Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-214-361/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-08
Bylos Nr.: 1A-214-361/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39272-21
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: J. K.
Nukentėjusysis: S. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Sigitas Čepas, Lina Alksnienė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-361/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39272-21Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.2.14.6.1; 1.2.14.7.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.15.4.3.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliui,nuteistajai J. K. ir jos gynėjai advokatei Linai Alksnienei,nukentėjusiojo S. K. atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Linos Alksnienės, nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl prašymo, kurio pagrindu J. K. įgijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasirašymo ir pateikimo Valstybės įmonei Registrų centras) ir jai paskirta bausmė – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką.

J. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką.

J. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Byla pagal nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį J. K. nutraukta.

Nukentėjusiajam S. K. priteista iš J. K. 163 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis dėl 1 589,78 Eur vertės turto pasisavinimo ir 3 862,01 turto iššvaistymo atmesta.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis dėl 800 Eur iššvaistymo palikta nenagrinėta.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuspręsta panaikinti 2023 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 360 vnt. vardinėms paprastosioms akcijoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. K. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus: ji, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, žinodama, kad jos vyras S. K. gydomas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir yra sunkios sveikatos būklės, paėmė sutuoktiniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir organizavo dokumento suklastojimą bei suklastotą dokumentą panaudojo – 2021 m. rugpjūčio 4 d. 10:45:04 val., patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neturėdama teisės, be sutuoktinio S. K. žinios, pasinaudodama jo mobiliojo ryšio telefonu, Registrų centro sistemoje S. K. mobiliuoju elektroniniu parašu pasirašė prašymą juridinių asmenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ji (J. K.) įgijo 360 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 11 000 Eur. Tokiu būdu J. K. suklastojo šiuos dokumentus ir juos panaudojo.

2. J. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jog pasisavino jai patikėtą svetimą turtą: ji, vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) apskaitininkės pareigas bei turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. K. suteiktą įgaliojimą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., panaudodama banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš bankomatų išėmė iš viso – 7 590 Eur, iš kurių 5 110,22 Eur panaudojimą pateisino apskaitos dokumentais, o 1 589,78 Eur panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino:

2021-02-01 12:27:15 val. iš bankomato „ATM PC IKI, Klaipėda“, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-02-02 09:27:42 val. iš bankomato, „SEB ATM394 CASH“, adresu Taikos pr. 66, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-02-03 11:58:07 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, išėmė 300 Eur;

2021-02-06 08:42:35 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 400 Eur;

2021-02-11 18:47:28 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 200 Eur;

2021-02-28 09:26:37 val. iš bankomato „LMN198“, adresu P. Cvirkos g. 8, Gargždai, išėmė 700 Eur;

2021-02-26 09:35:00 val. iš bankomato „ATM PC IKI“, adresu J. Janonio g. 21, Klaipėda, išėmė 200 Eur,

2021-02-27 10:09:21 val. iš bankomato „ATM PC Maxima“, adresu Klaipėdos g. 37/2, Gargždai, išėmė 50 Eur,

2021-03-01 11:59:53 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, išėmė 700 Eur;

2021-03-06 08:34:28 val. iš bankomato „LMN198“, adresu P. Cvirkos g. 8, Gargždai, išėmė 200 Eur;

2021-03-08 18:24:23 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-03-08 14:17:51 val. iš bankomato „SEB ATM086 CASH“, adresu Naikupės g. 18, Klaipėda, išėmė 100 Eur;

2021-03-16 09:56:27 val. iš bankomato „LMN198“, adresu P. Cvirkos g. 8, Gargždai, išėmė 200 Eur;

2021-03-23 15:36:52 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Priestočio g. 30, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-03-25 10:21:28 val. iš bankomato „SEB ATM420 CASH“, adresu Klaipėdos g. 9, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-03-27 10:31:57 val. iš bankomato „LMN198“, adresu P. Cvirkos g. 8, Gargždai, išėmė 50 Eur;

2021-04-01 13:13:23 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Liepų g. 81, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-04-25 17:30:43 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 300 Eur;

2021-04-26 14:45:55 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-04-26 14:46:27 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 50 Eur;

2021-05-07 12:10:51 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Liepų g. 81, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-05-07 10:47:00 val. iš bankomato „SEB ATM244“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, išėmė 500 Eur;

2021-05-20 19:49:23 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 150 Eur;

2021-05-20 19:50:08 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 30 Eur;

2021-05-21 15:03:47 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-05-24 13:06:44 val. iš bankomato „LMN158“, adresu Taikos pr. 5, Klaipėda, išėmė 100 Eur;

2021-05-24 09:19:04 val. iš bankomato „SEB ATM472“, adresu Klaipėdos g. 37, Gargždai, išėmė 50 Eur;

2021-05-27 17:29:36 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 220 Eur;

2021-07-10 10:39:05 val. iš bankomato „SEB ATM420 CASH“, adresu Klaipėdos g. 9, Gargždai, išėmė 700 Eur;

2021-07-11 16:07:02 val. iš bankomato „ATM Santariskiu ligoninė“, adresu Santariškių g. 2, Vilnius, išėmė 100 Eur;

2021-07-14 18:06:27 val. iš bankomato „SEB ATM472“, adresu Klaipėdos g. 37, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-08-01 12:13:54 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Mažvydo al. 7/11, Klaipėda, išėmė 200 Eur;

2021-08-12 15:04:27 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 500 Eur;

2021-08-14 10:12:49 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 50 Eur;

2021-08-17 16:29:38 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Mažvydo al. 7/11, Klaipėda, išėmė 20 Eur;

2021-08-23 10:54:02 val. iš bankomato „WLT198“, adresu P. Cvirkos g. 8, Gargždai, išėmė 100 Eur;

2021-08-28 20:39:35 val. iš bankomato „MEDUS ATM“, adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, išėmė 10 Eur.

Tokiu būdu J. K. buvo kaltinama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmusi 7 590 Eur, iš kurių 5 110,22 Eur panaudojimą pateisino apskaitos dokumentais, o 1 589,78 Eur panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisindama, pinigų į bendrovės kasą negrąžindama ir šių lėšų įmonės veikloje nepanaudodama, pasisavinusi jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 589,78 Eur.

3. Be to, J. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, jog iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą: ji, vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigas bei turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. K. suteiktą įgaliojimą, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą:

2021-03-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ pervedė 500 Eur į S. K. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, nurodydama, kad tai dalis darbo užmokesčio;

2021-04-08 19:11:40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, atsiskaitė 122,23 Eur degalinėje „EMSI“, Klaipėdos r.;

2021-04-28 sąskaitos faktūros AK Nr. 00997, išrašytos A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą A. K., t. y., 2021-04-30 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 60 Eur į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterinę paslaugą;

2021-05-21 16:17:35 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, atsiskaitė 125 Eur parduotuvėje „SKLAIPED“, Klaipėdos r.;

2021-05-22 10:09:40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, atsiskaitė 10 Eur parduotuvėje „SKLAIPED“, Klaipėdos r.;

2021-07-09 sąskaitos faktūros AK Nr. 001012, išrašytos A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą A. K., t. y. 2021-07-09 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 25 Eurį A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterinę paslaugą;

2021-07-30 sąskaitos faktūros BAL Nr. 221212, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2021-07-09 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už gintaro gaminius;

2021-07-29 sąskaitos faktūros AK Nr. 001018, išrašytos A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą A. K., t. y. 2021-07-30 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 70 Eur į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterinę paslaugą;

2021-08-05 sąskaitos faktūros SIM Nr. 21/18, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2021-08-12 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 190 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už mobiliojo telefono remontą;

2021-08-06 sąskaitos faktūros RES Nr. 2021-115, išrašytos MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atliko mokėjimą MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2021-08-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Eur į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pagalvių restauraciją;

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavė 1 170 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį hidraulinį keltuvą.

Tokiu būdu J. K. buvo kaltinama apmokėjusi 3 072,23 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusių išlaidų ir iššvaisčiusi šį jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Nuteistosios J. K. gynėja advokatė L. Alksnienė apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti – atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o tam pagrindo nesant – sumažinti paskirtą baudą iki 50 MGL (2 500 Eur), įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

4.1. Teigia, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nes nepasisakė dėl nuteistosios J. K. prašymo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nuteistosios J. K. vertinimu, šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Įstatymų leidėjas, gindamas šią vertybę, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti jokių pasekmių. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia vien tai, jog dokumentas buvo suklastotas arba suklastotas dokumentas buvo laikytas, gabentas, siųstas, panaudotas ar realizuotas. Tačiau svarbu tai, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys: Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

4.2. Vien prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. jokių akcijų neįgijo, nes akcijos buvo įgytos Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, o dėl šio dokumento suklastojimo joks kaltinimas jai nepareikštas. Toks prašymas yra procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime jokių pasekmių nesukėlė, nes pasekmes sukėlė būtent minėta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kurią iš esmės pripažino ir S. K., kad jis (S. K.) savanoriškai atskleidė savo elektroninio parašo duomenis tam, kad J. K. galėtų pasirašinėti dokumentus už jį. Nors J. K. negalėjo pateikti nė vieno įrodymo, jog S. K. leido jai pasirašyti šį prašymą juridinių asmenų registre, tačiau formaliai ši jos padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. J. K. prašymą pasirašė siekdama atlikti procedūrinius veiksmus, kurie natūraliai seka po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o ne kaip nors tyčia piktybiškai pasielgti S. K. atžvilgiu. Pasirašydama šį prašymą, J. K. siekė įgyti galimybę atlikti veiksmus, leisiančius išsaugoti įmonę, o ne tyčia apgauti S. K. ir piktavališkai pakenkti jam. J. K., tapusi 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke, jokių veiksmų, kurie padarytų žalos bendrovei ar S. K. neatliko, o vėliau, S. K. pareikalavus, visas įmonės akcijas jam sugrąžino. J. K. parodė, jog 2021 m. rugpjūčio mėn. S. K. sąmonė buvo normali, jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šią aplinkybę patvirtino ir gydytojas L. D.. S. K. neužkirto kelio J. K. toliau naudoti pastarojo elektroninio parašo duomenis, o tai rodo, kad jam buvo priimtina, jog ji ir toliau šiuos duomenis turėtų o esant reikalui naudotų. Todė1 nėra jokio pagrindo manyti, jog dėl kokių nors priežasčių S. K. galėjo nesuprasti akcijų perleidimo sandorio pasekmių, ar tai neatitiko jo valios. Nors S. K. siekė sudaryti įspūdį, kad neva tuo laikotarpiu buvo nesąmoningas ir negalėjo nieko suprasti, tačiau liudytoju apklaustas minėtas gydytojas tokią jo versiją paneigė. Taigi S. K. siekė apkalbėti J. K., pasunkinti jos padėtį, nes jų santykiai šiuo metu (ir nuo 2021 m. rudens) yra ypatingai konfliktiški ir priešiški. Jų tarpusavio santykiai 2021 m. rugpjūčio mėn. dar buvo geri, todėl nėra pagrindo laikyti, kad J. K. galėjo veikti apimta pykčio, siekdama tyčia pakenkti S. K.. Baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė, todėl jos taikymas negali būti formalus. Nuteistosios J. K. kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai ir tikslai leidžia daryti išvadą, jog jos atlikti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad tokios veikos nebūtų galima pripažinti mažareikšme.

4.3. Jeigu teismas spręstų, kad nuleistoji J. K. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, prašo sumažinti jai paskirtą bausmę. Už šį nesunkų nusikaltimą skirtina bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Teismas vertino, jog 110 MGL bauda yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistosios J. K. turtinei padėčiai. Su tokiu vertinimu nesutinka, nes paskirta bauda J. K. yra nepagrįstai per didelė ir per nustatytą vienerių metų terminą tokio dydžio baudos (5 500 Eur) ji sumokėti neišgalės. Kiekvieną mėnesį jai tektų sutaupyti po 458,33 Eur, o ji gauna l 200 Eur dydžio darbo užmokestį, iš kurio 750 Eur skiria trijų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, o jos poreikių patenkinimui lieka 450 Eur suma. Byloje nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių J. K. baudžiamąją atsakomybę aplinkybių. Tačiau, įvertinus nurodytas anksčiau prašymo pasirašymo, akcijų įgijimo aplinkybes, atsižvelgus į tai, jog J. K. charakterizuojama teigiamai, viena augina tris nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo tėvas S. K. prisideda minimaliai (skiria 300 Eur), manytina, jog minimali 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda leistų pasiekti bausmės tikslus ir pernelyg nevaržytų nuteistosios ir jos vaikų interesų.

5. Nukentėjusysis S. K. ir civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, taip pat, kuria pripažinta nesuklastojusi 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo „Įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę“,

pakeisti 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio klausimas ir visiškai tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį – priteisti šiai civilinei ieškovei iš J. K. 4 662,01 Eur turtinės žalos atlyginimo,

palikus nepakeistas 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalis dėl J. K. išteisinimo, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

5.1. J. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas, t. y. nesant pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji paėmė pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir, kad jos atlikti mokėjimai yra nedideli, nėra akivaizdžiai neteisėti ar padaryti tyčia. Taigi J. K. išteisinta, nes nustatyta, jog jos atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugo teisę civiline tvarka įrodinėti, jog J. K., atlikdama neteisėtus pavedimus, padarė žalą įmonei. Išteisinus J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys neturėjo būti atmestas, o turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Byloje nustatyta, jog J. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 170 Eur vertės keltuvą ir pinigus pasiėmė sau. Šį faktą J. K. pripažino, tačiau teismas ją išteisino, nes ji nežinojo, kad keltuvas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę atgauti iš J. K. jos už keltuvą gautus pinigus. Tačiau teismas, atmetęs civilinį ieškinį, neteisėtai užkirto kelią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apginti savo teises civiline tvarka.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies

5.2. Teismas išteisino J. K. dėl 1 589,78 Eur pasisavinimo, paimant grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus kortele iš bankomatų, nustatęs, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji paėmė pinigus. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas. Teismas nevertino šių dviejų svarbių faktinių aplinkybių: 1) J. K. iš bankomatų iš viso išėmė 7 890 Eur, o pateisino tik 5 110 Eur dydžio sumą; 2) būtent J. K. iš pagrindinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos darė pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelės sąskaitą. Tai įrodo, kad būtent ji naudojosi kortele, paimdama grynuosius iš bankomato ir dar vedė pinigus į kortelę, pildydavo šią kortelę, turėdama tikslą juos išgryninti. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat teismas neįvertino, kokiu kitu tikslu, išskyrus pinigų išgryninimą, J. K. galėjo pildyti kortelę. Jei J. K. kontroliavo sąskaitas, tai akivaizdu, kad turėjo matyti, jei kas nors kitas ima UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Be to, būtent ji sąskaitos išrašus pateikdavo buhalterinei įmonei. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kortele galėjo naudotis kiti asmenys, o vien J. K. parodymai, kad kortelė buvo stalčiuje, nereiškia, kad kortelė iš tiesų buvo stalčiuje, ar juolab, kad šia kortele pasinaudojo kiti asmenys. Todėl minėti J. K. teiginiai yra gynybiniai, nepagrįsti bylos duomenimis.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies

5.3. Teismas išteisino J. K. dėl 3 072,23 Eur iššvaistyto UAB „(duomenys neskelbtini)“, motyvuodamas, jog jos atlikti mokėjimai yra nedideli, nėra akivaizdžiai neteisėti ar tuo labiau padaryti tyčia, be to, ji nežinojo, kad keltuvas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad nors J. K. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ji, susirgus S. K., negalėjo elgtis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra, neturėjo painioti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų su savais. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo naudojamos bendrovės turtui/paslaugoms įsigyti, jos turėjo būti pagrįstos buhalteriniais dokumentais, o savo reikmėms naudoti šias lėšas J. K. negalėjo. Ginčo, kad būtent J. K. vykdė mokėjimus nėra. Bet kuris pinigų pervedimas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms yra šios bendrovės turto išvaistymas. J. K. šiuo atveju veikė tyčia, nes mokėjimo pavedimus atliko ne bendrovės naudai

5.4. Teismas visiškai nevertino kitų J. K. veiksmų pasisavinant kitą turtą. Teismas nevertino, jog apie ketinimą nutraukti santuoką S. K. sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 15 d., gavęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iki tol J. K. slapta nuo jo ruošėsi santuokos nutraukimui ir nuolat atliko keletą veiksmų, siekdama pasisavinti kuo daugiau turto: 1) pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką į save, 2) įregistravo bendrąją jungtinę gyvenamojo namo nuosavybę, 3) pardavė visą įrangą, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“ keltuvą, 4) pasiėmė visus likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, 4) pardavė laivą, 5) pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krano pardavimą, kuris neįvyko dėl nuo jos nepriklausančių veiksnių, 6) net sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, visą gyvenamąjį namą buvo nurodžiusi, kaip perduodamą jai asmeninės nuosavybės teise. Taigi visa J. K. veikla, nusprendus nutraukti santuoką su neįgaliu tapusiu S. K., buvo nukreipta į turto pasisavinimą, o tai patvirtina jos tyčią išvaistant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo „Įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę“

5.5. Teismas pripažino J. K. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tik dėl prašymo, kurio pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo jos vardu visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo klastojimo, tačiau aprašomojoje dalyje nurodė, kad nepaneigta kaltinamosios versija, kad S. K. pasirašė šį prašymą. Taigi faktiškai J. K. išteisinta dėl to, kad dingo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo „Įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę“ originalas. Tačiau būtent ji pateikė VĮ Registrų centrui tokį prašymą, vadinasi būtent ji turėjo prašymo originalą. Prašymo originalo dingimas paaiškintinas tik tuo, kad jame buvo suklastotas S. K. parašas. Teismo motyvai, kad liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis, yra nepagristi. Apie ketinimą nutraukti santuoką S. K. sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 15 d., kai gavo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o iki tol J. K. slapta ruošėsi santuokos nutraukimui ir nuolat atliko minėtus veiksmus, siekdama pasisavinti kuo daugiau turto. Tai patvirtino ir S. K. tėvai, kurie padėjo sūnui išsiaiškinti, ką J. K. padarė slapta nuo jo.

6. Teismo posėdžio metu nuteistoji J. K. ir jos gynėja advokatė L. Alksnienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – atmesti. Nukentėjusiojo S. K. atstovas advokatas S. Čepas prašė tenkinti nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, o nuteistosios J. K. gynėjos advokatės L. Alksnienės – atmesti. Prokuroras N. Šiaulys sutiko su nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo prašymu, jog reikalinga pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Prokuroras sutiko su nuosprendžio dalimi dėl J. K. išteisinimo, o dėl nuteisimo dėl akcijų įsigijimo, jo manymu, yra pakankamas pagrindas veiką laikyti nemažareikšme, kadangi turtas priklausė abiem sutuoktiniams J. ir S. K., pasekmių ši veika nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios J. K. gynėjos advokatės L. Alksnienės apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistosios J. K. gynėjos advokatės L. Alksnienės apeliacinio skundo

7. Apeliaciniu skundu prašoma J. K. nusikalstamus veiksmus pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis) ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nurodoma, kad vien procedūrinio pobūdžio prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pasekmių S. K. ir (ar) pastarojo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesukėlė, žalos nepadarė, nes J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. S. K. savanoriškai atskleidė jai elektroninio parašo duomenis, o pareikalavus, ji visas įmonės akcijas jam grąžino. Šį prašymą J. K. pasirašė, nes siekė įgyti galimybę atlikti veiksmus, leisiančius išsaugoti įmonę ir tuo metu jų kaip sutuoktinių santykiai buvo geri. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad J. K. veikė apimta pykčio, siekdama tyčia pakenkti S. K.. Nuteistosios J. K. kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai ir tikslai leidžia daryti išvadą, jog jos atlikti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad tokios veikos nebūtų galima pripažinti mažareikšme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti tokį nuteistosios gynėjos prašymą nėra teisinio pagrindo.

8. BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šia teisės norma siekiama užtikrinti normalią, teisingą dokumentų apyvartą, teikiamų dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais laikomi bet kokios formos raštai ir įrašai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti.

9. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023 ir kt.).???

10. Remdamasi aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, BK 300 straipsnio 1 dalies taikymui aktualiais teisiniais aspektais, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, jog J. K. padarytas dokumento suklastojimo nusikaltimas, į kurį patenka tiek kaltinimo epizodas dėl prašymo, kurio pagrindu J. K. įgijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasirašymo ir pateikimo VĮ Registrų centrui, tiek ir kaltinimo epizodas dėl prašymo, kurį J. K. pateikė VĮ registrų centras ir šio prašymo pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo, negali būti laikomas nepavojingu ar nesukėlusiu teisinių pasekmių S. K. bei jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai sumenkinama prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisinė reikšmė ir neįvertinama aplinkybė, jog po tokio prašymo pateikimo 2021 m. rugpjūčio 4 d., praėjus mažiau nei dviem savaitėms, J. K., tęsė nusikalstamą veiką ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė VĮ Registrų centrui dar vieną, tik šį kartą popierinį prašymą su suklastotu S. K. parašu, kurio pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šį namą iš asmeninės S. K. nuosavybės perregistravo į bendrą jungtinę sutuoktinių Jūratės ir S. K. nuosavybę. Nesant tokio turinio prašymo, apeliantės nurodoma Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, savaime nebūtų sukėlusi teisinių pasekmių ir UAB (duomenys neskelbtini)“ savininke J. K. nebūtų įregistruota. Tokio sandorio ir jo pagrindu atlikto juridinio fakto registracija J. K. iniciatyva, išviešinimas juridinių asmenų registre, neabejotinai sukėlė teisines pasekmes iki tol buvusiam teisėtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir akcininkui S. K. – jis faktiškai prarado turėtą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Iš S. K. parodymų nustatyta, jog jis nesitarė ir nebuvo susitaręs su žmona, kad ji taps vietoj jo vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, šios įmonės vadove ir nedavė jai leidimo pardavinėti įmonės ar jo asmeninį turtą. Iš esmės priešingi J. K. parodymai, nepaneigia šių šio nukentėjusiojo parodymų. Vien tai, jog ji turėjo visus sutuoktinio asmeninius ir bendrovės bankinius prisijungimus, reikalingus finansinėms operacijoms atlikti ir sutuoktinis nebuvo uždraudęs šiais instrumentais naudotis, savaime nesukūrė J. K. teisės ir (ar) pareigos perimti vadovavimą bendrovei ir kartu tapti vienvalde įmones savininke, ar imti ir perregistruoti turtą – namą iš asmeninės vyro nuosavybės į judviejų bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Juolab, atlikdama kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį abiejuose epizoduose nurodytus veiksmus, J. K., žinojo, kad vyras sunkiai serga, gydosi ligoninėje, jam sutriko regėjimas, suprato, kad S. K. sugeneruotu elektroniniu parašu gali naudotis tik jis pats. Nors 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo originalo byloje nėra, bet yra šio prašymo kopija (t. 3, b. l. 105). Kartu, įvertinus S. K. parodymus apie tai, jog jis tokio turinio prašymo nepasirašė ir dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo teisinio statuso pakeitimo su J. K. nesitarė, darytina išvada, jog J. K. nesiėmė priemonių deramai pasirūpinti sergančiu sutuoktiniu, o netikėtai sutuoktiniui iniciavo skyrybų procesą bei kartu vedina savanaudiškų kėslų sukurpė planą, kaip perimti sutuoktinio valdomą įmonę, parduoti dalį įmonės turto, namą perregistruoti iš sutuoktinio asmeninės į jų bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Todėl apeliantės argumentai, jog aptariamų prašymų parengimo, jų pateikimo registratoriui metu jos ir sutuoktinio santykiai buvo geri, ar jis leido jai disponuoti įmonės turtu ir pan., atmestini kaip nepagrįsti.

13. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, vos tik perėmė visas (100 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, J. K. inicijavo skyrybų procesą. Šiais veiksmais, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, J. K. pasikėsino į realų dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą bei patikimumą ir tik dėl S. K. pareiškimo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje baudžiamojoje byloje jam pavyko atsikovoti savo teises į įmonę civilinėje santuokos nutraukimo byloje (Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-145-1157/2024). Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos grįžo S. K. nuosavybėn, tačiau tai nemažina aptariamo nusikaltimo pavojingumo. Realiai į normalią dokumentų apyvartą ir valdymo tvarką šia veika buvo įsiterpta ir pakenkta turtinėms S. K. teisėms ir teisėtiems interesams. Juridinių asmenų registre, suklastoto prašymo pagrindu pakeitus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus (savininkus) ir vadovus – iš S. K. į J. K., toks juridinis faktas neabejotinai sudarė sąlygas kilti neigiamoms pasekmėms ateityje, o namo nuosavybės teisinio statuso pakeitimas užprogramavo potencialius šalių teisinius ginčus dėl šio turto ateityje. Beje, akivaizdu, jog tiek bendrovės klientų, tiek kreditorių interesų ir santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasme, yra svarbu, jog kasdieninėje veikloje, iškilus tarpusavio nesutarimams, asmenys žinotų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia teisėtai ir neiškils problemų, kai reikės spręsti skolos ar žalos atlyginimo klausimus, sudaryti sutartis ir pan. Taigi, suklastoto prašymo pagrindu juridinių asmenų registre pakeitus minėtus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką (savininką) ir vadovą, toks juridinis faktas neabejotinai sukėlė realią žalos bendrovei kilimo ateityje grėsmę.

14. Aptarta nusikalstama dokumentų suklastojimo veika (du epizodai), kuria sukelta reali žalos kilimo grėsmė, pažeisti S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir vadovo bei, kaip minėto namo savininko, teisės ir teisėti interesai, atskleidžia J. K. sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu. Ji aiškiai suvokė daromos veikos nusikalstamumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju J. K. neteisėti veiksmai patys savaime yra pavojingi, uždrausti įstatymo, suklastodama vieną prašymą, o kitą suklastotą prašymą pateikdama VĮ Registrų centras, J. K. padarė žalą patikimai dokumentų apyvartai ir dokumentų valdymo tvarkai. Taigi J. K. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris yra sąlyga taikyti baudžiamojo poveikio priemones (bendrąja prasme), todėl negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Teisėjų kolegija, papildydama apylinkės teismo motyvus, pastebi, jog J. K. veiksmai abiejuose dokumentų klastojimo epizoduose nebuvo atsitiktiniai ar nulemti išskirtinių aplinkybių, kurios mažintų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai, laikotarpis, kurio metu buvo padaryta nusikalstama veika (jai žinant, kad vyras sunkiai susirgo), rodo kryptingą, sąmoningą J. K. neteisėtą veikimą, rodo padidintą jos tyčia ir atliktų veiksmų pavojingumą ir už tai jai pagrįstai taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Dėl pakeitimų nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje

15. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas neįrašė kaltinimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį aktualaus (kaltinamajam akte aiškiai įrašyto) epizodo, jog: tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2021 n. rugpjūčio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė VĮ Registrų centras popierinį prašymą su suklastotu S. K. parašu, kurio pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuosprendyje motyvavo, jog šiame veikos epizode J. K. tyčinės kaltės įrodymų nėra. Teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas apskritai dėl šio kaltinimo epizodo likimo nepasisakė.

16. Byloje nėra ginčo, jog būtent J. K. tokio turinio prašymą („Įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę“, t. 3, b. l. 105) pateikė VĮ Registrų centras, o skyrybų procese taikos sutartimi atsisakė teisių į šį turtą (namą), sutikdama, kad namas yra asmeninė S. K. nuosavybė. J. K. pripažino faktą, kad ji pateikė VĮ Registrų centras 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos bei S. K. parašais patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą įregistruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis S. K. parodė, jog tokio dokumento nepasirašė ir nedavė leidimo ar sutikimo J. K. pateikti tokio turinio prašymą VĮ Registrų centrui. Judviejų akistatos metu abu laikėsi pirminių parodymų.

17. Sugretinusi ir įvertinusi J. K. ir S. K. parodymus, atsižvelgdama į aptariamų prašymo pateikimo metu buvusią sunkią S. K. sveikatos būklę, minėtą J. K. iki tol atliktų neteisėtų veiksmų su vyro įmonės akcijomis turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei sprendė apylinkės teismas, nėra pagrindo netikėti informatyviais, nuosekliais S. K. parodymais. J. K. atlikta veika ir šiame suklastoto 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pateikimo VĮ Registrų centras epizode nebuvo atsitiktinė, vienkartinė, nes prieš tai ji, žinodama, kad S. K. paguldytas į (duomenys neskelbtini) klinikas, yra nesąmoningas, paėmė sutuoktiniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pastarojo mobiliuoju elektroniniu parašu pasirašė prašymą juridinių asmenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu įgijo 360 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 11 000 Eur. Taigi 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pateikimo VĮ Registrų centras epizodas buvo tik besitęsiančios J. K. nusikalstamos veikos sudėtinė dalis. Todėl apylinkės teismo nepagrįstai sprendė, jog J. K. kaltė dėl šio kaltinimo epizodo nenustatyta. Apylinkės teismo išvados dėl šio prašymo neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis (aprašomoji ir rezoliucinė dalys) keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl bausmės

18. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę.

19. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

20. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkius nusikaltimus skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajai J. K. skirtiną bausmę, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ji padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, byloje nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių jos baudžiamąją atsakomybę aplinkybių, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka už tokio pobūdžio ar šiurkščius pažeidimus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir viena augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems iš jų tėvo S. K., atsižvelgiant į pastarojo sveikatos būklę, priteistas tik po 100 Eur per mėnesį išlaikymas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog geriausiai bausmės tikslus leis pasiekti baudos bausmės, nustatant artimą minimaliam jos dydį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

22. J. K. ir nusikaltimo padarymo metu, gavo darbo užmokestį (apie 1 200 Eur) ir dabar dirba bei gauna darbo užmokestį. Nors viena augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau S. K. moka išlaikymą vaikams. Išties nedidelis dabar tėvo mokamas 100 Eur išlaikymo vienam vaikui dydis ateityje gali padidėti, kai pagerės S. K. sveikatai ir turtinė padėtis. Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistosios gynėjos argumentais, jog teigiamai charakterizuojamai, vienai tris vaikus auginančiai J. K. skirtina minimali 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda leis pasiekti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismo paskirta beveik minimalaus dydžio bauda, atitinka J. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskiriant dar švelnesnę bausmė, todėl bausmė, beje, net ir padidėjus kaltinimo apimčiai dėl minėto suklastoto 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pateikimo VĮ Registrų centras epizodo, paliekama nepakeista.

Dėl nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. Čepo apeliacinis skundo

23. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog byloje neįrodyta, kad J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nuosprendžio motyvus, su tokia apeliantų pozicija ir apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog dėl turto pasisavinimo ir turto išvaistymo J. K. išteisinta nepagrįstai, nesutinka.

24. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto ir norint šių padarinių. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).

25. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas (turtinė teisė), kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeisti esminiai turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą (turtinę teisę) nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.) Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad kaltininkas neteisėtai perleido jam patikėtą ar jo žinioje buvusį, ne bet kieno, o svetimą turtą ir dėl tokių kaltininko veiksmų žalą patyrė būtent šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas. Dėl to minėtų aplinkybių tinkamas nustatymas, nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę.

26. Nurodytu teisiniu reguliavimu apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi, vertindamas, ar J. K. inkriminuotose turto pasisavinimo ir turto išvaistymo veikose yra šių nusikalstamų veikų požymiai. Apeliantai nepagrįstai neįvertina teisiškai ir faktiškai pagrįstų apylinkės teismo motyvų ir išvadų, jog:

byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog J. K. atlikdama jai inkriminuotas turto pasisavinimo ir turto išvaistymo nusikalstamas veikas, turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. į šios įmonės sąskaitose buvusias pinigines lėšas;

tai, kad buhalterinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje sumos nurodytos kaip atskaitingo asmens J. K. skola įmonei, taip pat neįrodo kaltinamosios kaltės, nes, kaip paaiškino liudytojos O. V. ir N. J., vedusios buhalterinę bendrovės apskaitą, jos visas šias sumas taip pažymėjo tik tuo pagrindu, kad įmonės vadovas S. K. tuo metu buvo nedarbingas ir todėl buhalteriškai negalėjo disponuoti įmonės lėšomis, o J. K. faktiškai tebevykdė tas pačias funkcijas, kaip ir anksčiau, todėl jos laikė ją atskaitingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu ir, neturėdamos daugiau dokumentų, kur šie pinigai išleisti, pagal buhalterinės apskaitos taisykles nurodė juos kaip jos skolą įmonei;

dokumentinis išlaidų priskyrimas kaltinamajai J. K. galėtų būti tik netiesioginiu įrodymu, aktualiu jos kaltei pagrįsti, esant tiesioginių įrodymų ar pakankamai visumai patikimų netiesioginių įrodymų. Šiuo atveju tokia visuma nenustatyta, todėl ir J. K. kaltė dėl 1 589,78 Eur pasisavinimo yra neįrodyta;

J. K. atliktų mokėjimų iš bendrovės sąskaitos pobūdis yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla ir jos vykdymui reikalingų telefono bei kompiuterio remontu ir be kita ko, išmokėtos sumos yra nedidelės, visiškai adekvačios bei dalies atlyginimo S. K. išmokėjimas irgi nėra akivaizdžiai neteisėtas;

J. K. neturėjo tyčios padaryti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdama gintaro gaminius šios bendrovės pinigais, nes tiesiog tokiu būdu investavo įmonės pinigus (700 Eur) į konkretų, egzistuojantį ir vertę turintį turtą ir nėra įrodymų, jog ji būtų atsisakiusi perduoti šį turtą ir jo įgijimo dokumentus S. K.;

2021 m. pavasarį (ne vėliau kaip gegužės mėn.) S. K. sunkiai susirgo, iki 2021 m. rugsėjo mėn. epizodais buvo gydomas ligoninėje, ne kartą operuotas ir protarpiais – be sąmonės, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, susijusi išimtinai tik su krano nuoma ir kranininko paslaugomis, tuo metu nebuvo vykdoma. J. K. darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos santykis su šios įmonės turtu nebuvo įformintas jokiais dokumentais, duomenų, kad ji būtų buvusi supažindinta su įmonei priklausančio turto sąrašu, nėra, todėl ir negalima pripažinti esant įrodytu, kad ji žinojo, kam priklauso hidraulinis keltuvas;

vienintelis atvejis, kai J. K. pripažino, ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėjo už jai ir jos šeimai kaip fiziniams asmenims aktualią paslaugą, yra 2021 m. gegužės 14 d. atliktas 100 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pagalvių restauraciją pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą RES 2021-115. Tačiau ir šiuo atveju lieka nepaneigti anksčiau išdėstyti argumentai dėl J. K. neatitikimo specialaus BK 184 straipsnio subjekto požymiams – ji nebuvo asmuo turintis teisiškai apibrėžtus įgalinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai bylos įrodymais yra nustatomi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuojamos veikos požymiai. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, jog J. K. dėl kaltinimų pagal padarius turto pasisavinimo ir turto išvaistymo veikas išteisintina, nes neįrodyta, jog ji padarė tokias nusikalstamas veikas, iš esmės sprendė, jog egzistuoja BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai ir nesant jokių abejonių, jog būtent J. K. dalyvavo padarant šias jai inkriminuotas veikas, dėl kurių ji išteisinta, yra pagrindas sutikti su apeliantų argumentais, jog nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys neturėjo būti atmestas, o turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Todėl yra pagrindas keisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio klausimas ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

28. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 punktas), o nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys papildomos kaltinimu dėl suklastoto 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pateikimo VĮ Registrų centras epizodu (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nutaria:

nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis dėl 1 589,78 Eur vertės turto pasisavinimo ir 3 862,01 turto iššvaistymo atmesta ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis dėl 1 589,78 Eur vertės turto pasisavinimo ir 3 862,01 turto iššvaistymo palikti nenagrinėtas.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis:

aprašomąją dalį dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį papildyti, įrašant: „Tęsdama nusikalstamą veiką, ji (J. K.), 2021 m. rugpjūčio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė VĮ Registrų centras, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), popierinį prašymą, su suklastotu S. K. parašu, kurio pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, adresu (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu J. K. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.“;

rezoliucinę dalį, kuria J. K. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl prašymo, kurio pagrindu J. K. įgijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas), papildyti, skliausteliuose įrašant – dėl popierinio prašymo su suklastotu S. K. parašu, kurio pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo, pateikimo.

Nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą atmesti.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė