Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. N. savo parodymus patvirtino 2020 m. rugpjūčio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 126-135).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. parodė, kad I. B. - jos dukra. Apie įvykio aplinkybes žino tik iš bylos. Dukra mėgo išgėrinėti, bėgo iš namų, nenorėjo su ja gyventi. Tarp jos ir dukros konfliktų nebūdavo. Dukra gyveno pas ją, bet dažnai išeidavo iš namų, girtuokliaudavo. Jos su dukra santykiai buvo geri, tik dukra jos neklausydavo, ji labai retai būdavo namuose. Kai dukra buvo ištekėjusi, gyveno pas vyrą, pagimdė sūnų. Vėliau pradėjo išgėrinėti, iš jos atimtos motinystės teises, išsiskyrė su vyru. T. N. pažinojo. Vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nežino.

Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės ir 5000 Eur neturinės žalos. 1500 Eur išleido laidotuvėms, mokėjo už karstą, rūbus, gėles, transportą, taip pat mokėjo kunigui, maldininkams, buvo gedulingi pietūs. Išduodant mirties liudijimą, jai išmokėjo 260 Eur. Ši suma nėra išskaičiuota iš turtinės žalos. Karstas kainavo 320 Eur, už duobės kasimą sumokėjo 100 Eur. Gedulingi pietūs - 1800 Eur, nes buvo daug žmonių. Gedulingi pietūs buvo bažnyčioje. Už kiekvieną žmogų reikėjo mokėti. Žmonių buvo apie 30. Kunigui sumokėjo 100 Eur. Už gėlių krepšelį sumokėjo apie 35-40 Eur. Giesmininkams, kurių buvo 3 moterys, sumokėjo po 40 Eur, viso - 120 Eur. Pirko suknelę, batelius. Už suknelę sumokėjo apie 35 eurus. Taip pat pirko žvakes, rožančių. Reikėjo samdyti transportą, atsiimti kūną iš morgo, mokėjo 40 Eur. Taip pat reikėjo vežioti žmones, buvo 3 automobiliai, už kiekvieną mokėjo po 40 Eur, viso 120 Eur. Paminklo dar nepastatė. Dukra palaidota šeimos kape. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 5000 Eur. Dėl dukters mirties išgyvena, kasdien prisimena įvykį ir vaizdą, sutriko miegas, vartoja vaistus. Turi dar du vaikus – sūnų, kuriam 16 metų ir 2 metų dukrą. Iki dukros žūties paskutinį kartą ją buvo mačiusi prieš pusę metų. Bendravo su dukra tik tada, kai ji pas ją ateidavo. Valkatavo ji maždaug pusantrų metų iki mirties. Iki tol dažniau su dukra matydavosi. Per tą laiką, kai dukra valkatavo, matė ją daugiausia 8 kartus. Pas ją dukra pabūdavo savaitę ir vėl išeidavo. Kai dukra būdavo pas ją, ji su ja kalbėdavosi, prašydavo nebevartoti alkoholio, gyventi pas ją namuose. Kai gyveno pas ją, dukra vogdavo, buvo nubausta, mėnesį atlikinėjo bausmę, po to kai išleido, dukra atėjo pas ją ir papasakojo. Dukra vogė pinigus ir iš jos. Ji dukros iš namų niekuomet nebuvo išvijusi. Ketino dukrą gydyti reabilitacijoje, bet ji nesutiko (t. 3, b. l. 42-48).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta T. N.. Su juo susipažino gal prieš metus iki įvykio. Porą kartų buvo susipykę bet susitaikė. Įvykio dieną jis (B.) važinėjo dviračiu, privažiavo prie sandėliuko, kur T. N. miegojo su savo mergina, kurios vardo neprisimena. Jis T. N. paklausė gal jis galėtų pavaišinti cigarete. Mergina tuomet miegojo. Jis atsakė, kad neturi. Jis dar pasėdėjo, pakalbėjo su T. N. ir pastarasis pradėjo „psichuoti“, sakydamas, kad „jūs mane nervinat, jūs man neduodat išsimiegot, man rytoj į darbą keltis“. Jis pasakė T. N. nesinervuoti ir, kad jis tuoj išeis. T. N. jam pasakė pasilikti. Jis pasiliko, pasėdėjo, kalbėjosi. T. N. nenusiramino, miegančiai merginai sakė, kad ją padegs. Mergina buvo girta. Ji pradėjo jam kažką burbėti ir jis susinervino, pasiėmė žiebtuvėlį. Ji gulėjo ant porolono, t. y. ant čiužinio. Ir tada jis jai prie galvos padegė. Jis (liudytojas) pasakė T. N. „ką tu darai“, jis atsakė „man nesvarbu“ jam paraginus to nedaryti, T. N. atsakė „man neįdomu, aš ją sudeginsiu, ji mane nervina“. Tada jis pradėjo jį stumdyt, jis išsigando, pasakė „daryk ką tu nori, aš išeinu“. Jis neišėjo, nes negalėjo palikti tokioje situacijoje, buvo labai baisu. Jis neturėjo nieko, kuo galima būtų ugnį užgesinti. Kai T. N. padegė, jis (liudytojas) išėjo namo. Kai išėjo namo, buvo labai išsigandęs, sėdėjo namuose ir vėliau išgirdo, kad sproginėja šiferis ir iš toli matė, kad dega sandėliukas. Po to atvažiavo gaisrinė, policija. Šiuo metu neprisimena ar T. N. padegė degtukais, ar žiebtuvėliu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B., apklaustas 2020 m. rugpjūčio 9 d., parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 21:00 val. jis nusprendė nueiti pas savo pažįstamą T. (jo pavardės neatsimena), kuris nesenai persikraustė iš (duomenys neskelbtini) (gyveno pas savo sesę) į apleistą ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). T. pažįsta apie 3 metus. Jų santykiai buvo pakankamai draugiški. Jam atidarius nurodyto ūkinio pastato duris, jo patalpoje pamatė ant čiužinio gulinčius T. bei jo merginą vardu I., pavardės neatsimena, žino tik tai, kad ji anksčiau turėjo vyrą, kuris vartojo narkotines medžiagas, nuo jo turėjo vaiką berniuką, kurį po to iš jos paėmė jos vyro tėvas. Taip pat, kiek jam yra žinoma, ji sirgo epilepsija, nes pats daugybę kartų matė, kaip ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai po alkoholio vartojimo. I. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais bei narkotinėmis medžiagomis. T. bei I. ant čiužinio miegojo nuogi, prisidengę antklode. Jis užėjęs į nurodytą pastatą paklausė T., ar jis galėtų jį pavaišinti cigarete, į ką jis jam atsakė, kad cigarečių jis neturi. Po tam tikro laiko, I, gulėjusi šalia T. pradėjo vartytis, ir tuo pačiu metu T. jai pasakė: - „<....> tu vartytis, tu mane nervuoji, aš neatsikelsiu pirmadienį į darbą, <...>, aš sudeginsiu tave kartu su sandėliuku“. I. buvo labai girta, ji visai nereagavo į ją supančią aplinką, T. taip pat atrodė išgėręs. Po savo žodžių, T. atsikėlė nuo čiužinio, apsirengė, nuėjo į lauką, ir pamatė pro sulaužytas ūkinio pastato duris, kaip T. degtukais, kuriuos jis paėmė iš pastato vidaus prieš išeinant į lauką, padegė čiužinį, ant kurio gulėjo I. Jis sakė T., ką jis daro, ir nurodė, kad taip daryti negalima, o T., savo ruožtu pasakė, kad jam nesvarbu. Čiužinys labai greitai užsidegė nuo I. galvos pusės, nes būtent toje vietoje T. ir padegė čiužinį. Ūkinio pastato padegimo metu, jis jau stovėjo šalia T., iš lauko pusės. Iš karto po to, T. pasakė, kad jis važiuoja į stotį, ir nuėjo link šalia esančios (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo stotelės. Suprato, kad jis vyksta surasti alkoholio. Jis tuo pačiu momentu, išėjo link savo namų, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, esančių (duomenys neskelbtini). Praėjus tam tikrą atstumą link savo namų, pamatė kylančių dūmų stulpą nuo tos vietovės, kur randasi anksčiau nurodytas ūkinis pastatas ir kur tuo momentu buvo I., ir išgirdo sprogstančio šiferio garsą. Parėjo iki kaimynės vardu A., kurios jos pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir jai pasakė, kad toje vietoje kur randasi anksčiau minėtas ūkinis pastatas, kažkas dega. Jis parodė pirštu, iš kur pakildavo dūmų stulpas, po ko jie kartu su ja nuėjo iki vietovės adresu (duomenys neskelbtini), kur degė ūkinės paskirties pastatas, kuriame liko I., po ko teta A. telefonu iškvietė priešgaisrinės tarnybos darbuotojus, kurie atvyko, ir pradėjo gesinti gaisrą. Susirinko daug pašalinių asmenų pažiūrėti, kas vyksta. Tarp tų asmenų T. jis nematė. Po tam tikro laiko jie su teta išėjo namo. Kiek jam žinoma, T. kartu su I. gyveno nurodytame ūkiniame pastate adresu, (duomenys neskelbtini). Gyveno tik abu, jokių kitų asmenų jų patalpose jis nematė. Ne vieną kartą matė, kaip T. mušdavo I. kumščiais, ne vieną kartą matė, kaip T. ir I. pavartoję alkoholinių gėrimų, pradėdavo bartis, tarp jų nuolat kildavo žodiniai konfliktai dėl menkaverčių dalykų, taip pat T. grasino I., kad ją sumuš. Policijos pareigūnus dėl nurodyto įvykio neiškvietė, kadangi buvo labai pasimetęs dėl nurodyto įvykio. Atėjus į savo namus, nusprendė nueiti pas savo draugą D. I., gyvenantį nuo jo apie 1 kilometro atstumu. D. I. gyvena bute, kartu su savo žmona I. bei dviem nepilnamečiais vaikais. Atėjus pas D. į kiemą, kieme sutiko D., kuris ruošėsi išvažiuoti su savo draugu (jo jis nepažįsta) pas savo uošvę. Jie su juo susitarė, kad po kelių minučių jis sugrįš atgal į kiemą, kur tuo metu jis stovėjo. D. taip pat nurodė, kad ūkinį pastatą, apie kurį D. sužinojo iš žiniasklaidos šaltinių, padegė T., kurį D. I. taip pat pažįsta iš matymo. Po tam tikro laiko D. atvažiavo, ir jam papasakojo įvykio detales. Po to jie nuėjo iki šalia esančio kalniuko, nuo kurio stebėjo, ar įvykio vietoje dar yra Policijos pareigūnai bei priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Po to jie su D. išsiskirstė ir abu nuėjo iki savo namų (t. 1, b. l. 89-92).

Apklaustas papildomai 2020 m. rugpjūčio 9 d., liudytojas E. B. parodė, kad T. padegė ūkinį pastatą, kuriame buvo jo draugė I. vienu degtuku, nenaudodamas jokių degių skysčių (padegė poroloninį čiūžinį, ant kurio tuo momentu gulėjo I.). T. ūkinio pastato padegimo metu buvo apsirengęs pilkos spalvos liemene be rankovių, po ja dėvėjo juodos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis, galimai dėvėjo pilkos spalvos sportinės kelnės, avėjo šlepetes (kroksus). 2020-08-09 atvykus kartu su Policijos pareigūnais į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame Policijos įstaigos kieme pastebėjo sulaikytą Tomą, kuris tuo metu buvo apsirengęs taip pat, kaip ir buvo apsirengęs ūkinio pastato padegimo metu. Padegimas adresu (duomenys neskelbtini) įvyko apie 21:00 val. (t. 1, b. l. 93-94).

Pagarsinus parodymus, liudytojas E. B. nurodė, kad neatsimena ar T. padegė žiebtuvėliu, ar vienu degtuku. Papildomų ugnies šaltinių sandėliuko viduje nebuvo. Sandėliuke židinio nėra. Pas T. su dviračiu atvyko vakare apie 6 val. Kai atvyko, užėjo į vidų, matė kad T. ir I. guli, buvo neblaivūs, turėjo alkoholio. Jis su jais viduje buvo gal 20 minučių. Tiksliai neatsimena, bet turbūt, kad buvo vartojamas alkoholis – alus, pats matė. T. vaišino. Jis taip pat išgėrė, bet nedaug. Mergina irgi kartu gėrė. Mergina gulėjo, o T. nusisukęs buvo. Tuo metu, atrodo, T. rūkė. Mergina nerūkė, nes ji girta buvo, bet alkoholį vartojo. Kai vartojo alkoholį, konflikto tarp jo ir T. nebuvo. Išėjęs iš sandėliuko pro sulaužytas duris, matė kaip T. padegė čiužinį. Išėjo, nes norėjo pakvėpuoti grynu oru. Patalpoje nebuvo kuo kvėpuoti. Tuo metu konflikto viduje nebuvo, tik T. ant merginos rėkė, kad negali išsimiegot. Tada jis išsitraukė degtukus ir uždegė. Kai drausmino T., buvo šalia jo, sakė „Ką tu darai?“, bet jis priešinosi, sakydamas „Atstok nuo manęs, aš ją sudeginsiu“. Jis (liudytojas) bandė gesinti ugnį su koja, bet kai jis dar kartą padegė, tada jau išsigando ir išėjo. T. padegė du kartus. Vieną kartą jis (liudytojas) su koja užgesino, bet T. vėl uždegė. Vos užgesino ugnį su koja, T. iš karto vėl uždegė. T. ir I. miegojo nuogi, prisidengę antklode. Kai paprašė T. cigaretės, jis atsakė, kad neturi. Tiksliai neatsimena, iš kur vis gi cigarečių atsirado. Sakydamas, kad I. vartojo alkoholį, turėjo galvoje, kad vartojo anksčiau, t. y. prieš jam ateinant. Jam būnant sandėliuke, nematė, kad I. vartotų alkoholį. I. visą laiką gulėjo, ji buvo „kominė“, nekalbėjo su niekuo, tik vartėsi labai stipriai, alkoholio nevartojo (t. 3, 66-69).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. I. parodė, kad pažįsta T. N., gyvena vienoje gatvėje. Nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną važiavo pro šalį ir pamatė gaisrą. Pasistatė automobilį, pagalvojo, gal reikalinga pagalba, paėmė iš automobilio gesintuvą, bet jau buvo atvažiavusi gaisrinė. Degė sandėliukas. Kai grįžo namo, pas jį atėjo draugas E. B. ir pasakė, kad T. sudegino savo moteriškę. Tuomet jis, nuėjęs į įvykio vietą, apie tai pasakė tyrėjui. E. pas jį atėjo blaivus jis dar kažką apie įvykį pasakojo, bet šiuo metu neprisimena. Jis sakė, kad T. buvo su mergina susipykęs, kad jis jos nemyli ir nori ją „pasiųsti“, dėl to ją ir sudegino. Šiuo metu detaliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu gerai atsiminė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsini liudytojo D. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas 2020 m. rugpjūčio 9 d., D. I. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20:00 val., jis kartu su sugyventine I. D. važiavo nuosavu automobiliu „VW Golf“ namo. Pakeliui jis pamatė, kad dega pastatas (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje. Prie degančio pastato buvo susirinkę daug žmonių. Jis išlipo iš mašinos, paėmė gesintuvą ir nubėgo link degančio pastato. Jis pamatė, kad dega medinis sandėliukas. Jis pradėjo gesinti gaisrą gesintuvu, tačiau gesinimo milteliai pasibaigė ir jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis prie gatvės pamatė baltais marškiniais apsirengusį vyrą, kuris laikė 2 litrų gesintuvą. Jis paėmė iš jo gesintuvą ir vėl nubėgo gesinti ugnį. Jis pribėgo prie sandėliuko ir pamatė, kad yra išlaužtos durys. Jis iškart pradėjo gesinti gaisrą, pūtė gesinimo miltelius iškart ant stogo, o po to į sandėliuko vidų, tačiau sandėliukas vis tiek degė. Sandėliuko durys buvo išlaužtos, tačiau į vidų patekti nebuvo galimybės, nes degė atvira liepsna. Jis nežinojo, ar viduje yra žmonės, jokių pagalbos šauksmų negirdėjo. Kai pasibaigė gesintuve gesinimo milteliai, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir laukė gaisrininkų. Jis (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė iš matymo pažįstamą vyrą T., gyvenantį (duomenys neskelbtini)gatvėje, einant nuo jo namo (duomenys neskelbtini) gatve į viršų. Atvažiavo gaisrininkai. Jis nuvažiavo su sugyventine namo. Jis gyvena bute, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 21:30 val., jis sėdėjo savo namo kieme ant sofos. Tuo metu atėjo draugas E. B.. Jis paprašė jo cigaretės. Jis kartu su juo pradėjo rūkyti cigaretę. Kieme taip pat buvo jo sugyventinė I. Ji „Facebook“ žiūrėjo žinias, kur pasakė, kad šiandien minėtame pastate, kurį jis gesino, sudegė žmogus. Sugyventinė I. parodė šias žinias apie gaisrą jam ir E. Kai jis kartu su E. peržiūrėjo video, E. jo paprašė nueiti kartu su juo parūkyti. Jis sutiko. Jis ir E. išėjo iš jo kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie buvo dviese. Jis pradėjo rūkyti. E. jam pradėjo pasakoti, kad matė, kaip minėtas asmuo, vardu T., kurį jis matė gaisro metu, padegė sandėliuke buvusį poroloną. Tuo metu, kai buvo padegtas porolonas, sandėliuke buvo moteris, vardu I. T. E. pasakė, kad nori nužudyti I., nes ji T. „užkniso“. E. pasakė, kad jis pamatęs, kad dega porolonas, kojomis pradėjo gesinti poroloną ir gaisrą užgesino. Kai E. užgesino gaisrą, T. nuėjo atskirai nuo E. savo keliais, o E. savo keliais. E. jo paprašė, kad jis niekam nesakytų, kad jis jam papasakojo apie gaisrą. E. kažkur nuėjo, o jis nuėjo namo. Jis pagalvojo, kad reikia pranešti policijai minėtą informaciją, kurią pasakė jam E., nes jis suprato, kad moteris sandėliuke sudegė dėl T. kaltės, nes jis padegė poroloną. Jis išėjo iš savo buto ir pamatė, kad įvykio vietoje dar stovi policijos ekipažas. Jis priėjo prie policijos pareigūno ir papasakojo, ką jam sakė E. Anksčiau jis su E. apie T. niekados nieko nekalbėjo, jis T. pažįsta iš matymo. Jis nežino, kas minėtame sudegusiame sandėliuke gyveno. Kai jam E. papasakojo apie tai, kad T. padegė sandėliuke poroloną, o E. jį užgesino, jis gerai dar kartą prisiminė, kad gaisro metu, kai jis gesino gaisrą, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos stovėjo T., o E. jis nematė (t. 1, b. l. 84-85). Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 3, b. l. 42-48).

Teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jis yra įmonės, kuri turi 5 sandėlius (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vadovas. Įvykio dieną, privažiavę ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra kilęs gaisras. Jam pasirodė, kad dega įmonės sandėlis, tačiau paaiškėjo, kad dega ne jų sandėlis, o kažkas prie pat sandėlio. Degė atvira liepsna. Kadangi šalia esančiame jų sandėlyje buvo degios ir labai degios medžiagos (mediena, dujos), bandė gesinti, iškvietė gaisrinę, atidarė sandėlius, viską pradėjo nešti į lauką. Toliau gesinimo darbai vyko atvykus ugniagesiams. Apie galimą žmogžudystę, ir tai, kad buvo rastas kūnas, sužinojo vėliau iš kriminalistų. Tuo metu buvo su darbo kolegomis, važiavo keliais automobiliais. Sandėliuose skaičiavo likučius, kai baigė, buvo vėlyvas vakaras, visi kartu privažiavę pastatus, pamatė gaisrą ir visi kartu ėmėsi priemonių gaisrą užgesinti. Po kelių dienų ar savaičių į jį kreipėsi teisėsaugos pareigūnai, prašė vaizdo įrašų iš kamerų, kurios yra ant bendrovės pastatų. Pateikė tuos vaizdo įrašus. Jis pats vaizdo įrašų nežiūrėjo, įmonėje yra atsakingas asmuo, kuris moka tomis vaizdo stebėjimo kameromis naudotis. Iš minėto darbuotojo žodžių jam žinoma, kad vaizdo įraše buvo matoma, kaip prieš gaisro pradžią kažkokie du asmenys pasišalina ir tuomet matyti, kad prie pastato atvyksta įmonės automobilis. Vaizdo kameros ant pastatų yra skirtos fiksuoti atvažiuojantiems sunkvežimiams, viena iš kamerų yra gal 7 metrų aukštyje, todėl veidų tikrai nesimato. Todėl nieko negali pasakyti apie tuos asmenis, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką. Jų sandėlio šone yra tokia vieta, kur nakvoja asocialūs asmenys, narkomanai. Po šio įvykio jis keletą mėnesių, kone kiekvieną dieną kvietė policiją, nes ten narkomanų, kurie po to, kai sunaikino taborą, vaikšto ten susileisti, padaryta landynė, aplinkui primėtyta daugybė panaudotų švirkštų. Matėsi, kad toje vietoje dažnai lankėsi asocialūs asmenys, nakvojo ten, bet iš veidų neatpažintų, kadangi ten ateidavo dešimtys žmonių (t. 3, b. l. 42-48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra visiškai sudegęs sandėliukas ir apdegęs moteriškos lyties lavonas. Pilnai sudegęs sandėliukas randasi už mūrinio pastato (duomenys neskelbtini). Vienas iš kelių medinių sandėliukų, kuris randasi per vidurį, visiškai sudegęs. Maždaug per vidurį sudegusio sandėliuko plote, matomas ant dešinio šono gulintis stipriai apdegęs žmogaus lavonas. Lavono kairės pusės šonas stipriai apdegęs, matosi išvirtę iš pilvo vidaus organai. Lavono galvos kairė pusė apdegusi. Kairės rankos plaštaka pilnai nudegusi. Kairės pusės koja stipriai apdegusi. Atvertus lavoną ant nugaros, matyti, kad dešinysis lavono šonas neapdegęs. Ant lavono ir po lavonu drabužių likučių nėra. Po moteriškos lyties lavonu matosi poroloninio čiužinio likučiai ir lovos čiužinio metalinės spyruoklės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis I. B., gim. (duomenys neskelbtini), lavono (atlikto kaip nežinomo asmens), teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės (duomenys neskelbtini), papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada, kad I. B. lavonas yra moteriškos lyties. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 11 d., 12:15 val., rodo, kad nuo I. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 2-3 paros laiko. I. B. mirties priežastis, dėl lavono apanglėjimo, nenustatyta. Tačiau, didelis kiekis karboksihemoglobino kraujyje, šviesus skystas kraujas širdies ertmėse, suodžiai kvėpavimo takuose bei ryškiai raudonos spalvos vidaus organai rodo, kad I. B. mirties priežastimi galėjo būti ir toksinis anglies monoksido ir kitų degimo produktų poveikis, ūminio toksinio etilo ir izopropilo alkoholių fone. I. B. lavone mechaninių sužalojimų nėra. I. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 ‰ (promilės) etiloalkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Taip pat kraujyje rasta 0,27 % (promilės) izopropilo alkoholio, 0,25 ‰ (promilės) acetono. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2021-08-14. I. B. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabilitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 1, b. l. 41-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. J. yra 2020 m. rugpjūčio 8 d. sudegusiame pastate Jotvingių g. 29, Vilniuje, rasto nenustatytos tapatybės moteriškos lyties asmens lavono, biologinė motina su 99,99999999% tikimybe. (t. 1, b. l. 48-51)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriaus akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis - labiausiai tikėtina pašalinis ugnies šaltinis. (t. 1, b. l. 30-34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2185/2020(01) matyti, kad T. N. kūne sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 138-139).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodoma, kad T. N. nuo 1997 m. diagnozuota įgimta silpnaprotystė - protinis atsilikimas. Byloje nagrinėjamo įvykio metu T. N. konstatuojama - mišrus asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir lengvas protinis atsilikimas, kurie jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl dabartinės psichikos būklės T. N. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Byloje nagrinėjamo įvykio metu T. N. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. T. N. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. T. N. šiuo metu konstatuojama - mišrus asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir lengvas protinis atsilikimas; dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jis gali būti apklausiamas bei dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Byloje nagrinėjamo įvykio metu T. N. nebuvo afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Byloje nagrinėjamo įvykio metu T. N. nebuvo patologinio girtumo būsenoje. T. N. intelektiniai gebėjimai, jam būdingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai (aprašyti tiriamojoje dalyje) neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. T. N. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo sąlygoti nepilną įvykio aplinkybių suvokimą bei įsiminimą. T. N. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (t. 1, b. l. 196-200).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Tokia būsena gali būti nulemta ligos, invalidumo, sąmonės praradimo arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Taigi bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas yra vertinamasis požymis, todėl vertintinos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusioji galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nustatytos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis T. N. kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu, aiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kilus konfliktui tarp jo ir į sandėliuką atėjusio E. B., su juo susimušė. Konflikto metu buvo paėmęs kitą čiužinį, kuris nuo sandėliuke buvusių žarijų užsidegė, o nuo jo užsidegė čiužinys, ant kurio gulėjo I. Šiuos jo parodymus paneigia liudytojo E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai, duoti sekančią dieną po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. N. parodė, kad <...> kai vartoja alkoholinius gėrimus, būna labai nervingas, t. y. jį labai lengva suerzinti dėl mažiausios smulkmenos. Vakar, kai gėrė ir I. gulėjo ant čiužinio, ji jam kažką pasakė jam nesuprantama kalba. Kadangi jis nesupranta nei rusiškai, nei lenkiškai, o jos pasakyti žodžiai buvo šiomis kalbomis, jis supyko ir pasakė, kad ji kalbėtų lietuviškai. Taip pat pasakė, kad ją kitaip padegs. I. jam sumurmėjo kažką atgal, tuomet jis jos visai nesuprato <...>, todėl jis labai supyko ir, paėmęs degtukus, padegė mažą čiužinuką, kuris buvo po I. galva. Čiužinukas labai greitai užsiliepsnojo. Kai pasirodė liepsna, E. jam pasakė bėgam, jis nieko negalvojęs kartu su E. išbėgo iš sandėliuko, palikdamas I. Gaisro nebandė gesinti, taip pat nebandė gesinti ir E., jie tiesiog pabėgo (t. t. 3, b. l. 42-48). Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbūs liudytojo E. B. parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, E. B. parodė, kad įvykio dieną jam atvažiavus pas T. N. į sandėliuką paprašyti cigaretės, mergina tuomet miegojo. Jis dar pasėdėjo, pakalbėjo su T. N. ir pastarasis pradėjo „psichuoti“, sakydamas, kad „jūs mane nervinat, jūs man neduodat išsimiegot, man rytoj į darbą keltis“. Jis pasakė T. N. nesinervuoti ir, kad jis tuoj išeis. T. N. jam pasakė pasilikti. Jis pasiliko, pasėdėjo, kalbėjosi. T. N. nenusiramino, miegančiai merginai sakė, kad ją padegs. Mergina buvo girta. Ji pradėjo jam kažką burbėti ir jis susinervino, pasiėmė žiebtuvėlį. Ji gulėjo ant porolono, t. y. ant čiužinio. Ir tada jis jai prie galvos padegė. Papildomų ugnies šaltinių sandėliuko viduje nebuvo, židinio nebuvo (t. 3, b. l. 66-69). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad jam užėjus į sandėliuką, T. bei I. ant čiužinio miegojo, prisidengę antklode. Jis užėjęs į nurodytą pastatą paklausė T., ar jis galėtų jį pavaišinti cigarete, į ką jis jam atsakė, kad cigarečių jis neturi. Po tam tikro laiko, I., gulėjusi šalia T. pradėjo vartytis, ir tuo pačiu metu T. jai pasakė: - „<....> tu vartytis, tu mane nervuoji, aš neatsikelsiu pirmadienį į darbą, <...>, aš sudeginsiu tave kartu su sandėliuku“. I. buvo labai girta, ji visai nereagavo į ją supančią aplinką, T. taip pat atrodė išgėręs. Po savo žodžių, T. atsikėlė nuo čiužinio, apsirengė, nuėjo į lauką, ir pamatė pro sulaužytas ūkinio pastato duris, kaip T. degtukais, kuriuos jis paėmė iš pastato vidaus prieš išeinant į lauką, padegė čiužinį, ant kurio gulėjo I. Jis sakė T., ką jis daro, ir nurodė, kad taip daryti negalima, o T., savo ruožtu pasakė, kad jam nesvarbu. Čiužinys labai greitai užsidegė nuo I. galvos pusės, nes būtent toje vietoje T. ir padegė čiužinį (t. 1, b. l. 89-92). Apklaustas papildomai tą pačią dieną, E. B. parodė, kad T. padegė ūkinį pastatą, kuriame buvo jo draugė I., vienu degtuku, nenaudodamas jokių degių skysčių (padegė poroloninį čiužinį, ant kurio tuo metu gulėjo I.) (t. 1, b. l.93-94). Kaltinamasis, atsakinėdamas į proceso dalyvių klausimus, visgi nurodė, kad čiužinį jis padegė žiebtuvėliu, degtukų neturėjo. Liudytojas E. B. apklausos teisme metu parodė, kad neatsimena ar kaltinamasis čiužinį padegė žiebtuvėliu ar degtukais. Iš liudytojo D. I. parodymų matyti, kad, pas jį atėjęs E. B. jam papasakojo, kad matė, kaip asmuo, vardu T., kurį jis matė gaisro metu, padegė sandėliuke buvusį poroloną. Tuo metu, kai buvo padegtas porolonas, sandėliuke buvo moteris, vardu I. T. E. pasakė, kad nori nužudyti I. Apie tai liudytojas pranešė įvykio vietoje buvusiems pareigūnams (t. 1, b. l. 88-85, t. 3, b. l. 42-48). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sandėliukas, kuriame buvo rastas I. B. lavonas, yra visiškai sudegęs (t. 1, b. l. 16-29). Liudytojo A. Z. parodymai taip pat patvirtina, jog sandėliukas degė atvira liepsna, gaisrą užgesino atvykę ugniagesiai (t. 3, b. l. 42-48).