- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-61-206/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- N. G., A. K.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams N. G., A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovės N. G. priešieškinį ieškovei N. M. dėl pažeistų teisių nutraukimo, atsakovas A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 3/10 dalių savininkė (juridinis pagrindas 2016-12-15 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ji nuo turto įgijimo jau du metai laiko negali naudotis šia nuosavybe priklausančia namo dalimi, nes joje savavališkai gyvena atsakovai. Ji pirko šį nekilnojamąjį turtą dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo. 2016-12-30 įspėjo atsakovus dėl iškeldinimo, tačiau atsakovai atsisako išsikelti ir dabar. Ji siūlė finansiškai pagelbėti dėl išsikraustymo išlaidų, bet atsakovė N. G. nesutinka su jokiais pasiūlymais, atsisako išsikraustyti. Vertina, kad atsakovės N. G. priešieškinis yra nepagrįstas, ji nesutinka su juo, kuriuo prašoma ją įpareigoti atnaujinti elektros ir vandens tiekimą į ginčo patalpas. Prašo teismo iškeldinti atsakovus iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, atsakovės priešieškinį atmesti, nes ji su savo turtu turi teisę elgtis savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovė N. G., būdama globėja ir atstovaujanti savo neįgalų sūnų A. K., nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad nepripažįsta, kad ieškovė teisėtai įgijo nurodytą gyvenamąją patalpą, nes varžytinės buvo neteisėtos, jų rezultato ji nepripažįsta. Namą pastatė jos vyras, kuris yra miręs. Ji gyvena vyro pastatytame name, šis namas priklauso jai ir N. M. negali būti šio namo savininke. Paaiškino, kad buvo paėmusi iš banko paskolą, kurios nesugebėjo sumokėti, todėl, kad banko vadybininkas siūlydamas didesnę paskolą nei ji pageidavo, ją taip apgavo. Ji pati bandė pardavinėti šį namą, tačiau jai nepasisekė, nes už jos siūlomą kainą neatsirado pirkėjo. Varžytinės vyko neteisingai, už namą buvo pasiūlyta labai maža kaina, su kuria ji nesutinka. Ji palaiko savo priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti N. M. veiksmus nutraukiant elektros energijos ir vandens tiekimą neįspėjus apie nutraukimą neteisėtais ir įpareigoti N. M. atnaujinti elektros tiekimą ir vandens tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), nes ji praktiškai gyvena šiose patalpose, nurodydama, kad ir Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas jos skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažino, kad N. M. negali jai nutraukti elektros ir vandens tiekimo. Ji nuolat moka mokesčius už elektrą ir vandenį, tačiau atsisakė apmokėti žemės mokestį, dėl kurio mokėjimo kvitą jai bandė pateikti N. M., nors žemę taip pat naudoja ji, o ne N. M., paaiškinusi ieškovei „žemė yra tavo vardu, tu ir mokėk“. Prašo atsižvelgti, kad nuosavybės teisė nėra aukštesnė už teisę gyventi, nuosavybės teisė nesuteikia teisės piktnaudžiauti savo padėtimi. Ji neturi kur išsikraustyti, neturi pinigų perpirkti šį nekilnojamąjį turtą, o ieškovė turi ne vieną gyvenamą patalpą. Prašo ieškinį atmesti ir tenkinti jos priešieškinio reikalavimus, nes kol kas elektros ir vandens tiekimas yra tik kaip taikyta laikina apsaugos priemonė, o ji pageidauja, kad elektros energija ir vanduo jai būtų teikiama nuolat.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, priešieškinis nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Nesant įstatyme nustatyto pagrindo apriboti ieškovų nuosavybės teises, niekas neturi teisės jų riboti, o teismas privalo jas ginti įstatyme nurodytais gynimo būdais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr.(duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovės N. G. nekilnojamasis turtas – 869/1410 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1410 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 205,68 m². Šį nekilnojamąjį turtą įgijo N. M. ir 2016-12-29 VĮ Registrų centras įregistravo N. M. nuosavybę į nurodytą turtą. 2016-12-30 ieškovė N. M. pateikė atsakovei N. G. raginimą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Atsakovei neįvykdžius raginimo, ieškovė 2017-01-26 pateikė ieškinį teismui dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Atsakovė N. G. kitoje byloje kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2016 m. vasario 25 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) turtas parduotas atsakovei N. M. ir prašė taikyti restituciją. Nurodytas ieškinys 2018-01-08 Plungės apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas, 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atmestas N. G. apeliacinis skundas dėl šio sprendimo.
Ieškovė N. M. yra nurodyto ginčijamo nekilnojamojo turto savininkė ir atsakovė to nėra nuginčijusi. Remiantis CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovė N. G. nurodė aplinkybes, kad ji su šeima, tai yra sūnumi A. K. ir toliau gyvena nuo 2016-12-15 ieškovei N. M. priklausančiame gyvenamajame name, nors ieškovė jai ir pateikė įspėjimą išsikelti. N. G. paaiškino, kad neišsikelia iš nurodytų patalpų todėl, kad tą namą yra buvęs pastatęs jos vyras, ji banko darbuotojo apgaule paėmė per didelę paskolą iš banko, o namą parduodant iš varžytinių buvo nustatyta neteisinga kaina. Atsakovė prašė vertinti kaip teisinį pagrindą atmesti ieškinį ir tenkinti jos priešieškinį aplinkybes, kad ketina kasacine tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos apeliacinis skundas dėl reikalavimo varžytines pripažinti negaliojančiomis bei dabartinėje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria jos prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atnaujinti elektros energijos bei UAB „Kretingos vandenys“ atnaujinti geriamo vandens tiekimą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat prašė atkreipti dėmesį, kad ieškovė užsiiminėja nekilnojamojo turto pirkimu, turi ir kitą gyvenamąją patalpą, o ji N. G. jokio kito turto neturi ir neturi kur išsikelti. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes nelaiko tinkamais ir pagrįstais įrodymais N. M. reikalavimui atmesti, nes nėra ginčijama N. M. nuosavybė ir tai nėra teisinis pagrindas kitam asmeniui valdyti svetimą turtą, tai yra tiesiog subjektyvus atsakovės N. G. vertinimas ir nepagrįsta siekiamybė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė N. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad yra koks nors juridinis pagrindas atsakovės šeimai gyventi ieškovei N. M. priklausančiose patalpose. Atsakovė N. G. yra savo neįgalaus sūnaus A. K. globėja, atstovaujanti ir jo interesus, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja jos pareigos laikytis įstatymų, nepažeisti savininko teisių. Teismas gana pozityviai ieškovės naudai vertina nustatytas aplinkybes, kad ieškovė siūlė atsakovei pagelbėti iš dalies atlyginti persikraustymo išlaidas bei tai, kad nors pagal įstatymą ir turėjo galimybę reikalauti atsiskaityti grąžinant daiktą už patirtas išlaidas, tačiau tokio reikalavimo atsakovams nereiškė, nors nuo ginčo pradžios praėjo beveik du metai. Abi šalys šioje byloje yra atstovaujamos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų, kurie rengė bylos dokumentus, atstovauja šalis teismo posėdžiuose. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija - kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas laiko pagristu ieškovės reikalavimą ir nepagrįstu atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės veiksmus nutraukiant elektros ir vandens tiekimą neteisėtais ir įpareigoti ieškovę N. M. atnaujinti elektros tiekimą ir vandens tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovė nebūdama ginčo patalpų savininke, ar teisėta valdytoja, neturi tokios reikalavimo teisės. Ieškovė nesutinka savo nuosavybėje leisti gyventi atsakovės šeimai, nuomoti jai ginčo patalpas ar kt. Teismas daro išvadą, kad atsakovė su šeima gyvena ieškovės gyvenamosiose patalpose, jas savavališkai užėmusi, be nuomos sutarties, todėl, remiantis CK 4.95 str., 6.612 str., iškeldintina ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Valstybės garantuojama teisinė pagalbos tarnyba teikė nemokama pagalbą tiek ieškovei N. M., tiek atsakovei N. G. (b.l. 3, 75, 170, 189). Remiantis CK 96 str. 4 d., abiem šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Atsakovus N. G., gim.1949-06-29, ir A. K., gim. 1973-01-15, iškeldinti iš N. M. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusius teismo rūmus.