- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-761-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- N. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovėms N. M. ir antstolei Brigitai Tamkevičienei, tretieji asmenys bankroto administratorė L. L., akcinė bendrovė SEB bankas, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-16031201, kuriuo 2016 m. vasario 25 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 116338 turtas parduotas atsakovei N. M. už 43 095 EUR; taikyti restituciją: grąžinti nuosavybės teise ieškovei 869/1410 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1410 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 205,68 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis pastato – tvarto, kurio užstatytas plotas 63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio gylis 6 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio gylis 7 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008 m. sausio 8 d. Hipotekos lakštu, notarinio registro Nr. 52, kreditorei AB SEB bankui prievolei, kurios dydis 87 102,96 EUR, užtikrinti įkeista: 869/1410 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1410 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 205,68 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis pastato – tvarto, kurio užstatytas plotas 63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) šulinio, kurio gylis 6 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio gylis 7 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Antstolė Brigita Tamkevičienė 2014 m. rugpjūčio 1 d. Patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatė anksčiau išvardyto turto rinkos vertę – 310 000 Lt, t. y. 89 782,21 EUR. 2015 m. gruodžio 2 d. Patvarkymu dėl 2015 m. spalio 30 d. prasidėjusių ir neįvykusių antrųjų varžytynių Nr. 111746, antstolė Brigita Tamkevičienė pranešė, jog dėl to, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, skelbia antrąsias varžytynes, kuriose turto kaina buvo nustatyta 53 869 EUR, neįvykusiomis. 2015 m. gruodžio 22 d. Patvarkymu dėl turto įkainojimo antstolė Brigita Tamkevičienė įkainojo turtą 53 869 EUR. Patvarkyme antstolė kainos nustatymą motyvuoja tuo, kad atsižvelgiant į faktą, kad minėtas nekilnojamasis turtas iš antrųjų varžytynių neparduotas, darytina išvada, kad šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei nustatyta 2014 m. rugpjūčio 1 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo. Taip pat nurodo, kad CPK 681 straipsnis nustato, kad antstolis areštuotą turtą turi įkainoti atsižvelgdamas į tuometinę vidutinę panašaus turto rinkos vertę. 2016 m. sausio 26 d. antstolė paskelbė pirmąsias viso turto varžytynes. 2016 m. sausio 26 d. informacijoje apie varžytynes nurodoma, kad pradinė pardavimo kaina yra 43 095 EUR. 2016 m. vasario 25 d. turtas parduotas už 43 095 EUR. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po neįvykusių antrųjų varžytynių, prasidėjusių 2015 m. spalio 30 d., ir tęsiant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, antstolė neįvertino parduodamo turto CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o automatiškai įkainojo / perkainojo turtą antrųjų neįvykusių varžytynių buvusia pradine kaina ir turto pardavimo iš pirmųjų (pakartotinių) varžytynių, įvykusių 2016 m. vasario 25 d., kaina yra daugiau kaip 50 proc. mažesnė negu byloje eksperto nustatyta turto rinkos kaina, todėl mano, kad parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos jos teisės ir 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad 2008 m. sausio 8 d. Hipotekos lakštu kreditorės AB SEB banko prievolei užtikrinti įkeistos 3/10 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 205,68 kv. m, baigtumas 70 proc., o tuo tarpu Informacijoje apie varžytynes nurodoma, kad parduodama turto dalis 3/10, bendras plotas 205,68 kv. m; pastato bendras plotas 185,29 kv. m; parduodamos dalies bendras plotas 124,60 kv. m, gyvenamasis plotas 74,27 kv. m, todėl mano, kad išieškojimas buvo nukreiptas į turto, kuris nebuvo įkeistas, dalį. Nurodo, kad Hipotekos lakšto pasirašymo metu pastatas nebuvo rekonstruotas, jis tiesiog fiziškai neegzistavo, todėl negalėjo būti įkeistas, negalėjo būti hipotekos objektu. Kadangi rekonstruotas gyvenamasis namas nebuvo įkeistas Hipotekos lakštu, į jį negalėjo būti nukreiptas išieškojimas kaip į hipoteka įkeistą turtą. Taip pat pažymi, kad iš varžytynių parduota turto dalis neatitinka faktinės situacijos, nes rekonstravus pastatą ieškovei priklausanti pastato dalis padidėjo, todėl varžytynėse buvo parduotas neidentifikuotas turtas, t. y. neaiškiai ir netiksliai nustatyta parduodamo turto dalis bendrame turte. Ieškovė mano, kad tai yra dar vienas pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, kas sukelia sandorio negaliojimo pasekmę – restitucijos taikymą, todėl ieškovė prašo taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti 2016 m. vasario 25 d. įvykusiose varžytynėse parduotą ieškovės nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė įrodinėjo, kad antstolė hipoteka įkeistą turtą pardavė už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, todėl pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nustatant hipoteka įkeisto turto pirminę kainą vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01056, kaip rašytiniu įrodymu buvo remiamasi UAB „Ober Haus“ atlikta turto vertės ekspertize. Šioje ekspertizėje nurodyta turto kaina yra 89 782,21 EUR. Tokiu būdu nustatyta turto verte antstolė ir vadovavosi skelbdama pirmąsias varžytynes 2014 m. rugsėjo 16 d., kurios buvo atšauktos ir pakartotinai paskelbtos 2015 m. rugsėjo 29 d. bei skelbdama antrąsias hipoteka įkeisto turto varžytynes 2015 m. spalio 30 d. Šiose antrose varžytynėse pradinė pardavimo kaina buvo 53 869 EUR, bet jos neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad antstolė 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr.S-15044482 dėl turto įkainojimo, perkainodama turtą ir nustatydama turto vertę 53 869 EUR, neskiriant nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos nepažeidė, nes neįvykus varžytynėms bei išieškotojui atsisakius perimti varžytynėse neparduotą turtą natūra, prašant tęsti įkeisto turto pardavimą, turtą perkainojant, nustatant buvusią antrųjų varžytynių kainą, antstolė padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė yra mažesnė nei nustatyta 2014 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-14029073. Teismas vertina aplinkybę, jog nei kreditorius (trečiasis asmuo), nei skolininkė (ieškovė) įstatymo nustatyta tvarka neginčijo 2015 m. gruodžio 22 d. antstolės sprendimo dėl jos pačios be pakartotinės turto vertinimo ekspertizės nustatytos turto rinkos kainos. Antstolė neturėjo imperatyvios pareigos skirti turto vertinimo ekspertizę ir turėjo įstatymo jai numatytą teisę nustatyti turto rinkos kainą. Tai, kad ši kaina buvo tolygi prieš tai vykusių varžytynių metu nustatytai kainai, visiškai nereiškia, kad ši kaina nėra varžomo turto rinkos kaina. Ieškovė teise reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo nesinaudojo, nors net keturis kartus raštu buvo supažindinta, kaip kinta pradinė turto pardavimo kaina, lyginant su patvarkymu nustatyta varžomo turto kaina. Nėra pagrindo kvestionuoti turto kainos teisingumo, nes objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Kad turtas parduotas rinkos kaina, teisme pripažino ir trečiasis asmuo bankroto administratorė L. L., kuriai turto vertinimo klausimai žinomi. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolė pagrįstai nustatė turto vertę 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr.S-15044482, turtas parduotas už kainą, ne mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta, todėl teisės aktai šioje vykdymo proceso dalyje nepažeisti ir turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-16031201 pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi hipotekos objekto pagerinimas, šiuo atveju pastato rekonstravimas, negali atimti iš hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti priverstinai realizuoti hipoteka įkeistą daiktą, net jeigu jis rekonstruotas. Nekilnojamojo turto unikalus numeris nepakito, todėl hipoteka įkeistas tas pats nekilnojamojo turto objektas, tik jis rekonstruotas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant įkeisto turto rinkos vertę, ekspertizės akte buvo atsižvelgta į tai, kad atlikta namo rekonstrukcija, turtas detaliai aprašytas ir nustatyta jo vertė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, dėl to buvo pažeisti esminiai civilinių santykių subjektų proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai.
5.2. Antstolė vykdžiusi nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių ir vėliau Plungės apylinkės teismas, nagrinėjęs ieškovės ieškinį, spręsdamas klausimą, ar tinkamai įvertintas nekilnojamasis turtas, privalėjo atsižvelgti į nekilnojamojo turto prekybos rinkos Lietuvoje svyravimus, į faktą, jog po ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos didėjo, todėl neapgalvotas parduodamo nekilnojamojo turto kainos mažinimas, nors ir reglamentuotas įstatymais, sudarė sąlygas, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą negu galėjo būti parduotas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos šios aplinkybės:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės ir netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tačiau nenurodo, kokios aplinkybės bei kokie įrodymai buvo netinkamai ištirti.
6.2. Antstolė gali savo iniciatyva skirti ekspertizę, bet pareigos tą padaryti ji neturi, todėl šiuo atveju antstolei nekilus abejonių dėl nustatyto turto rinkos vertės, ji pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti neskyrė ir tuo nepažeidė jokių proceso teisės normų.
6.3. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu galėjo būti parduotas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, skelbiu.lt išrašas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai turi reikšmės nagrinėjamai bylai ir papildo apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, todėl pridėtini prie bylos. Su rašytiniais paaiškinimais pateikti papildomi įrodymai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl atsisakytina juos priimti ir jie grąžintini juos pateikusiam asmeniui. CPK 323 str. yra nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-16031201 buvo parduotas apeliantės nekilnojamasis turtas – 869/1410 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1410 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/10 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 205,68 kv. m, su priklausiniais už 43 095 EUR. Nustatant hipoteka įkeisto apeliantės turto pirminę kainą vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01056 buvo remiamasi UAB „Ober Haus“ atlikta turto vertės ekspertize. Šioje ekspertizėje nurodyta turto kaina yra 89 782,21 EUR, už kurią buvo parduodamas apeliantės turtas pirmosiose varžytynėse. Antrosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina buvo 53 869 EUR, bet jos neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė teise reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo nesinaudojo, nors keturis kartus raštu buvo supažindinta, kaip kinta pradinė turto pardavimo kaina, lyginant su patvarkymu nustatyta varžomo turto kaina. Vykdomoji byla įrodo, jog informacija apie kiekvienas varžytynes ir pardavinėjamo turto kainą jai buvo įteikta pasirašytinai (vykdomoji byla t.1, b. l. 100, 110, 111, 118, 124–125). 2015-12-02 pranešime apeliantei buvo išaiškinta, jog išieškotojui nesutikus perimti neparduoto iš varžytynių turto natūra, ji gali pasiūlyti savo pirkėją. Šio pranešimo įteikimo metu pradinė turto kaina jau buvo nustatyta 53 869 EUR.
13. Be to, byloje nustatyta, jog apeliantė buvo iškėlusi teisminius ginčus dėl antstolės veiksmų sumažinus parduodamo turto kainą iki 53 869 EUR. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5802-796/2016 N. G. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė (vykdomoji byla t. 2, b. l. 13–14). Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2016-08-18 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (vykdomoji byla t. 2, b. l. 37–38). Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-451-325/2016 tenkino antstolės prašymą leisti užbaigti vykdymo veiksmus, t. y. išduoti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynių laimėtojai N. M. (vykdomoji byla t. 2, b. l. 48–50). Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-08 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį paliko nepakeistą (vykdomoji byla t. 2, b. l. 80–82). Abu šie skundai buvo grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, kurie yra pateikiami ir nagrinėjamoje byloje, t. y. turtas nebuvo tinkamai įkainotas (CPK 681 str.). Civilinėje byloje Nr. 2S-1126-460/2016 buvo įvertintas pareiškėjos pateiktas UAB Resto Group 2016-04-04 raštas ir konstatuota, kad nurodyta turto vertė yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, jis neatitinka turto vertinimo dokumento turinio. Paminėtus skundus dėl antstolės veiksmų nagrinėję teismai jau yra nustatę ir tokį faktą, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė, o vėliau perkainota vertė nėra paneigta jokiais kitais įrodymais ir nepateikti argumentai, kodėl nustatyta antstolės parduodamo turto kaina buvusi netinkama.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sprendžiant skundus dėl antstolės veiksmų, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, viena vertus, suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigiama skunde, antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų bei ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti. Apeliantė nepasinaudojo savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, apeliantės nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 str. 4 p., 704 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nurodomos 2009-04-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 reikalavimus antstolė įvykdė, atkreiptinas dėmesys, jog šioje nutartyje yra išaiškinta, kad CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tokių įrodymų, kurie keltų abejonių, apeliantė neteikė. Šios nutarties 13 p. nurodyti procesiniai dokumentai įrodo, jog apeliantė pasinaudojo savo teise skųsti išvaržomo turto perkainojimą iki 53 869 Eur, tačiau jos skundas nebuvo patenkintas. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad apeliantė antstoliui, taip pat bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti perkainoto ar parduoto turto verte, todėl vien apeliantės nurodymas, jog ji nesutinka su parduoto turto verte, nėra pakankamas įrodymas jos įrodinėjamai aplinkybei nustatyti.
15. Šioje byloje apeliantė pateikė apeliacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės pildo savo apeliacinį skundą nurodydama aplinkybes dėl jos išvaržyto turto rekonstrukcijos, jo parduotų dalių. CPK 323 str. yra nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte (b. l. 79) buvo nurodyta, jog vertinamo pastato dalis yra rekonstruota, o vertinamo objekto dalys sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytomis dalimis, todėl kitaip pasisakyti šioje byloje dėl apeliantės parduoto turto dalių nėra teisinio pagrindo.
16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, t. y. ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi būti siekiama užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
17. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje, galiojusioje redakcijoje ginčo varžytynių vykdymo metu, – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pareiga šiame ginče buvo pateikti įrodymus apie aiškų (akivaizdų) gautos varžytynėse pardavimo kainos neatitikimą ginčo objekto rinkos kainai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turto pardavimas iš varžytynių už „esmingai mažesnę“ nei rinkos kainą, galėtų būti pripažįstamas esminiu suinteresuotų asmenų teisių pažeidimu ir varžytynių aktas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nustačius tam reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Tačiau į bylą jokių objektyvių duomenų apie ginčo objekto rinkos kainos ir varžytynėse gautų pinigų disproporcijas nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomi teiginiai dėl netinkamai nustatytos kainos yra deklaratyvūs ir nė vienas iš aptartų įstatymų numatytų imperatyvų pažeidimas nėra įrodytas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsisakyti priimti ieškovės N. G. su 2018 m. birželio 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus papildomus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, skelbiu.lt išrašus – ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.