Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2A-681-826/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2A-681-826/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00147-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
N. G., A. K.
Ieškovas
N. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-681-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00147-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.4; 2.4.2.10; 3.1.1.2.11; 3.2.4.8.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-61-206/2018 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams N. G., A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovės N. G. priešieškinį ieškovei N. M. dėl pažeistų teisių nutraukimo, atsakovas A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš jai 3/10 dalių priklausančio gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), Kretinga, iškeldinti atsakovus.

1.1. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-160312010 pagrindu įsigijo 3/10 dalis gyvenamojo namo. 2016 m. gruodžio 30 d. siuntė atsakovams pranešimą, kuriuo ragino juos išsikraustyti. Siūlė finansiškai pagelbėti jiems, bet atsakovė nesutinka su jokiais pasiūlymais, atsisako išsikraustyti. Ji negali naudotis jai priklausančiu turtu, todėl atsakovai turi būti priverstinai iškraustyti.

2. Atsakovė N. G., būdama globėja ir atstovaujanti savo neįgaliam sūnui A. K., priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės veiksmus nutraukiant elektros energijos ir vandens tiekimą, neįspėjus apie nutraukimą, neteisėtais bei įpareigoti N. M. atnaujinti elektros ir vandens tiekimą.

2.1. Nurodė, kad namą pastatė jos miręs vyras. Banko vadybininkas ją apgavo siūlydamas didesnę paskolą nei ji pageidavo. Bandė parduoti pati šį turtą, bet už norimą kainą niekas nepirko. Įvykusios varžytynės neteisėtos, todėl ieškovė nėra šio turto savininkė. Ji faktiškai gyvena šiame name, moka mokesčius už elektrą ir vandenį. Atsisako mokėti žemės mokestį, tačiau ja naudojasi pati. Jos teisė gyventi šiame name yra ne mažesnė nei savininko nuosavybės teisė, ieškovė neturi teisės piktnaudžiauti savo teise. Ji neturi kur išsikraustyti, neturi pinigų perpirkti šį nekilnojamąjį turtą, o ieškovė turi ne vieną gyvenamą patalpą. Pageidauja, kad elektros energija ir vanduo jai būtų tiekiami nuolat.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismo motyvai:

3.1. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra teisėta ginčijamo nekilnojamojo turto savininkė, t. y. Klaipėdos apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas dėl reikalavimo varžytynes pripažinti negaliojančiomis. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog yra koks nors juridinis pagrindas jos šeimai gyventi ieškovei priklausančiose patalpose. Ieškovė siekė atsakovei sudaryti galimybes išsikraustyti, tačiau atsakovė nesutiko. Aplinkybė, kad ji yra savo neįgalaus sūnaus globėja, atstovaujanti jo interesams, neeliminuoja jos pareigos laikytis įstatymų, nepažeisti savininko teisių. Ieškovė nesutinka savo nuosavybėje leisti gyventi atsakovės šeimai, nuomoti jai ginčo patalpas ar kt. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovė savavališkai su šeima gyvena ieškovės gyvenamosiose patalpose be jokio teisinio pagrindo, todėl yra visos sąlygos iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

3.2. Atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti ieškovės veiksmus nutraukiant elektros ir vandens tiekimą neteisėtais, įpareigoti ieškovę atnaujinti elektros ir vandens tiekimą, nepagrįsti. Atsakovė, nebūdama ginčo patalpų savininke ar teisėta valdytoja, neturi tokios reikalavimo teisės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovai N. G., A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą iškeldinti juos iš ginčo namo. Paaiškino, kad ji gina savo, kaip teisėtos savininkės, interesus, nes įvykusios varžytynės neteisėtos. Siekia, jog jos namas būtų parduotas už teisingą, maksimalią artimą laisvoje rinkoje ar už eksperto nustatytą kainą. Ieškovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, ji verčiasi nupiginto nekilnojamojo turto pirkimu iš varžytynių ir jo perpardavimu už rinkos kainą. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą į šias aplinkybes neatsižvelgė. Kitos gyvenamosios patalpos neturi, tad nėra kur išsikelti.

4.2. Teismas nepagristai netenkino priešieškinio reikalavimų. Ieškovė savavališkai pateikė prašymus paslaugų teikėjams ir atjungė gyvenamajame name elektros bei vandens, dujų tiekimą. Tokie veiksmai pažeidžia elementarias žmogiško egzistavimo sąlygas. Paslaugų teikimo sutartys tarp paslaugų teikėjų ir jos nėra nutrauktos. Neteisėtus ieškovės veiksmus patvirtina apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria energijos tiekėjai buvo įpareigoti atnaujinti paslaugų teikimą.

Atsiliepimas

5. Ieškovė N. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentai:

5.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės teisės yra pažeidžiamos. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinta, jog įvykusios varžytynės buvo teisėtos ir ji yra teisėta gyvenamojo namo savininkė. Atsakovė turėjo visas galimybes pati parduoti šį namą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Jai priklausančioje nuosavybėje atsakovai gyvena be jokio teisinio pagrindo ir neleidžia jai naudotis savo nuosavybe.

5.2. Elektra ir dujos į gyvenamąjį namą buvo atjungtos teisėtai. Lietuvos dujos informavo ją, kad dėl susidariusio įsiskolinimo kreipsis į teismą, tad tuo pagrindu elektros ir dujos buvo atjungtos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo energijos tiekėjus atnaujinti paslaugų teikimą, iki kol bus nagrinėjimas klausimas dėl restitucijos. Šis teismo procesinis sprendimas nepatvirtina jos savavališkų ir neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš jai priklausančio gyvenamojo namo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimų ieškovei nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-16031201 pagrindu ieškovė N. M. įsigijo atsakovei N. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 869/1410 dalis žemės sklypo, 0,1410 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, 205,68 m² ploto. Ieškovės nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos 2016 m. gruodžio 29 d. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakovei raginimą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Iki teismo sprendimo priėmimo momento atsakovė su šeima iš šių patalpų neišsikraustė.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, t. y. leido atsakovus N. G. ir A. K. iškeldinti iš N. M. priklausančių patalpų, esančių Kretingos m., (duomenys neskelbtini), ir netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl įpareigojimų nustatymo ieškovei. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į aplinkybę, jog įvykusios varžytynės neteisėtos, ji gina savo, kaip teisėtos savininkės, interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

12. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

13. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

14. Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Vadinasi, šiuo atveju ieškovė turėjo teisę įrodyti, kad ji yra 3/10 dalių pastato – gyvenamojo namo – teisėta savininkė ir atsakovė pažeidžia jos teises.

15. Ieškovė savo nuosavybės teisę į ginčo turtą grindė 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-16031201 pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-16031201, kuriuo 2016 m. vasario 25 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 116338 turtas parduotas atsakovei N. M. ir prašė taikyti restituciją. Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-761-524/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl varžytynių neteisėtumo nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė yra teisėta gyvenamojo namo savininkė ir turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti iškeldinti atsakovus teismo tvarka (CK 4.98 straipsnis).

16. Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakovei raginimą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Apeliantė neginčija aplinkybių, jog po įvykusių varžytynių ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu naudojasi toliau, gavo ieškovės siųstą raginimą išsikraustyti, tačiau ir toliau jame gyvena su sūnumi (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodyti argumentai dėl neteisėtų varžytynių paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytu nutarties 15 punkte. Kitų duomenų, kurių pagrindu atsakovė ir jos sūnus turėtų teisę gyventi ieškovei priklausančiame name, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog namas iš varžytynių buvo pardavinėjimas metus laiko, parduotas 2016 m. gruodžio 15 d., tad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos finansinės padėties, neįgalaus sūnaus įtakos priimto sprendimo teisėtumui neturi, nes ji iki šiol nesiėmė jokių veiksmų susirasti, kur persikelti. Tik 2017 m. sausio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-62 įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkė, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė kartu su sūnumi gyvena ir naudojasi jai priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir sutikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovus iš ieškovei priklausančio gyvenamojo buto CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atkūrė ieškovės pažeistas teises.

17. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė