- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-1486-580/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. D. ir R. D. dėl paramos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. D. prašė iš kiekvieno atsakovo jo išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos bei po 1 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-26 iki ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad:jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovo pajamas sudaro 342,61 Eur netekto darbingumo pensija, 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija bei 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi ieškovui nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta M. D. Rūpintoja nedirba, pajamų negauna. Ieškovui nuolat reikalingi vaistai, reabilitacijos sanatorijose, kurių kaina su 50 proc. nuolaida yra 372 Eur. Tris kartus per metus atliekami masažai, tris keturis kartus per savaitę atliekama kineziterapija. Pensijos neužtenka būtiniems poreikiams. Maistą gauna iš „Maisto banko“. Butas priklauso žmonos motinai. Atsakovai darbingi. Ieškovas be kitų asmenų pagalbos negali pavalgyti, apsirengti, atlikti kitų veiksmų.atsakovai yra ieškovo pilnamečiai vaikai. Su atsakovų motina T. D. ieškovas santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Su sūnumi R. D. palaiko gerus santykius, tačiau nuo 2016-09-04 sūnus tėvo nelanko, paramos neteikia. Sūnus R. D. vengia bendrauti. Ieškovas dirbo ir rūpinosi vaikais. Ieškovo darbo stažas 30 m. Ieškovas pardavė butą už 13 901,76 Eur. Už gautus pinigus sutvarkė tėvų kapus, tai kainavo 1 705,86 Eur, padarė kapitalinį remontą už 5 792,40 Eur, 318,58 Eur kainavo menisko operacija, likusius pinigus išleido vaistams, medicinos paslaugoms. Ieškovas galėtų gyventi slaugos namuose, bet ten nėra tinkamos priežiūros. Socialinės darbuotojos paslaugos ieškovui priklausytų tik tuo atveju, jei rūpintoja turėtų sveikatos problemų. Ieškovo poreikiams patenkinti reikia apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovas R. D. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsakovais nesirūpino. Atsakovais rūpinosi tik mama. Vaikystėje atsakovas buvo patyręs traumą, po kurios jį lankė mama. Ieškovas skriaudė vaikus. Ieškovas motinos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. Keletą kartų kviesta policija, motina rašė pareiškimą. Atsakovui sulaukus 14 metų, diagnozuotos sveikatos problemos, kurias sukėlė nervinė įtampa. Nuo 14 metų atsakovas gydytas nervų sistemą veikiančiais vaistais, ligų pasekmės jaučiamos ir dabar. Nuo 2003 m. atsakovas gyveno ne namie. Atsakovas 2004 m. pradėjo dirbti, kad prisidėtų prie šeimos išlaikymo ir galėtų studijuoti. Ieškovas visus pinigus išleisdavo alkoholiui. Ieškovas tapo neįgalus dėl savo kaltės. Atsakovas turėjo viršsvorio, po pirmojo infarkto savo gyvenimo būdo nekoregavo, vartojo alkoholį, rūkė. Daugelis medikamentų įsigyti savavališkai. Rūpintoja ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir slėpė pajamas. Rūpintoja turi pajamų šaltinį. Ieškovo pajamos sudaro 632,11 Eur per mėnesį, tai 66 proc. daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Ieškovas nuolat būna namuose, todėl jo poreikiai mažesni nei sveiko asmens. Atsakovas dirba, išlaiko savo šeimą, turi būsto paskolą. Atsakovo motinai labiau reikalinga pagalba. Atsakovo motina serga onkologine liga, motinos pajamos mažesnės nei ieškovo. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovo pajamos 1 900 Eur per mėnesį. Rūpintoja yra buhalterė, gali dirbti namuose. Ieškovui 100 proc. kompensuojami vaistai, priklauso 8 valandų globa su didele nuolaida. Ieškovas galėtų gyventi slaugos namuose.Atsakovas R. D. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsakovu nesirūpino ir neišlaikė, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, varė iš namų. Atsakovais rūpinosi mama. Atsakovai išdrįsdavo ginti motiną, tačiau dažnai nukentėdavo patys. Ieškovas kiekvieną dieną vartojo alkoholį. Namuose tvyrojo pastovi įtampa. Trūko pinigų, reikėjo kęsti nepriteklių, todėl atsakovas įsidarbino, kad šeima galėtų nusipirkti būtiniausių daiktų. Ieškovas reikalaudavo pinigų iš atsakovų mamos arba tiesiog juos atimdavo. Ilgą laiką ieškovas niekur nedirbo, o kai dirbo, atlyginimą slėpdavo. Sulaukus pilnametystės ieškovas išvarė atsakovą iš namų. Atsakovui buvo diagnozuotas paaukštintas spaudimas, skirtas gydymas vaistais, fiksuotas nerimas, baimė, buvo gydomas raminamaisiais, 2008 m. nuo pastovaus streso susirgo virškinimo ligomis, diagnozuotas ūminis gastritas. Ieškovas 2011 m. su atsakovo mama pardavė butą, už kurį gavo 28 962 Eur, juos pasidalino lygiomis dalimis. Atsakovas gyvena pas mamą, kuri serga onkologine liga. Atsakovas prisideda prie jos išlaikymo. Registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nuo 16 m. dirba, nors turėjo mokytis. Dirba transporto vadybininku, atlyginimas 700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo R. D. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, jog atsakovai yra ieškovo sūnūs. Ieškovui nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atsakovas neįgalus, priklausomas nuo kitų žmonių. Ieškovui paskirtas gydymas lašelinėmis, įvairiais medikamentais, paskirtas masažas, ergoterapija ir kineziterapija. Į reabilitaciją reikia lydėti, pats neapsitarnauja. Ieškovas lankomas namuose, kartą metuose atliekamos masažo bei kineziterapijos procedūros, siunčiamas į reabilitacijos įstaigą gydymo kursui. Atsakovai priskirtini prie asmenų, turinčių pareigą išlaikyti savo tėvą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartyje, kuria ieškovui skirta rūpyba, nurodoma, kad ieškovas negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Ieškovo sveikatos būklė nepasikeitusi, dirbti ir pasirūpinti savimi ieškovas negali;sprendė, kad ieškovas neįrodė išlaikymo reikalingumo. Ieškovui tenkanti komunalinių paslaugų dalis sudaro apie 63 Eur, maistas apie 160 Eur, drabužiai apie 20 Eur, kirpimas apie 7 Eur, išlaidos pagrįstos. Vaistai neįgaliajam kompensuojami. Ieškovas gauna techninės pagalbos priemones neįgaliesiems, kompensuojamas medicinos paslaugas ir vaistus, jam teikiamos savarankiškos slaugytojo paslaugos, slaugos procedūros. Rūpintojos pasirinkimo įsigyti brangesnes prekes, našta neturi būti perkeliama atsakovams. Išlaidų higienos priemonėms, sauskelnėms bei kineziterapijai dydžio įrodymų nepateikta, nenurodyta ir kokios papildomos priemonės reikalingos kineziterapijai, neaiškus masažo poreikis. Sprendė, kad išlaidos kurui, tenkančios ieškovo daliai, neprotingai didelės, ieškovas yra gulintis ligonis, medicinos specialistų lankomas namuose. Vykimas pas motiną 12 kartų per mėnesį yra rūpintojos poreikis. Draudimas nėra būtinasis poreikis;nustatė, kad ieškovas gauna 342,61 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją, 9,50 Eur per mėnesį transporto išlaidų kompensaciją, 280 Eur per mėnesį slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, teikiama parama maistu. Ieškovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neregistruotos, neturi transporto priemonių. Nuo 2011-04-29 ieškovas susituokęs su M. D., kuri yra ieškovo rūpintoja. Rūpintojos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, juridinių asmenų akcijas neregistruotos. Rūpintojos vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje su ieškovu ir esanti bendra jungtine nuosavybe. Rūpintoja automobilį įgijo už 7 240,50 Eur, pozicija dėl įgijimui panaudotų lėšų nenuosekli. Rūpintoja nedirba nuo 2014-06-20, pajamų neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos jai nemokamos. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija neskirta rūpintojos netektoms pajamoms kompensuoti ir nėra užmokesčiu už slaugą, lėšos skirtos ieškovo poreikių tenkinimui. Rūpintojos poreikiai nevertinami. Sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis gera ir parama jam nereikalinga;nustatė, kad atsakovas R. D. nuo 2017-03-20 dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas iki 913 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovas nurodė, kad atskaičius mokesčius jo atlyginimas sudaro 700 Eur per mėnesį, tai 70 Eur daugiau, nei gauna ieškovas. Nuo 2017-07-04 atsakovų motinai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, atsakovai prisideda prie jos poreikių tenkinimo. Atsakovas R. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir verčiasi individualia veikla, jo darbo užmokestis daugiau nei 2 000 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovas savo lėšomis moka papildomą pensijų įmoką. Atsakovas 2016-10-21 už 81 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, įsigijimui gautas 68 850 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad, jei ieškovui parama būtų reikalinga, atsakovas R. D. turėtų galimybę ją teikti;nustatė, kad remiantis ieškovas nedirbo nuo 1988-12-21 iki 1991-06-10, nuo 1993-10-01 iki 1994-06-13, nuo 1995-09-14 iki 1996-05-16, tai iš dalies patvirtina, kad ieškovas ilgais laikotarpiais nedirbdavo ir neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-27 sprendime, kuriuo nutraukta ieškovo ir T. D. santuoka, nurodyta, kad sutuoktiniai bendro ūkio nevedė nuo 2007 m., kai abu atsakovai jau buvo pilnamečiai. Ieškovo nedarbo laikotarpiais, ieškovas negali būti laikomas neprisidėjusiu prie vaikų išlaikymo. Duomenų apie skundus ir pareiškimus ieškovo atžvilgiu nėra, ieškovas nebaustas administracine tvarka, neteistas, darbovietės charakterizuotas teigiamai, tačiau atsakovų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad jis tinkamai nesirūpino nepilnamečiais vaikais, naudojo jų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. T. D. paaiškino, kad pavartojęs alkoholio ieškovas būdavo žiaurus, yra išmušęs atsakovui R. D. dantį, mušdavo vaikus diržu, vaikai jo bijojo. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas nesirūpino vaikais, smurtavo. Paauglystėje atsakovai susirgo nerviniu pagrindu atsirandančiomis ligomis. Atsakovui R. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. D. 14 metų diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurių labiausiai tikėtinomis priežastimis nurodyti psichinės ir nervų sistemos sutrikimai. Ieškovo kviesti liudytojai aiškino apie aplinkybes, kurios buvo atsakovams sulaukus pilnametystės. Nustatytas ieškovo agresyvumas, vaikų akivaizdoje prieš jų motiną naudotas fizinis smurtas yra pakankama išvadai, kad ieškovas tinkamai nesirūpino nepilnamečiais vaikais, darė žalą jų emocinei ir psichologinei sveikatai. Sprendė, jog net ir nustačius, kad ieškovui reikalingas išlaikymo, atsakovai atleistini nuo išlaikymo mokėjimo CK 3.206 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:nesutinka, kad tikslinė kompensacija vertinama kaip ieškovo gaunamos pajamos, nes kompensacijos paskirtis – mokėti už slaugą;pateiktame 2017-05-22 medicinos dokumentų išraše Nr. 271874 nurodyta, kad ieškovui nuo 2017-01-12 paskirtas masažas, ergoterapija ir kineziterapija namuose. Pacientas guli lovoje, ne visada kontroliuoja tuštinimąsi ir šlapinimąsi, dėvi sauskelnes. Kompensuojamų sauskelnių pagal kompensuojamų vaistų pasą išrašoma 1 vnt. per parą, kai reikia 3-4 vienetų. Trūkstamas sauskelnes reikia pirkti. Prie suteiktų kompensuojamų paslaugų nepažymėti masažai ir kineziterapija. Už šias paslaugas reikia mokėti;vertinant Dajorų šeimos santykius nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), reikėtų vertinti abiejų sutuoktinių paaiškinimus. Ieškovas nekalba, tik gestikuliuoja kaire ranka, mojuoja galva. Teismas nevertino rūpintojos M. D., liudytojų S. M. ir L. D. paaiškinimų, kurie apie ieškovo bendravimą su vaikais žino iš ieškovo žodžių, išsakytų, kai jis galėjo kalbėti. Atsakovų paaiškinimai vertintini kritiškai, jie išsakė nuoskaudas, kad ieškovas, pardavęs santuokoje įgytą butą, atsakovams neskyrė lėšų, o pinigus išleido naujai šeimai. Teismo išvada, kad atsakovai dėl ieškovo veiksmų susirgo nerviniu pagrindu atsirandančiomis ligomis, nepatvirtinta įrodymais. Susirgimai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl tariamo smurto buvo kreiptasi į medicinos įstaigas ir užfiksuoti sužalojimai.Atsakovai R. D. ir R. D. prašė ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad:slaugos išlaidų tikslinė kompensacija skirta ne tik slaugančio asmens samdymui, tačiau ir kitų neįgalaus asmens poreikių patenkinimui. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija turi apimti tai, ką asmuo gautų stacionariose socialinės globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose. Tikslinės kompensacijos gavėjas yra ieškovas. Rūpintoja M. D. už ieškovo slaugymą kompensacijos negali gauti;rūpintoja nurodė, kad sauskelnėms išleidžia 80 Eur per mėnesį, tačiau čekių pateikė už 14 Eur. Rūpintoja nepagrindė higienos priemonių, masažo ir kineziterapijos išlaidų, kitų prekių, kurių vertė daugiau nei 350 Eur. Rūpintoja per 3,5 m. nedirbdama ir prižiūrėdama ieškovą neišmoko daryti masažų. Higienos priemones, masažą ir kineziterapijos paslaugas gali suteikti socialinės rūpybos institucijos už 189 Eur per mėnesį. Rūpintoja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl šių paslaugų teikimo;ieškovo liudytojų parodymai neturi reikšmės, nes liudytoja S. M. yra M. D. mama, su ieškovu susipažino po vaikų pilnametystės. Liudytoja L. D. nedavė su atsakovų nepilnametyste susijusių parodymų, nes atsakovų iki pilnametystės nepažinojo. Būsto pardavimas įvyko po atsakovų pilnametystės ir yra nesusijęs su išlaikymo klausimu. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį, kuomet lėšų turėjo. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad dėl ieškovo netinkamai elgėsi su vaikais ir to pasėkoje vaikams atsirado nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti paramą bei paramos įsiskolinimą iš jo pilnamečių vaikų.CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Aplinkybė, jog ieškovas yra nedarbingas, šioje byloje neginčijama. Ieškovas yra neįgalus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius 2015-06-02 ieškovui išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP095105, kurioje nurodyta, jog ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 12). Skundžiamu apylinkės teismo sprendimu buvo paneigta antroji paramos skyrimui būtina nustatyti aplinkybė, jog ieškovui reikalinga parama. Ši teismo išvada ginčijama apeliaciniu skundu. Ieškovas nesutinka su jo pajamų bei išlaidų vertinimu. Pats ieškovas apylinkės teismui nurodė, jog jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 342,61 Eur, transporto išlaidų kompensacija – 9,5 Eur bei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 280 Eur. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo gaunamos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos lėšų vertinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-09-22 pažymoje apie pajamas nurodyta, jog ieškovui nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio mokėta 270 Eur, o nuo 2017 m. vasario mėnesio – 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (t. 1, b. l. 27). Apylinkės teismas sprendė, kad slaugos išlaidų tikslinė kompensacija neskirta rūpintojo netektoms pajamoms kompensuoti, taip pat šios lėšos nelaikytinos ir užmokesčiu už slaugą. Ieškovo teigimu, tikslinės kompensacijos paskirtis – mokėti už asmens slaugą, todėl tikslinė kompensacija neturėtų būti sudedama su ieškovo gaunama netekto darbingumo pensija. Atsakovai nurodė, kad rūpintoja neturi teisės gauti atlyginimo už ieškovo slaugymą, o tikslinė slaugos išlaidų kompensacija apima ir kitas išlaidas. Tikslinių kompensacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skiriama ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Tikslinės kompensacijos skiriamos siekiant neįgaliesiems kompensuoti specialiųjų poreikių tenkinimo išlaidas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Daroma išvada, jog slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją gaunantis asmuo lėšas turi naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – slaugos išlaidoms kompensuoti. Slaugos išlaidų struktūra nėra tiksliai apibrėžta teisės aktuose, todėl tinkamu lėšų naudojimu pripažintina, kai tai yra susiję su slaugos poreikiais. Šie poreikiai gali apimti tiek su slauga susijusias prekes, tiek paslaugas. slaugos tikslinė kompensacija gali būti naudojama ir slaugos paslaugų apmokėjimui. M. D. nedirba nuo 2014-06-20, šiuo metu pajamų negauna, valstybinio socialinio draudimo išmokos jai nemokamos, tačiau savaime šis faktas nereiškia, jog tikslinė kompensacija skiriama jos teikiamoms ieškovui slaugos paslaugoms apmokėti. Kita vertus, slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos įskaičiavimas į ieškovo gaunamas pajamas šioje byloje nėra reikšmingas, kadangi ieškovo gaunama netekto darbingumo pensija padengia teismo nustatytas ieškovo patiriamas išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstomis išlaidomis pripažino sumą, kuri gali būti patenkinama vien iš ieškovo netekto darbingumo pensijos. Pagrįstomis pripažintos tik išlaidos komunalinėms paslaugoms (63 Eur), maistui (160 Eur), drabužiams (20 Eur) ir kirpimui (7 Eur), viso 250 Eur (pensija sudaro 342,61 Eur). Poreikių tenkinimo lentelėje (t. 2, b. l. 111) nurodytos kitos išlaidos teismo buvo pripažintos neįrodytomis, nes nepagrįstas išlaidų reikalingumas bei apmokėjimas. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčijo teismo nustatytą jo poreikių dydį ir nurodė, jog masažo, ergoterapijos, kineziterapijos namuose poreikis patvirtintas 2017-05-22 medicinos dokumentų išrašu Nr. 271874. Vertinant šiuos ieškovo teiginius nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017-05-22 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovui nuo 2017-01-12 paskirtas masažas, ergoterapija ir kineziterapija namuose (t. 1, b. l. 173–174). Sutiktina su apeliantu, jog kineziterapijos ir ergoterapijos paslaugos namuose reikalingos, tačiau iš pateikto medicininio dokumento negalima nustatyti, kiek šių paslaugų ieškovui buvo paskirta bei kiek šios paslaugos kainavo. Sutiktina su atsakovais, jog medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugos (įskaitant ir kineziterapiją) neįgaliems asmenims yra kompensuojamos. Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymu Nr. V-50 buvo patvirtintas dokumentas „Medicininės reabilitacijos paslaugų etapai. Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašas. Medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo bendrųjų reikalavimų aprašas“. Šis teisės aktas numato platų spektrą reabilitacijos paslaugų ligoniams, kuriems pripažintas 0-25 procentų darbingumo lygis. Prašydamas priteisti papildomas išlaidas reabilitacijai ieškovas turėtų pateikti medicinos įstaigos išvadą ar reabilitologo išduotą pažymą, jog jam nepakanka valstybės skiriamų reabilitacijos paslaugų ir rekomenduojama pirkti papildomas reabilitacijos paslaugas. Tai, kad kineziterapijos paslaugos (5 kartai per metus) kompensuojamos valstybės lėšomis 2017-08-17 posėdyje patvirtino ir ieškovo rūpintoja. Ieškovas teigė, kad valstybės kompensuojamų kineziterapijos paslaugų neužtenka, tačiau nepateikė jokių duomenų, kiek kineziterapijos seansų jam reikia, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino šias išlaidas neįtrauktinomis į poreikių paskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstomis išlaidomis nepripažintos išlaidos vaistams ir nurodyta, jog vaistai yra kompensuojami. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai dėl to, kokie vaistai, iš tų, kurių paskyrimą bei pirkimą patvirtina byloje esantys įrodymai, buvo skirti ieškovui ir nebuvo kompensuoti. Taip pat nėra duomenų, jog ieškovas negali naudoti kompensuojamų vaistų, o privalo pirkti brangesnius analogiškus vaistus. Nesant tokių argumentų apeliaciniame skunde, teismas papildomai dėl padarytų išvadų vaistų kompensavimo klausimu nepasisako. Apeliaciniu skundu ginčijama sprendime padaryta išvada dėl išlaidų sauskelnėms įtraukimo į ieškovo patiriamas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė 80 Eur išlaidų sauskelnėms. Ieškovo rūpintoja 2017-08-17 teismo posėdžio metu patvirtino, jog 30 vienetų sauskelnių yra kompensuojamos valstybės. Sauskelnių kompensavimas numatytas Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 529, 13 punkte. 2016-10-02, 2016-10-09, 2016-10-27 bei 2017-01-25 kasos kvitai, kuriuose atsispindi sauskelnių pirkimas, didesnio sauskelnių poreikio neįrodo (kvitų, esančių voke, esančiame b. l. 30, Nr. 35, 40, 46; kito, esančio voke, esančiame b. l. 31, Nr. 95). Dėl kitų teismo išvadų, susijusių su ieškovo poreikių nustatymu, apeliaciniame skunde nepasisakoma, todėl teisėjų kolegija kitų išlaidų apeliacine tvarka nevertina. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovo poreikių dydis yra teisingas. Kadangi poreikiams reikalinga suma yra mažesnė už ieškovo gaunamą netekto darbingumo pensiją, tai slaugos tikslinės kompensacijos panaudojimo vertinimas, neaktualus.Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog išlaikymas ieškovui nepriteistinas, kadangi ieškovas vengė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.206 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų bei motyvų, kuriais grindžia tokį nesutikimą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas nevertino liudytojų S. M. ir L. D. paaiškinimų apie ieškovo bendravimą su atsakovais (vaikais). Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytojos S. M. bei L. D. buvo apklaustos 2017-10-19 teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 151–154). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendimo motyvuose aprašė liudytojų S. M. bei L. D. parodymus bei atitinkamai juos įvertino nurodydamas, kad šių liudytojų parodymais negalima remtis. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog liudytoja L. D. negali nurodyti jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovo vaikų auklėjimu, kadangi ieškovą pažįsta apie penkerius metus, t. y. nuo 2012 metų. Dėl šios priežasties liudytoja L. D. aplinkybių, buvusių ieškovo jaunystėje, negali patvirtinti. Liudytoja patvirtino, kad apie ieškovo santykius su vaikais žino tik iš pokalbių su ieškovu iki ieškovo negalios, teisme iš esmės liudijo apie esamą sunkią ieškovo sveikatos būklę bei ieškovo asmeninius santykius su rūpintoja. Liudytoja S. M. nurodė, kad ieškovą pažįsta nuo 2009 metų, todėl aplinkybių, susijusių su ieškovo vaikų auklėjimu praeityje, taip pat negali patvirtinti. Jokių kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovo vaikų aklėjimu, liudytojos L. D. ir S. M. nenurodė. Aplinkybė, jog ieškovas šioms liudytojoms iki savo negalios pasakojo apie savo santykius su vaikais patvirtina, jog liudytojų parodymai yra netiesioginiai, todėl liudijimai turi mažesnę įrodomąją vertę, lyginant su tais liudytojais, kurie tiesiogiai galėjo paliudyti aplinkybes apie ieškovo elgesį su vaikais. Kitų reikšmingų aplinkybių liudytojos nenurodė, taip pat ieškovas nenurodė konkrečių argumentų, kurių apylinkės teismas liudytojų L. D. ir S. M. liudijimuose neįvertino.Apeliantas kvestionuoja apylinkės teismo išvadą, jog atsakovai dėl ieškovo veiksmų susirgo nerviniu pagrindu atsirandančiomis ligomis. Pastebėtina, jog skundžiamame apylinkės teismo sprendime kategoriškų išvadų apie tai, jog atsakovų susirgimus nerviniu pagrindu atsirandančiomis ligomis lėmė ieškovo veiksmai nėra. Apylinkės teismas sprendė, jog liudytojų nurodytas aplinkybes apie netinkamą ieškovo elgesį su vaikais netiesiogiai patvirtina ir į bylą pateiktos pažymos apie atsakovų sveikatą (t. 1, b. l. 55, 118). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, jog prielaidos būtų motyvuota, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, nutarties 29 punktas). Atsakovų paaiškinimai bei liudytojų V. O., T. D. bei G. B. parodymai dėl ieškovo naudoto psichologinio smurto atsakovų atžvilgiu nuoseklūs. Sutiktina, jog teismo vertinimas yra grindžiamas prielaida, tačiau ligų atsiradimo priežasties nustatymas neturi esminės reikmės įrodinėjant aplinkybę, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas vaikams. CK 3.206 straipsnio 1 dalies nurodomo pagrindo patvirtinimui nereikalaujama įrodyti, jog vengimas atlikti pareigas vaikams būtų sąlygojęs sveikatos sutrikdymą. Taip pat nėra reikalaujama pagrįsti aplinkybę, jog dėl tėvo naudoto smurto vaikai patyrė kūno sužalojimus. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai pagrįstos, jog būtų galima patvirtinti aplinkybę, jog ieškovas tinkamai neatliko pareigų vaikams. Nustačius, jog ieškovas gauna pakankamas pajamas ir jam nėra reikalingas išlaikymas, CK 3.206 straipsnio 1 dalies aplinkybių įrodinėjimas bylos sprendimo nekeičia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. D. patyrė 100,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinio proceso metu (t. 3, b. l. 89–91). Bylinėjimosi išlaidos protingo dydžio, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo R. D. naudai priteistinos 100,43 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti(CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo V. D. atsakovo R. D. naudai priteisti 100,43 Eur (vieną šimtą eurų ir keturiasdešimt tris centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinio proceso metu.