priteisimas atsakovui nesukeltų papildomų turtinės padėties suvaržymų.
28. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės, kad jo gaunamų pajamų nepakanka jo būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad iki šio laiko didesnė sūnaus išlaikymo našta buvo perkelta tik ieškovo motinai, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Įvertinus pasikeitusios minimalios mėnesinės algos dydį, ieškovo specialiuosius poreikius bei atsakovo geranorišką sutikimą skirti sūnui po 80 Eur, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo V. B. priteisti pilnamečiui sūnui J. B. kas mėnesinį ne didesnį negu 80 Eur dydžio materialinį išlaikymą.
29. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistinas iš atsakovo V. B., pilnamečiui neįgaliam sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį iki ieškovo gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. - 20 str.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją CK 3.208 straipsnis), piniginių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną, įstatyminę globėją R. B.
30. Atsakovas prašė įskaityti jo sumokėtas viso 480 Eur išmokas sūnui, kurias teikė bylos nagrinėjimo metu. Pagal (duomenys neskelbtini) išrašą atsakovas V. B. R. B. laikotarpiu nuo 2021-08-30 iki 2021-12-13 yra sumokėjęs 6 įmokas po 80 Eur už ieškovo J. B. išlaikymą, t.y. viso 480 Eur (2 t., b.l. 51). Atsižvelgiant į šiame sprendime (19 punktas) teismo pasiremtu skaičiavimu ir į tai, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2021 metais buvo 642 Eur (Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114) bei į tai, kad ieškovo poreikiai tuo metu sudarė 624 Eur, laikytina, kad atsakovo sumokėta pinigų sumą 6 kartus po 80 Eur yra tinkamas jo prievolės mokėti išlaikymą sūnui įvykdymas ir ši suma įskaitytina. Remiantis tuo, kad 6 mėnesių įmokos įskaitomos, išlaikymas priteisiamas iš atsakovo ne nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-12-09 d.), o po 6 mėnesių, t.y. nuo 2020-07-09 d. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovas už reikalavimus dėl išlaikymo nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Ieškovas patyrė 1650 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas 880 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t. b.l. 190, 2 t. b.l. 15-24).
32. Atsakovas ir jo atstovė prašo nepriteisti ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad išlaidos nelygiavertės, nes R. B. sumokėjo dvigubai didesnę sumą savo advokatui. Nesutinka, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos dėl to, kad, nors asmuo turi teisę į advokatą, bet neįgalus asmuo turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Šiuo atveju nebuvo pasinaudota nemokamomis teisinėmis paslaugomis. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovo ir jo atstovės pozicija, ją atmeta. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, buvo naudojamasi ir mediacijos procesu. Ieškovas, atstovaujamas globėjos, pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Teisės aktuose nėra numatytas įpareigojimas, t.y. pareiga rinktis tik nemokamą teisinę pagalbą ar kreiptis dėl valstybės teikiamos antrinės teisinės pagalbos. Ieškovą atstovaujantis asmuo sprendė ir tokią teisę turėjo, kad teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui rinktis apmokamą teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atstovai galėtų save atstovauti patys, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jie turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovo atstovės elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę bei į tai, kad šalys gana aktyviai įgyvendino rungimosi principą, spręstina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovui patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo atstovė turėjo gintis ir nuo byloje pareikšto priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, tam buvo reiškiamas atsiliepimas į priešieškinį, todėl spręstina, kad tokių išlaidų byloje buvo galima ir išvengti, vertinant, kad priešieškinio reikalavimo vėlesnėje proceso stadijoje buvo atsisakyta.
33. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (44,44 proc.) – 733,26 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (55,56 proc.) – 488,93 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu yra taikytinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina iš viso 244,33 Eur (733,26 - 488,93) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 27 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje. Valstybės turėtos 12,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai: iš atsakovo valstybei yra priteistina 5,65 Eur, o iš ieškovo – 7,07 Eur (CPK 96 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė priešieškinio, jam gražintina 75 procentai žyminio mokesčio, t.y. 56,25 (75x75%) sumokėto 2020 m gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi iš atsakovo priteistina valstybei 27 Eur žyminio mokesčio bei 5,65 Eur pašto išlaidų, viso 32,65 Eur, todėl įskaičius šią priteistiną sumą, atsakovui iš valstybės biudžeto grąžintina 23,60 Eur (56,25-32,65) žyminio mokesčio.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti atsakovo V. B. pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų atsisakymo.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo.
Ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui neįgaliam sūnui J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 80 (aštuoniasdešimt eurų), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki J. B. gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados.
Piniginių lėšų tvarkytoja paskirti globėją R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 244,33 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas (į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų) 7,07 Eur (septynis eurus 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660). Sumokėjus šią sumą, kvitą (ar kitokius duomenis) pateikti teismo raštinei.
Grąžinti atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,60 Eur (dvidešimt tris eurus 60 ct) 2020 m gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus teismo sprendimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.