Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo O. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ dėl darbo ginčo iš esmės nagrinėjimo, kuria buvo išnagrinėtas ieškinio priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. H. (toliau ir – ieškovas, darbuotojas) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „K.“ (toliau ir – atsakovė, darbdavys) prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, priteisti iš atsakovės 6 086,58 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų, bei priteisti netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

3. Apeliantas pateikė naują įrodymą – Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2024 m. gruodžio 4 d. pažymą dėl nesavalaikiai teikiamo patikslinto ieškinio. Apeliantas nurodo, kad šis naujas įrodymas patvirtina apie apelianto (ieškovo) atstovo didelį užimtumą dėl kurio apeliantas neturėjo galimybės pateikti ieškinio laiku.

4. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateiktas naujas įrodymas susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo.

6. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria, netenkinus ieškovo prašymo dėl termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo, ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šis terminas gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 straipsnio 2 dalis).

8. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas, (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AC-55-1 „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 55, 2021 m.).

9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti procesinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė šiuos veiksmus atlikti laiku ir tinkamai, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: DGK sprendimą priėmė 2024 m. rugsėjo 10 d., terminas ieškiniui paduoti suėjo 2024 m. spalio 10 d., o ieškinį ieškovas pateikė 2025 m. vasario 12 d., kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi termino neatnaujino, konstatavęs, kad ieškovas prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nenurodė pakankamai svarbių priežasčių dėl kurių jis ieškinio teisme negalėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą. Ieškovą atstovavo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas, veikiantis ieškovo vardu, todėl turėjo objektyvias galimybes tinkamai ir savalaikiai kreiptis į teismą. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo elgesys buvo pasyvus, kuris priklausė nuo jo valios, todėl jį vertino kritiškai.

12. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė ir įvertino aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas ieškiniui pareikšti, visumą. Nurodė, kad apeliantas praleido terminą paduoti ieškinį teismui dėl jį atstovaujančio atstovo užimtumo. Paaiškino, kad prie atskirojo skundo pridėti nauji įrodymai, patvirtina ypač didelį (apelianto atstovo) Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos užimtumą, kai turėjo būti pateiktas ieškinys, pvz. 2024 m. spalio mėn. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovavo narius 101 darbo ginče, lapkritį 63 darbo ginčuose, jiems visiems buvo rengiami skaičiavimai, patikslinti skaičiavimai, jau neskaitant teismuose nagrinėjamų bylų skaičiavimų ir patikslintų skaičiavimų.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo pateikė teismui 2025 m. vasario 12 d., praleisdamas įstatyme nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme 4 mėnesius. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, nesantis Lietuvos Respublikos piliečiu ir nemokantis valstybinės kalbos, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš buvusį darbdavį Lietuvoje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad pats ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Įvertintina, kad ieškovas siekia prisiteisti darbo užmokestį, kurio pareikalavimui yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo kaip darbuotojo siekį, kad jo galimai pažeistas darbo teises išnagrinėtų teismas, ieškovui kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs ieškovui termino ieškiniui paduoti, pernelyg formaliai vertino procesinio termino ieškiniui pateikti atnaujinimo aplinkybes, siejamas daugiau su šalies atstovo pasyviais veiksmais, ir neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti. Kadangi paties ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui O. H. praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.