Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2014-10-23 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 30 litų 8 (EUR) bauda. Teismas nustatė, kad L. K. 2014-09-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu už alkoholio gėrimą 2014-09-19 viešoje vietoje, t. y. pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį, kurį L. K. įvykdė. Teismas nurodė, kad pagal ATPK 2601 straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, nes pagal ATPK 2601 straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Kadangi jokia kompetentinga institucija nepaskyrė L. K. administracinės nuobaudos pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį, o įvykdęs 2014-09-19 administracinį nurodymą, jis nelaikomas baustu, teismas konstatavo, jog L. K. veikoje nėra ATPK 178 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo kvalifikuojančio požymio – pakartotinumo, ir jo veika atitinka ATPK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Apeliaciniu skundu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, patraukiant pažeidėją L. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 straipsnio 6 dalį. Nurodo, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N575-446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-19-282/2013, kuriose formuojama praktika, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Tačiau naujesnėje administracinių teisės pažeidimo bylų teisminėje praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2014-06-20 nutartyje Nr. ATP-671-348/2014 bei Panevėžio apygardos teismo 2014-01-31 nutartyje Nr. ATP-31-134/2014) nurodoma, kad asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, pripažįsta pažeidimo padarymo faktą ir savo kaltę, todėl laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą nepriklausomai nuo to, ar jam administracinė nuobauda paskirta nutarimu, ar į administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas. Administracinio nurodymo surašymas, jau pagal visą jo esmę žymiai švelnina pažeidėjo padėtį administracinio teisės pažeidimo teisinio įvertinimo atžvilgiu, tačiau administracinio nurodymo įvykdymo faktą vertinimo aspektu prilyginti visiškam įvykio ir kaltės eliminavimui, jokia apimtimi neįtakojančiam asmens, kaip pažeidėjo, toliau daromų kitų administracinių teisės pažeidimų, nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos ATPK 2601 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Tačiau ir dėl šios nuostatos, aplinkybės, kad asmuo buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju už tokios pačios rūšies pažeidimą per metus pakartotinai, savaime nepakinta ir neišnyksta. Pažymi, kad administracinio nurodymo instituto sumanytojas, administracinį nurodymą supranta ir formuluoja kaip asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Įstatymo iniciatoriai taip pat aiškiai įvardijo ir tikslus, susijusius su administracine nuobauda – „administracinio nurodymo institutas suteiktų galimybę ekonomiškiau ir greičiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti asmenį ir jį atgrasinti jį nuo pažeidimų darymo ateityje su sąlyga, kad padarytas pažeidimas nėra pernelyg pavojingas“. Taigi įstatymo iniciatoriai, rengdami įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas administracinio nurodymo institutas, siekė patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, jį nubausti ir garantuoti paskirtos nuobaudos įvykdymą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.