Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-681-867/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-04
Bylos Nr.: e2-681-867/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01868-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: valstybės įmonės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Vaidotas Rutavičius

Kategorijos

1.1.4.2.3Procesiniai terminai
2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-681-867/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01868-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.3; 2.1.6.2; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovės L. R. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

trečiojo asmens valstybės įmonės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., V. R. – B., valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. G., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, I. Š., S. J., V. V. ir M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021-08-13 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji su buvusiu sutuoktiniu V. R. 1989 m. pasistatė ir 1997 m. įregistravo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – ir Ūkinis pastatas). Per 1996 -1997 m. ji su buvusiu sutuoktiniu prie jo pristatė priestatą (toliau – ir Priestatas), kuris yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Po santuokos nutraukimo Ūkinis pastatas kartu su Priestatu buvo perleistas vaikų (trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. -B.) nuosavybėn kaip išlaikymas. Ūkinį pastatą, kaip ir gyvenamąjį namą, kurio vieno iš butų priklausinys yra Ūkinis pastatas, buvo leista statyti Gargždų tarybiniam ūkiui ant valdomo žemės sklypo, kuris tą teisę perleido gyventojų, kuriems buvo skirti butai gyvenamajame name, įsteigtam kooperatyvui, o pilnai pabaigus gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą butai ir ūkiniai pastatai buvo perregistruoti gyventojų nuosavybėn. 2010-12-20 J. S. pateikė atsakovei skundą dėl neva savavališkai pastatyto Priestato. Atsakovė, išnagrinėjusi skundą ir atlikusi patikrinimą vietoje, 2011-04-01 konstatavo, kad Priestatas pastatytas ne savavališkai, kad statytojas buvo teisėtas žemės, ant kurios pastatytas Priestatas, valdytojas. 2015 m. buvo pakeistas Ūkinio pastato ir Priestato stogas, t. y. buvo atliktas paprastasis ūkinio pastato ir Priestato remontas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 58 dalis). 2021-04-08 atsakovei vėl buvo pateiktas skundas dėl to paties Priestato kaip neva pastatyto savavališkai. Atsakovė, tirdama skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad stogo danga pakeista, taip pat nusprendė, kad tai yra Priestato statybos tęsimas neturint žemės savininko t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimo, todėl atsakovė surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2022-02-13 Priestatą nugriauti. Mano, kad privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi stogo dangos pakeitimas nėra statybos tęsimas, o paprastasis jau pastatyto pastato remontas, be to, Priestato statybos teisėtumas jau buvo patvirtintas 2011 m. Priestato savininkai yra tretieji asmenys, kurie ir atliko stogo dangos keitimą, todėl jie, o ne ji, turi būti laikomi statytojais. Priestato neįregistravimas NTR nedaro jo neteisėtu ir nereiškia, kad jis vis dar statomas. Pati atsakovė 2011 m. konstatavo, kad Priestatas buvo pastatytas per 1996-1997 m., t. y. jo statyba buvo baigta 1997 m. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovę informavo, kad V. R. buvo teisėtas žemės prie Ūkinio pastato valdytojas ir turėjo teisę pasistatyti Priestatą. Šias aplinkybes ieškovė nurodė atsakovei raštu, tiriant skundą. Nurodo, kad 1996 - 1997 m. Priestatui statyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, niekur nenurodyta, kad buvo reikalingas ir sklypo savininko (valstybės) ar bendranaudotojų sutikimas, nes tai nėra individualus namas. Statybos įstatymo (redakcija iki 2017-01-01) 23 straipsnio 25 dalis numatė, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos reiškia ir ieškinio senatį ginčyti tokios statybos teisėtumą. Kadangi stogo danga buvo pakeista 2015 m., o nei per 2015, nei per 2016 m. jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, tai reiškia, kad sutikimai nebuvo reikalingi, todėl akivaizdu, kad Priestatas yra pastatytas ir jo paprastasis remontas (stogo dangos pakeitimas) atliktas teisėtai. Ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes privalomasis nurodymas jai buvo įteiktas 2021-08-20. Nors rašte atsakovė nurodė, jog privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį, tačiau ieškinio senatį numato įstatymai. Mano, kad privalomojo nurodymo ginčijimui yra numatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ji nėra praleidusi. Tačiau jei teismas laikys, jog visgi šis terminas praleistas, prašo laikyti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą, nes susirgus jos tėvui, ji labai pergyveno ir tai sutrukdė jai laiku kreiptis pas advokatą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Inspekcijoje 2021-04-09 buvo gautas skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), informuojantis apie neteisėtai pastatytą ūkinės paskirties pastatą – Priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pateikto skundo pagrindu, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, buvo 2021-04-29 atliktas patikrinimas ir surašytas 2021-07-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, kad valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato yra pastatytas apie 4,00 m ilgio, apie 4,00 m aukščio ir apie 4,00 m pločio Priestatas. Nurodo, kad pagal privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu galiojančius teisės aktus Priestato statybai nereikėjo rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau buvo privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimą, susitarimą, kurio ieškovė nepateikė. Tokio sutikimo neturėjimas pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (redakcija nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) (toliau – ir Reglamentas) 50 punktą. Pažymi, kad vien tik pritarimas priestato statybai nėra pakankamas pagrindas statytojo teisei įgyvendinti, jei kartu nėra teisiniu pagrindu perduodamos valdymo ir naudojimo teisės į žemės dalį, kurioje yra statomas statinys. Statybos įstatymo (redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31) 3 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Inspekcija, nustačiusi, kad ieškovė, statydama Priestatą valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neturėdama valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, taip pat privalomojo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, pažeidė ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, 2021-08-13 surašytas ginčijamas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Taip pat nurodo, kad nuo 1996 m. iki 1997-03-01 galiojo Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės (RSN 158-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių 7 punkte nurodyta, kokius statinius statytojams nuosavybės teisėmis priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, be leidimo buvo leidžiama statyti: 7.1. statybininkų buitiniai, sandėliavimo ir kiti pagalbiniai statiniai statybų aikštelėse, taip pat laikini statiniai geologinių tyrimų ir geodezinių matavimų darbams; 7.2. įvažiavimai, šaligatviai, aikštelės, takai, inspektai, kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai sodybose; 7.3. tvoros ir atraminės sienutės kaimo vietovėse; 7.4. vaikų žaidimo įrenginiai; 7.5. gręžinių gręžimo bokštai; 7.6. geodeziniai ženklai ir trianguliacijos objektai; 7.7. laikini statiniai parodų teritorijose, kurie yra tik parodų eksponatai. Taisykles pakeitė 1997-03-01 įsigaliojęs Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo, kurio A priedo lentelėje išvardintiems statiniams nereikėjo nei statybos leidimo, nei projekto, tačiau jau tuomet privalomų reikalavimų 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), statytojui būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, (redakcijos galiojusios nuo 2014-11-26 iki 2015-12-31) 33.3 papunktyje nurodyta, kad tuomet, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, o 50 punkte nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė nurodo, kad 2015 m. galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų nuostatose numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pažymi, kad ieškovė su sutuoktiniu 1989 m. pasistatė ir 1997 m. įregistravo NTR ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 69.00 kv. m, kuris nuosavybėn vėliau 2008-04-10 apylinkės teismo sprendimo Nr. N2-382-586/2008 pagrindu atiteko jų vaikams D. R. ir V. R. – B. (NTR įrašas galioja nuo 2008-05-27). Prie šio Ūkinio pastato pastatytas Priestatas niekada nebuvo įregistruotas NTR, todėl ir ieškovės paminėto teismo sprendimo pagrindu vaikams D. R. ir V. R.- B. nebuvo perduotas. Privalomajame nurodyme reikalaujamo nugriauti Priestato statyba neatitinka savavališkos statybos sąvokos Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies prasme, kadangi statytojos (ieškovės) statybos darbai yra atlikti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ar pan. Tokia statyba yra laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Statyba yra užbaigiama statybos užbaigimo aktu arba deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, tai yra pagrindas pastatyto statinio registracijai NTR. Ieškovė neįregistravo Priestato statybos darbų užbaigimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad 2015 m. atlikti statybos darbai yra priskiriami remonto darbams. Statybos neužbaigus visi naujai atliekami veiksmai vertinami kaip tęstiniai naujos statybos darbai, kuriems, kai statinys statomas ir statybos darbai atliekami nesuformuotoje valstybinėje žemėje, reikalingas ne tik sutikimas, bet ir žemės valdymą ar naudojimą patvirtinantis teisėtas pagrindas (sutartis dėl nuomos, panaudos ar pan.). Inspekcijos Akte nurodyta, kad 2011 m. tiriant skundo aplinkybes, susijusias su priestato statyba, Inspekcijos prie 2011-01-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtas Ūkinio pastato savininkų paaiškinimas, kuriame nurodomos aplinkybės, jog Priestato statybą savo iniciatyva 1996-1997 m. vykdė V. R. ir L. R. (ieškovė). Ieškovė savo paaiškinime patvirtino, kad Inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistės patikrinimo metu akcentavo, jog Priestato nuosavybės teisės įregistravimui reikalinga susitvarkyti valstybinės žemės valdymo ar naudojimo teisės prie pastatyto statinio dokumentus, paaiškino, kad turėdama vaikų (D. R. ir V. R.) įgaliojimus 2011 m. sausio mėn. pradėjo rūpintis žemės aplink ūkinius pastatus suformavimu ir kadastrinių matavimų užsakymu, nurodė, kad pradėjo žemės prie ūkinių pastatų suformavimo procesus, tačiau jų iki šiol nėra užbaigusi, Priestatas neįregistruotas NTR. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-01-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakyta, kad V. R. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu įsigijo iš gyvenamojo namo statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios bendrijos 1997-04-29 išduotą pažymą. Rašte nurodoma, kad manoma, jog nuo to laiko V. R. ir naudojasi valstybine žeme, esančia prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. 2011-01-14 su šio namo gyventojais pasirašyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis dėl žemės sklypo ribų suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte prie minimo Ūkinio pastato. Inspekcijai paprašius papildomos informacijos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011-03-10 rašte Nr. 12SD-362 papildomai paaiškino, kad visi statiniai, tiek ir Ūkinis pastatas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), stovi ant valstybinės žemės. Teisės aktų nustatyta tvarka pastatyto ir įregistruoto pastato ar statinio buvimas žemės sklype patvirtina šio sklypo naudojimą. 2011-03-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) papildė 2011-03-10 raštą Nr. 12SD-362 ir nurodė, kad V. R. ūkinį pastatą įsigijo 1997 m. ir įregistravo NTR, tai ir žemė prie teisiškai įregistruotų statinių, reikalinga pastato eksploatacijai, naudojama teisėtai. Gavusi šią informaciją, taip pat įvertinusi tai, kad Priestato statybai nebuvo reikalavimo turėti statybą leidžiančio dokumento ir projekto, Inspekcija 2011 m. pateikto skundo tyrimą užbaigė Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos informacijos pagrindu atsakydama skundą pateikusiam asmeniui. Atliekant 2021 m. gauto skundo tyrimą taip pat buvo pateiktas užklausimas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui ir buvo gautas atsakymas, kad nėra davęs sutikimo dėl Priestato, bei pažymėjo, kad statant statinius valstybinėje žemėje yra privaloma vadovautis Reglamento 50 punkto nuostatomis. Priestato statyba vykdyta ir statytojo teisė buvo įgyvendinta statytojui jokia valdymo ar naudojimo teise nevaldant valstybei priklausančios žemės, kurioje statomas Priestatas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Priestato stogo dangos pakeitimu bei statybą atlikusiais asmenimis, nurodomos tik teikiant ieškinį. Skundo tyrimo metu nei stogo dangos keitimo atlikimo laikas, nei kas kiti statytojai, Inspekcijai pateiktuose paaiškinimuose nebuvo nurodyta. Inspekcijos nuomone, šios aplinkybės turi būti vertinamos kritiškai, kaip gynybos priemonė, kadangi surinkti rašytiniai įrodymai, pateikti paaiškinimai patvirtina, kad statybos iniciatorė ir statytoja yra būtent ieškovė. Paaiškėjus, kad prie statybos prisidėjo daugiau statytojų, ieškovei surašytas Privalomasis nurodymas dėl to netampa neteisėtu. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi apskundimo terminą, o jos nurodytos šio termino praleidimo priežastys tik iš dalies gali būti vertinamos kaip objektyvios, todėl prašo šio apskundimo termino ieškovei nepratęsti, nes ieškinys turėjo būti pateiktas 2021-09-20. Mano, kad tėčio liga prasėdėjo prieš savaitę iki paguldant į ligoninę, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kada nurodytas susirgimas buvo nustatytas, o nesant minėtų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė nuo 2021-08-20 iki 2021-09-14 (25 dienas) turėjo galimybę kreiptis į advokatą. Iš pateikto 2021-10-25 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad ieškovės tėtis ligoninėje gydytas nuo 2021-09-15 iki 2021-09-30 (15 dienų). Ieškinys teismui pateiktas 2021-10-28, t. y. praėjus beveik mėnesiui jau po ieškovės tėvo išrašymo iš ligoninės (28 dienos).

Šalies argumentai

Tretieji asmenys D. R. ir V. R. – B. pateikė atsiliepimus, kuriais su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad stogo dangos pakeitimas nėra statybos tęsimas, o paprastasis jau pastatyto pastato remontas. Priestato statybos teisėtumas jau buvo patvirtintas 2011 m., be to jie yra Priestato savininkai ir jie atliko stogo dangos keitimą, todėl jie, o ne ieškovė, turėtų būti laikomi statytojais. Mano, kad Priestato neįregistravimas NTR nedaro jo neteisėtu ir nereiškia, kad jis vis dar statomas, nes pati atsakovė 2011 m. konstatavo, kad priestatas buvo pastatytas per 1996-1997 m., t.y. jo statyba buvo baigta 1997 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovę informavo, kad V. R. buvo teisėtas žemės prie ūkinio pastato valdytojas ir turėjo teisę pasistatyti Priestatą. Šias aplinkybes ieškovė nurodė atsakovei savo raštu atsakovei tiriant skundą. Pagal galiojančius teisės aktus 1996-1997 m. tokiam priestatui statyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, nuostatos, kad buvo reikalingas ir sklypo savininko (valstybės) ar bendranaudotojų sutikimas, atsirado vėliau. Priestato stogo danga buvo pakeista 2015 m., tačiau nei per 2015 m., nei per 2016 m. jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, todėl mano, kad sutikimai nebuvo reikalingi ir Priestatas yra pastatytas bei jo stogo dangos pakeitimas atliktas teisėtai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, 2021-04-29 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir surašė 2021-07-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustačiusi ir Akte užfiksavusi, kad valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie pagalbinio ūkio paskirties pastato – Ūkinio pastato yra pastatytas apie 4,00 m ilgio, apie 4,00 m aukščio ir apie 4,00 m pločio Priestatas, Inspekcija 2021-08-13 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal surašymo metu galiojantį reglamentavimą. Nustatyta, kad Priestato, kaip I grupės nesudėtingosios kategorijos statinio, statybai nereikia rengti statinio projekto ir nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau yra privalomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl šio statinio statybos valstybinėje žemėje. Tokio sutikimo neturėjimas pažeidžia Reglamento 50 punktą. Vien tik pritarimas Priestato statybai nėra pakankamas pagrindas statytojo teisei įgyvendinti, jei kartu nėra teisiniu pagrindu perduodamos valdymo ir naudojimo teisės į žemės dalį, kurioje yra statomas statinys. Statybos įstatymo (redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31) 3 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Ieškovė statinį statė neturėdama nurodyto valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, o taip pat privalomojo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, dėl to Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. D. R. 2021-08-24 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui, kuriuo prašė išduoti sutikimą, kad neprieštarauja Priestato teisinei registracijai NTR. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, informavo L. R. 2021-09-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio įteisinimo“, jog Priestatas prie Ūkinio pastato yra pastatytas savavališkai valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nevaldant žemės sklypo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tuo neišpildant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų statytojo teisės įgyvendinimui reikalingų sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius atsisakė išduoti sutikimą Priestato teisinei registracijai NTR, nes tokia statyba valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra negalima.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad aplinkybės, susijusios su pagalbinio ūkinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir prie jo pastatyto priestato statybomis jam nėra žinomos, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar stogo dangos pakeitimas yra statybos tęstinumas. 2011 m. atliekant patikrinimą buvo konstatuota, kad Priestatas pastatytas teisėtai. Paaiškino, kad 2016 m. buvo pakeista tik stogo danga. Atsakovė, prieštaraudama savo ankstesnei pozicijai, nustatė, kad stogo dangos pakeitimas yra statybos tęstinumas, nors Statybos įstatymas nustato, kad stogo dangos pakeitimas yra paprastasis remontas. Statyba buvo baigta 1996-1997 m., tačiau tai nebuvo įregistruota Registrų centre, nes to nereikėjo daryti pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, kadangi šio statinio nebuvo planuojama įregistruoti. Nacionalinė žemės tarnyba atsakovei 2011-03-23 raštu patvirtino, kad V. R. yra teisėtas žemės prie Ūkinio pastato valdytojas. Nurodė, kad priestatas yra ūkinio pastato antraeilis daiktas ir jo likimas toks, pats kaip ir pagrindinio daikto. Mano, kad ieškovei nepagrįstai surašytas privalomas nurodymas, nes ji nėra ūkinio pastato savininkė ir neturėjo teisės priimti sprendimų dėl jo, todėl privalomas nurodymas surašytas ne tam asmeniui. Pažymėjo, kad senaties termino dėl privalomojo nurodymo apskundimo ieškovė nepraleido, nes senaties terminus nustato įstatymai, o šiuo atveju nėra jokio įstatymo, kuris numatytų sutrumpintą ieškinio senaties terminą ginčyti privalomajam nurodymui. Jei klausimą nagrinėtų administracinis teismas, tuomet reikėtų vadovautis ABTĮ. Teismui manant kitaip, prašo atsižvelgti į ieškinyje nurodytas termino praleidimo priežastis.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Inspekcija surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą ieškovei L. R., kadangi ji pagal proceso dalyvių paaiškinimus buvo tinkamas asmuo privalomojo nurodymo surašymui (statytoja), dėl jos veiksmų buvo pastatytas ir bandytas pagerinti ginčo statinys, ji ėmėsi žemės formavimo veiksmų, kurie nebuvo pabaigti, kitų paaiškinimų proceso dalyviai Inspekcijai neteikė. Statinys pastatytas atskirai prie statinio nesuformuotoje žemėje, jis negalėjo būti statomas be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, taip pat be suteiktos teisės šiam statiniui statyti suformuojant žemę ir sudarant šios žemės nuomos, panaudos sutartį ar kitu pagrindu leidžiant statytojui atlikti statybos darbus. Nesilaikant šių reikalavimų atlikta statyba yra pažeidžianti teisės aktų reikalavimus ir sudaro pagrindą surašyti privalomąjį nurodymą, kad tokia statyba būtų asmens pašalinta. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ABTĮ nurodytą vieno mėnesio senaties terminą dėl privalomojo nurodymo ginčijimo, todėl atsakovės atstovė prašo šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2011 m. atliekant tyrimą Inspekcijai buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad prie Ūkinio pastato neva galima žemę naudoti, Inspekcijai nebuvo aišku, ar buvo galima tuo metu surašyti privalomąjį nurodymą dėl Priestato, kadangi dėl jo tiesiogiai Nacionalinė žemės tarnyba nepasisakė. Esant tokiam neaiškumui, Inspekcija priėmė sprendimą privalomojo nurodymo nesurašyti. Vis dėlto, iš byloje pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad statytojams buvo sakoma, kad tokį statinį būtina įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jie pageidauja šį statinį naudoti ir jį turėti, tačiau į Inspekcijos paaiškinimus proceso dalyviai nekreipė dėmesio. D. R. paaiškinimuose nurodė, kad suprato, jog statinį statė neteisėtai, tačiau statinio neįregistravo, o atnaujino statybos darbus. Pagal įstatymus ir teismų praktiką statinio statyba laikoma nebaigta ir tęsiasi, kol statinys nėra įregistruojamas ir statyba nėra užbaigiama atitinkamu dokumentu (deklaracija). Nors statiniui nebuvo reikalingas projektas ir statybos leidimas, jeigu asmenys naudoja svetimą žemės teritoriją nesuformavę žemės sklypo ir nesudarę sutarties, jie turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir siekti, kad žemė būtų suformuota ir jiems būtų suteikta teisė atitinkama žemės dalimi naudotis. Tokie bandymai vyko, bet jie nebuvo baigti, šiuo metu Priestato registracija yra negalima.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tuo metu, kai Priestatas prie Ūkinio pastato buvo statomas, sklypas nebuvo suformuotas, tai buvo valstybinė žemė. Statant valstybinėje žemėje būtina turėti patikėtinio (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimą, taip pat valdyti atitinkamą žemę teisėtu pagrindu. Dėl sutikimo gavimo į Nacionalinę žemės tarnybą nebuvo kreiptasi. 2011 m. Inspekcijai teiktuose raštuose apie Priestato statybą nėra pasisakyta. Šiuose raštuose kalbama apie teisiškai įregistruotą V. R. pastatą. Prie teisiškai įregistruoto statinio žemė yra naudojama teisėtai to teisiškai įregistruoto statinio eksploatacijai. Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl Priestato 2011 m. nebuvo išreikšta. 2011 m. sklypas prie ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) g. buvo suprojektuotas, šiuo metu sklypas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Paaiškino, kad teisėtai įregistruotų statinių savininkai gali teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl šio sklypo įsigijimo arba nuomos. Šioje byloje Ūkinis pastatas yra buto priklausinys, neįregistruotas kaip pagrindinis daiktas. Prie tokio statinio atskirai įsigyjamo sklypo plotas nebus skaičiuojamas, jis skaičiuojamas pagal pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) dalis. Jeigu Ūkinis pastatas būtų įregistruotas kaip pagrindinis daiktas, būtų galimybė pretenduoti į šio pastato eksploatacijai reikalingos žemės sklypo dalies įsigijimą. Kol nėra suformuotas žemės sklypas prie daugiabučio gyvenamojo namo, įsigyti minėtą žemės sklypą nėra galimybės. Trečiasis asmuo neturėjo duomenų, kas parašė prašymą 2011 m. dėl žemės sklypo prie Ūkinio pastato suformavimo, tikėtina, kad galėjo inicijuoti ir ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Inspekcijoje 2021-04-09 buvo gautas skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad ieškovė neteisėtai pastatė ūkinės paskirties pastatą – priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuris užima dalį bendro naudojimo kiemo.

Skundo pagrindu Inspekcija atliko patikrinimą nurodytu adresu ir surašė 2021-07-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., yra registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkinis pastatas), kuris pagal NTR duomenų bazės išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso D. R. ir V. R. – B. (toliau – Savininkai). Ūkinis pastatas yra II grupės nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties, pastatytas 1989 m., jo užstatytas plotas yra 69,0 kv. m (Akto 1-2 p.). 2011-01-10 Inspekcija gavo Savininkų siųstą paaiškinimą, kad ankstesni Ūkinio pastato savininkai V. R. ir L. R. savo iniciatyva 1996-1997 m. prie Ūkinio pastato pastatė Priestatą. 2021-04-19 Inspekcija gavo ieškovės paaiškinimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad Inspekcija 2011-01-10 jau yra išnagrinėjusi Priestato, pastatyto prie Ūkinio pastato, teisėtumo aplinkybes ir nustačiusi, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus skunde minimas Priestatas buvo pastatytas teisėtai (Akto 3 p.). Nustatyta, kad, išnagrinėjusi pasitikėjimo linija gautą skundą dėl galimai neteisėtai tuo pačiu adresu pastatyto Priestato, Inspekcija 2011-01-10 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jokie pažeidimai neužfiksuoti, užfiksuota, kad prie Ūkinio pastato pastatytas apie 4,00 m ilgio ir 4,00 m pločio Priestatas, kurio pamatai – betono, sienos – silikatinių plytų, vienšlaitis stogas – medinių konstrukcijų, dengtas asbestcementinio šiferio danga (Akto 4 p.).

2021-04-29 Inspekcija nurodytu adresu atliko patikrinimą, kurio metu buvo atlikta Ūkinio pastato ir Priestato fotofiksacija, išmatuoti statinių matmenys. Nustatyta, kad I grupės nesudėtingojo Priestato, pastatyto prie II grupės nesudėtingojo pastato, ilgis yra apie 4,00 m, plotis – apie 4,00 m, aukštis – apie 4,00 m. Nustatyta, kad po Inspekcijos atlikto 2011-01-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje, šio Priestato išorinės laikančios konstrukcijos ir jų vieta išliko nepakitusios – Priestato geometriniai rodikliai (ilgis, plotis, aukštis) išliko tokie patys, bet buvo pakeista stogo danga iš asbestcementinio šiferio į profiliuotą skardą. Kadangi Priestatas nebuvo registruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, šio priestato statyba traktuojama kaip tęsiama nuo 1996-1997 m. (Akto 5 p.). 2021-05-12 Inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą (duomenys neskelbtini).) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į Inspekcijos siųstą prašymą pateikti informaciją, kuriame nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi sutikimo dėl nurodyto dydžio I grupės nesudėtingojo statinio (Priestato) statybos prie Ūkinio pastato (Akto 6 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, Inspekcija negali remtis jau išnagrinėtu skundu, nes per laikotarpį nuo 2011-01-10 pasikeitė tyrimo objekto aplinkybės, Priestato statyba buvo toliau tęsiama (pakeista stogo danga) valstybinėje žemėje, atsižvelgiant į tai, kad minėtasis Priestatas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktu ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Priestato statybai vykdyti privalomas valstybinės žemės patikėtinio (VŽP) sutikimas, susitarimas. Kadangi VŽP nėra davęs sutikimo Priestato statybai valstybinėje žemėje, šio statinio statyba laikytina savavališka. Patikrinimo metu pažeidimai nustatyti (Akto 8 p.).

2021-08-13 ieškovei (statytojai) buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomajame nurodyme nustatyta, kad ieškovė, statydama I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį, kurio ilgis apie 4,00 m, plotis apie 4,00 m, aukštis apie 4,00 m, bendras plotas apie 16,0 kv. m. valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., neturėdama privalomojo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkto reikalavimus, todėl Priestato statyba laikoma neteisėta. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nurodyta iki 2022-02-13 nugriauti I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį – Priestatą, kurio bendras ilgis apie 4,00 m, plotis apie 4,00 m, aukštis apie 4,00 m, bendras plotas apie 16,00 kv. m. valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir sutvarkyti statybvietę.

Iš byloje pateikto ieškovės rašto Inspekcijai ,,Dėl skundo, kurį VTPSI ištyrė 2011 metų sausio mėnesį“ matyti, kad ieškovė skundo tyrimo metu Inspekciją informavo, jog jos vaikai D. R. ir V. R. pastato ir Priestato savininkais tapo dar būdami nepilnamečiais 2008-04-10 teismo sprendimu. Dėl Priestato prie Ūkinio pastato statybos vaikai Inspekcijai pateikė paaiškinimą skundo tyrimo metu 2011-01-10. 2011 m. galutinio atsakymo iš Inspekcijos negavo, todėl nežino, kokia buvo tuo metu atlikto tyrimo išvada. Rašte ieškovė nurodė, kad skundą dėl 1997 m. pastatyto Priestato tyrė dvi rašte nurodytos specialistės, kurios žodžiu patarė jai susitvarkyti žemės sklypo (aplink ūkinius pastatus) nuosavybę ir įregistruoti Priestatą. Atsižvelgiant į tai, 2011 m. sausio mėn. ieškovė, įgaliota savo vaikų, savo lėšomis pradėjo rūpintis žemės sklypo aplink ūkinius pastatus suformavimu ir kadastriniais matavimais. Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-06-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 2 prie ūkinių pastatų buvo suformuotas žemės sklypas. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo užbaigti, nes VĮ Registrų centras nesutiko suformuotam sklypui suteikti adreso, todėl Priestatas iki šiol neįregistruotas NTR.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2021-06-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini).), kuriuo atsakyta į Inspekcijos 2021-05-12 paklausimą, matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius paaiškino, jog nėra davęs sutikimo dėl Priestato statybos prie Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., taip pat pažymėjo, kad statant statinius valstybinėje žemėje yra privaloma vadovautis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkto nuostatomis.

2021-08-24 raštu D. R. (kontaktiniu asmeniu nurodyta L. R.) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas išduoti sutikimą, kad neprieštarauja I grupės nesudėtingo statinio (Priestato prie Ūkinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurio ilgis – apie 4 m, plotis – apie 4 m, aukštis apie 4 m, teisinei registracijai NTR.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2021-09-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) D. R. matyti, kad 2021-08-24 buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išduoti sutikimą dėl I grupės nesudėtingo statinio (priestato prie ūkinio pastato) įregistravimo NTR. Nacionalinės žemės tarnyba išaiškino, kad nustatyta, jog Priestatas prie Ūkinio pastato yra pastatytas savavališkai valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nevaldant žemės sklypo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tuo neišpildant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos statytojo teisės įgyvendinimui reikalingos sąlygos, ir atsisakė išduoti sutikimą dėl Priestato įregistravimo NTR, nes tokia statyba valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra negalima.

Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ 2011-06-21 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, iš kurio matyti, kad V. R. ir D. R. buvo nustatytos ir paženklintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,12 ha, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir parengtas žemės sklypo planas. Nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti šiame akte nurodyti žemės sklypo esami (būsimi) savininkai ar naudotojai ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Kartu su šiuo raštu pateiktas ieškovės atstovo paaiškinimas, kad po žemės sklypo prie ūkinių pastatų, prie vieno iš kurių buvo pristatytas ginčo priestatas, suformavimo, buvo padaryta topo nuotrauka ir atžymėtos suformuoto sklypo ribos, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, nes kai kurių ūkinių pastatų savininkai nebuvo susitvarkę nuosavybės dokumentų į pastatus.

Iš byloje pateikto Inspekcijos 2011-04-01 rašto J. S. matyti, kad Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos pranešimą apie galimai savavališkai pastatytą Pastatą ir Priestatą, pareiškėją informavo, jog Inspekcija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti informaciją, ar V. R. 1996-1997 m. buvo teisėtas valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., naudotojas, nes pagal V. R. ir D. R. 2011-01-10 paaiškinimą raštu Ūkinio pastato Priestato statyba buvo vykdoma 1996-1997 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateiktos informacijos papildymo“ atsakė, kad V. R. 1997 m. nurodytu adresu įsigijo ūkinį pastatą ir jį įregistravo NTR, tai ir žemė prie teisiškai įregistruotų statinių buvo naudojama teisėtai, todėl V. R. pastato Priestato statybai pagal tuo metu galiojusį teisės aktą – organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:1997 ,,Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 15-316) ir jo A priedo lentelės ir privalomų reikalavimų 1 dalies 1 punktą nereikėjo nei statybos leidimo, nei projekto. Rašte nurodyta, kad tokiu būdu darytina išvada, kad aukščiau minėto Priestato statyba nebuvo vykdoma savavališkai.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. Inspekcijai atliekant tyrimą jai pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimų dėl Ūkinio pastato (ir galimai Priestato) statybos byloje nėra, kadangi jie buvo sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui.

Atsakovė prašo ieškinį atmesti, kadangi praleistas vieno mėnesio privalomojo nurodymo apskundimo senaties terminas, o ieškovė nurodo, kad privalomojo nurodymo apskundimui turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismui manant kitaip, ieškovė prašo šį terminą atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovės tėvo ligos.

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau - Priežiūros įstatymas) Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privalomojo nurodymo sąvoka – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba Priežiūros įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Įgyvendinant šias nuostatas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016-12-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ buvo nustatyta privalomojo nurodymo forma.

Atsižvelgiant į privalomojo nurodymo pobūdį (teisės aktų reglamentuotu būdu ir forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto – šiuo atveju Inspekcijos – valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui), jis laikytinas individualiu administraciniu aktu – administraciniu sprendimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), todėl terminą šiam aktui ginčyti reglamentuoja specialieji teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-568/2013).

Teismo vertinimu, nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad privalomojo nurodymo apskundimui taikytinas bendrasis CK nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas, taip pat, kad vieno mėnesio apskundimo terminas nustatytas poįstatyminiais teisės aktais, kadangi tokį terminą nustato ABTĮ. Kaip nurodyta cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, civilinėje byloje nagrinėjant administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus jiems atitinkamai turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai, šiuo atveju – ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas nuo privalomojo nurodymo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ginčijamas privalomasis nurodymas buvo įteiktas 2021-08-20, todėl jo apskundimo terminas baigėsi 2021-09-20. Ieškinys teisme gautas 2021-10-28, beveik po dviejų mėnesių nuo privalomojo nurodymo apskundimo termino pabaigos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių – tėvo, kurį ji prižiūri, ligos (pagal ieškovės pateiktą 2021-10-25 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą jos tėvas dėl (duomenys neskelbtini) ligos nuo 2021-09-15 iki 2021-09-30 buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir prašo jį atnaujinti. Atsakovė prašo privalomojo nurodymo termino neatnaujinti ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti, nes mano, kad ieškovė neįrodė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 ir kt.).

Teismo vertinimu, ieškovės tėvo liga ir jos išgyvenimai, susiję su artimojo giminaičio sveikatos būkle, galėtų būti vertinami kaip objektyvios privalomojo nurodymo apskundimo termino praleidimo priežastys, tačiau byloje esantys objektyvūs duomenys, susiję su termino praleidimo pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentu ir jų egzistavimo trukme, šiuo atveju neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovė šį terminą praleido dėl rūpinimosi tėvo sveikata. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovės tėvas į ligoninę paguldytas 2021-09-15, praėjus 25 dienoms (beveik vienam mėnesiui) nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir likus tik 5 dienoms iki privalomojo nurodymo apskundimo termino pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per 25 dienų laikotarpį būtų ieškojusi galimybių kreiptis į advokatą ar pati teisme ginčyti privalomąjį nurodymą, nors jo apskundimo tvarka buvo aiškiai nurodyta pačiame dokumente. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2021-10-22, vadinasi, ieškovė veiksmų ginčyti privalomąjį nurodymą ėmėsi praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo jos tėvo išrašymo iš ligoninės dienos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė nurodytą laikotarpį delsė apskųsti privalomąjį nurodymą.

Kaip minėta, ieškinys teismui pateiktas 2021-10-28, apskundimo terminą praleidus beveik 2 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ numato vieno mėnesio procesinį terminą privalomojo nurodymo apskundimui, laikytina, kad 2 mėnesių šio termino praleidimo laikotarpis yra ilgas. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Taigi, įvertinus ieškovės procesinį elgesį įgyvendinant savo teises, kuris išvardintų aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip pakankamai rūpestingas, termino praleidimo laikotarpį, termino praleidimą pateisinančių aplinkybių egzistavimo trukmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės prašymas atnaujinti privalomojo nurodymo apskundimo terminą atmestinas, nenustačius, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Privalomojo nurodymo apskundimo termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, CK 1.125 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo panaikinti Inspekcijos 2021-08-13 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jis yra neteisėtas dėl ieškinyje nurodytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažinti, kad ginčijamas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendiniai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip minėta, statybos valstybinės priežiūros tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi turi prerogatyvą priimti privalomąjį nurodymą – atskiru nustatytos formos administraciniu aktu teikiamą įpareigojimą asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos kompetencija statybinės valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžta Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos atlieka Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, tarp jų Inspekcija atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat atlieka statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pagal gautą skundą atlikusi patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nustatė neteisėtos statybos faktą ir priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus – nugriauti I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį – Priestatą, pastatytą valstybinėje nesuformuotoje žemėje prie Ūkinio pastato, kadangi jis buvo pastatytas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 50 punkto nuostatas, kuriame nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Šios išvados buvo padarytos įvertinus aplinkybę, kad ant valstybinės žemės 1996-1997 m. pastatyto Priestato, kuris nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, statyba buvo tęsiama pakeičiant Priestato stogo dangą (kaip nurodyta ieškinyje, stogo danga buvo pakeista 2015 m.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypas po Ūkiniu pastatu ir Priestatu yra valstybinė žemė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei Ūkinio pastato savininkai nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį (Nacionalinę žemės tarnybą) dėl tokio sutikimo gavimo.

Ieškovė nurodo, kad stogo dangos pakeitimas laikytinas paprastuoju remontu, o ne statybos tęsimu, tačiau šis ieškinio teiginys nepagrįstas. Statyba užbaigiama statybos užbaigimo aktu arba deklaracija apie statinio statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 28 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad Priestato statyba būtų užbaigta, jo baigtumas niekada nebuvo įregistruotas NTR. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentu, kad statybos neužbaigus visi naujai atliekami veiksmai vertintini kaip naujos statybos darbai, todėl tokiems darbams atlikti buvo reikalingas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodytas valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas, dėl kurio gavimo ieškovė tęsdama Priestato statybą į valstybinės žemės patikėtinį nesikreipė. Be to, pagal Priestato stogo dangos pakeitimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų nuostatas statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų suteikta teisė valdyti ar naudotis žemės, ant kurios buvo pastatytas Priestatas, dalimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė žinojo apie tai, kad Priestatas nėra tinkamai įregistruotas (pati ieškovė patvirtino, kad 2011 m. skundo aplinkybes tyrusios specialistės patarė jai susitvarkyti žemės sklypo aplink Ūkinį pastatą nuosavybę ir įregistruoti Priestatus). Nors iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. galimai buvo imtasi veiksmų žemės sklypo aplink Ūkinį pastatą suformavimui, tačiau šie veiksmai nebuvo baigti, ir valstybinėje nesuformuotoje žemėje pastatyto neįregistruoto Priestato statyba tęsiama (stogo danga keičiama) nesilaikant minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos, kad Inspekcija ginčo Priestato statybos teisėtumą patvirtino 2011 m. Iš byloje pateikto Inspekcijos 2011-04-01 rašto J. S. matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011-03-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateiktos informacijos papildymo“ Inspekciją informavo, jog V. R. 1997 m. įsigijo Ūkinį pastatą ir jį įregistravo NTR, žemė prie teisiškai įregistruotų statinių buvo naudojama teisėtai ir kad Priestato statyba nebuvo vykdoma savavališkai. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas paaiškino, kad šiame rašte (ir kituose atsakovės nurodytuose Nacionalinės žemės tarnybos raštuose) buvo kalbama ne apie Priestatą, o apie teisiškai įregistruotą V. R. pastatą. Prie teisiškai įregistruoto statinio (Ūkinio pastato) žemė yra naudojama teisėtai to teisiškai įregistruoto statinio eksploatacijai. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl Priestato 2011 m. nebuvo išreikšta. Nors Inspekcijos 2011-04-01 rašto formuluotė galėtų būti laikoma klaidinančia (rašte aiškiai minimas ne tik Ūkinis pastatas, bet ir Priestatas), įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, aplinkybę, kad Priestato statyba nesuformuotame valstybinės žemės sklype buvo tęsiama nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir ieškovei apie tai buvo žinoma, ši aplinkybė nekeičia išvados, kad statybos darbams, susijusiems su valstybinėje nesuformuotoje žemės sklype statomu Priestatu, atlikti ieškovė neturėjo privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio pagrindo statytojo teisei įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, kad Priestatas buvo pastatytas 1996-1997 m., atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Priestato pastatymo laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (Žin., 1996, Nr. 32-788) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Duomenų, kad Priestato statyba buvo atliekama žemės sklypą naudojant įstatymo nustatytais pagrindais ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatytos teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, kad, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė, nustačiusi, jog Priestato statyba buvo neteisėta, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, todėl konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti ieškovės ieškinio argumentai neturi įtakos šios bylos išnagrinėjimui, teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 49,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. R. valstybės naudai 49,64 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 64 ct), procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė