Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. I. (I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. K. prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys E. I. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Skolininkas atsiliepimo į Antstolės prašymą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Skolininkas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti; grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad Inspekcijos atstovė prašė pirmosios instancijos teisme posėdį atidėti, sudarant galimybes nuvykti į vietą ir atlikti patikrinimą, ar statinys yra nugriautas. Skolininko atstovas su tokiu prašymu sutikimo. Teismas prašymą atmetė, nurodydamas, kad nemato tam būtinybės. Teismas užkirto kelią suinteresuotiems asmenims pateikti įrodymus. Dėl šios priežasties byla grąžintina nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, kadangi būtina surinkti papildomus įrodymus ir išnagrinėti faktines aplinkybes, kad būtų galima nuspręsti dėl atsakomybės taikymo.

7.2. Nesutinka, kad šiuo atveju paskirta periodinė bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą. Mano, kad šiuo atveju teismas turi teisę paskirti tiek periodinę, tiek vienkartinę baudą. Nebuvo atsižvelgta į esminę aplinkybę – statinio sklype nebėra, tačiau teismas, remdamasis prielaidomis, preziumavo statinį esant. Pažymėjo, kad savo teisių gynimą teisme ginčijant privalomojo nurodymo pagrįstumą teismas prilygina neteisėtiems veiksmams – privalomojo nurodymo ignoravimui. Priešingai, Skolininkas teisme siekė išsiaiškinti, ar privalomasis nurodymas yra pagrįstas, o teismo sprendimu skundą atmetus, ėmėsi veiksmų, kad statinys būtų pašalintas. Į bylą buvo pateikta nuotraukų, taip pat dalis jų teikiama papildomai, be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė sudaryti galimybę Inspekcijai atlikti patikrinimą vietoje iki nutarties priėmimo ir taip užkirto kelią pateikti įrodymus apie statinio pašalinimą, nors teismas nutartimi tą faktinę aplinkybę, kad neva statinys nepašalintas, laikė esmine, motyvuodamas, kodėl nuobauda pritaikyta. Priešingai nei teigiama nutartyje, skolininkas ne piktybiškai nevykdo Privalomojo nurodymo, ne ignoruoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo minėtas Privalomasis nurodymas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o tiek privalomąjį nurodymą, tiek teismo sprendimą įgyvendina – statinys pašalintas. Be to, tokie veiksmai buvo atlikti dar iki teismo nurodytos datos, nuo kada yra skaičiuotina paskirtoji bauda, t. y. dar iki 2023 m. liepos 29 d.

8. Išieškotoja atsiliepimu į Skolininko atskirąjį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodė, jog apie privalomojo nurodymo įvykdymą Skolininkas Inspekcijai nėra pranešęs ir tai pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje. Iš pateiktų rašytinių įrodymų – nuotraukų – nėra pagrindo teigti, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, nes nėra aišku, kokiu laikotarpiu buvo fiksuota neteisėtų statybų vieta, taip pat nėra aišku, kokie konkrečiai objektai yra užfiksuoti Skolininko pateiktose nuotraukose.

8.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad Skolininkui yra pagrindas skirti periodinę baudą iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo, nes „pateikti trys failai .jpg formatu pavadinimais „Namelis1“, „Namelis2“ ir „Namelis3“ neįrodo, kad Statinys Sklype yra nugriautas ir statybvietė sutvarkyta. Tokios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir Skolininko atstovas teismo posėdžio metu, nes negalėjo paaiškinti, nei kur, nei kada darytos minėtos į bylą pateiktos nuotraukos. Be to, Išieškotoja nebuvo nuvykusi į vietą ir nenustatė jokių su tuo susijusių faktinių aplinkybių, nepriėmė sprendimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo.

8.3. Nurodė, kad nustatydamas baudos dydį teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės lemia, kad teismas taiko didesnį nei vidutinį baudos dydį už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Skolininkas, deklaravęs statinio statybą dar 2016 metais, kuri vėliau buvo pripažinta neteisėta, ilgą laiką nesiėmė priemonių, delsdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Skolininkas nenurodė duomenų apie savo turtinę padėtį, neteikė argumentų, susijusių su tuo, kad jam būtų sunku sumokėti tam tikro dydžio baudą. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nutarė, kad Skolininkui skirtina periodinė 200 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

8.4. Nesutinka su Skolininko argumentais, kad teismas turėjo nuspręsti dėl vienkartinės baudos skyrimo pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teismų formuojama vienoda teismų praktika, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio, t. y. periodinė, bauda, kuri, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą. Teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą. Nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą tol, kol privalomasis nurodymas bus įvykdytas – t. y. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Kadangi periodinės baudos mokėjimo terminas neapibrėžiamas konkrečia data, teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos nustatyti, kada tiksliai buvo ar bus įvykdytas privalomasis nurodymas, nes periodinė bauda mokama iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Skolininkui paskirta 200 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN1915 dieną, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pirmiausia, prieš pradėdamas nagrinėti atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas privalo išspręsti iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka į bylą Skolininko pateiktų rašytinių įrodymų – fotonuotraukų apie privalomojo nurodymo visišką įvykdymą – priėmimo klausimą.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės Skolininko pateikti įrodymai – fotonuotraukos – objektyviai galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, t. y. ankstesnėse proceso stadijose, atsižvelgiant į tai, kuriuo metų laiku fotonuotraukos padarytos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne tik Skolininkui, bet ir kitiems asmenims dėl panašių teisės pažeidimų tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje buvo surašyti Privalomieji nurodymai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nepateikiama pakankamai duomenų įsitikinti, kad fotofiksacijose užfiksuotas būtent Privalomojo nurodymo skirto Skolininkui (į)vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas Skolininko pateiktus rašytinius įrodymus – fotofiksacijas – atsisako priimti ir jų nevertina kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

16. Pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi Skolininko pateikti paaiškinimai ir nauji įrodymai, kurie susiję su privalomojo nurodymo įvykdymu, buvo priimti. Taip pat teismo priimti ir Išieškotojos 2024 m. sausio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir įrodymai apie privalomojo nurodymo įvykdymą.

17. Teisme 2024 m. vasario 8 d. iki paskirto teismo posėdžio gauti Skolininko rašytiniai paaiškinimai dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Išieškotoja, vykdydama savo funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje ir nustačiusi Lietuvos Respublikos specialiųjų naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies ir 95 straipsnio 1 punkto pažeidimus, 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1915, kuriuo Skolininkas iki 2022 m. balandžio 15 d. įpareigotas pašalinti pažeidimus – nugriauti sklype (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę; apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1-ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, adresu (duomenys neskelbtini), arba el. p. (duomenys neskelbtini).

19. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2022 m. balandžio 15 d. – yra nurodytas šiame vykdomajame dokumente.

Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo

26. Pastebėtina, jog iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 771 straipsnio 5 dalyje (tai atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies punktą šios nutarties priėmimo metu), priešingai nei nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje, už teismo sprendimo įpareigojimo pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius buvo numatyta ne tęstinio, tačiau fiksuoto dydžio bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Dabartine įstatymų leidėjo pozicija CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyti ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio baudą siekiama sudaryti pakankamai atgrasantį poveikį nevykdyti (ar vilkinti) teismų sprendimus (ar kitų institucijų), kuriais asmenys buvo įpareigoti šalinti savavališkos statybos padarinius.

27. Nutarties priėmimo metu galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Iš aptariamos CPK 771 straipsnio 1 dalies gramatinės konstrukcijos matyti, jog teismas gali skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą sprendimo vykdymo dieną, tačiau neprivalo to daryti. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia prieiti prie išvados, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą, tačiau teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti, esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą (tokios pozicijos laikomasi sprendžiant analogišką klausimą ir kitose bylose: žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2483-661/2023). Tad atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus dėl vienodos teismų praktikos formavimo analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011), konstatuotina, kad nutartis skirti vienkartinę, o ne periodinę baudą turi būti išsamiai motyvuota.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, reikalavimo nevykdymo trukmę, į baudos vykdymo procese paskirtį (garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį Inspekcijos interesų patenkinimą), į tai, kad Skolininkas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, o teismas savo iniciatyva nustatė, jog Skolininkas darbiniais santykiais susijęs su 7 skirtingais judriniais asmenimis. Nusprendė, kad Skolininkas privalomojo nurodymo nevykdo ir dėl to skiriama 200 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną bus proporcinga padarytam šiurkščiam pažeidimui.

29. Atskiruoju skundu Skolininkas įrodinėja, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas dar iki 2023 m. liepos 29 d. ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto galimybę pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Skolininko argumentais, susijusiais su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto galimybę pateikti įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, kad statinys pašalintas.

30. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-1915 Skolininkas buvo įpareigotas atlikti tris savarankiškus veiksmus: 1) nugriauti sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sutvarkyti statybvietę; 3) apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą.

31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Antstolės prašymas dėl baudos skyrimo vykdymo procese pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2023 m. rugpjūčio 17 d.; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymas buvo skiriamas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 22 d.; pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo gauti Skolininko paaiškinimai ir papildomi įrodymai – fotonuotraukos; 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje dalyvavo Skolininko atstovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Skolininkas turėjo galimybę teikti įrodymus apie privalomojo nurodymo įvykdymą pirmosios instancijos teismui, tai jis ir darė. Tačiau Skolininko teikti paaiškinimai ir įrodymai nepatvirtino, kad Skolininkas įvykdė privalomąjį nurodymą. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad Skolininkas informavo Išieškotoją dėl privalomojo nurodymo visiško įvykdymo; byloje (be pirmosios instancijos teismui teiktų fotofiksacijų) nebuvo duomenų apie tai, kad Skolininkas nugriovė pavėsinę, sutvarkė ir išlygino teritoriją, kuriuos atlikusi patikrinimą žemės sklype būtų konstatavusi Išieškotoja. Teismo posėdžio metu 2023 m. rugsėjo 28 d. pirmosios instancijos teisme Skolininko atstovas nurodė, kad pranešimo apie tai, kad įvykdytas privalomasis nurodymas, Išieškotojai nepateikė; to paties posėdžio metu Skolininko atstovas negalėjo pateikti duomenų apie tai, kada, kaip įrodinėja, įvykdytas privalomasis nurodymas. Išieškotoja posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie tai, kad Skolininkas įvykdė privalomąjį nurodymą. Pažymėtina ir tai, kad nors Skolininkas atskirajame skunde teigia, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas dar iki 2023 m. liepos 29 d., tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai, vykdomojoje byloje Nr. 0056/23/00906 esantis antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte 2023 m. rugpjūčio 16 d. antstolės konstatuojama, kad pažeidimai nepašalinti – pastatytas statinys nenugriautas ir statybvietė nesutvarkyta.

32. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, priešingai nei atskirajame skunde teigia Skolininkas, nebuvo patvirtinančių duomenų apie tai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1915 būtų visiškai įvykdytas (Skolininko pirmosios instancijos teismui pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad galbūt privalomasis nurodymas pradėtas vykdyti), dėl to Skolininkas turi prisiimti dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Antra, Inspekcija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji, vadovaujantis Reglamento nustatyta tvarka, nėra gavusi iš statytojo informacijos apie Privalomojo nurodymo įvykdymą ir atitinkamai Reglamento 145 p., nėra surašiusi privalomojo nurodymo įvykdymo akto. Byloje duomenų apie Privalomojo nurodymo visišką įvykdymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ir Skolininkui nebuvo užkirsta galimybė teikti įrodymus pirmosios instancijos teismui apie privalomojo nurodymo įvykdymą.

33. Taigi byloje esantys duomenys paneigia atskirojo skundo argumentą, jog Privalomasis nurodymas įvykdytas dar iki 2023 m. liepos 29 d. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose Skolininkas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui teiktose fotonuotraukose nebuvo fiksuoti statiniai – pavėsinės, dėl kurių Skolininkui buvo surašytas privalomasis nurodymas.

34. Apeliacinės instancijos teismui Skolininkas taip pat teikia rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ginčo statinio nebėra nuo 2018 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Skolininko pozicija nenuosekli, pirmosios instancijos teismui Skolininkas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir apeliacinės instancijos teismui teikdamas rašytinius paaiškinimus nepagrįstai išplečia atskirojo skundo nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose nustatyti faktai laikytini prejudiciniais.

35. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog situacijoje, kai pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų ir įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą, priešingai – buvus duomenims, kad Privalomas nurodymas nėra iki galo įvykdytas, t. y. nebuvo sutvarkyta statybvietė ir nebuvo kreiptasi į Inspekciją Reglamento 145 punkte nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas, tebesant tęstiniam pažeidimui, pagrįstai sprendė dėl baudos skyrimo Skolininkui.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Skolininko atskirojo skundo argumentais jog teismas turėdamas teisę paskirti tiek periodinę, tiek ir vienkartinę baudą, turėjo spręsti dėl vienkartinės baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Skolininkas atskirojo skundo argumentais nepagrindžia, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti skiriama vienkartinė bauda, ir tik deklaratyviai nurodo, kad teismas turi teisę skirti tiek vienkartinę, tiek periodinę baudą. Nors Skolininko vertinimu, nebuvo atsižvelgta į esminę aplinkybę – statinio sklype nebuvimą, tačiau to, minėta, nepatvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nustatytos aplinkybės.

37. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, įvertinus aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu privalomas nurodymas nebuvo iki galo įvykdytas, taip pat tai, kad byloje nebuvo duomenų, kad privalomojo nurodymo Skolininkas neįvykdė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, atsižvelgiant į baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininką įvykdyti prievolę, pirmosios instancijos teismas neturėjo išimtinio pagrindo taikyti vienkartinės baudos, o pagrįstai Skolininkui skyrė tęstinio pobūdžio baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

38. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentai dėl periodinės baudos dydžio mažinimo. Nors pirmosios instancijos teismo nurodyti realūs, pakankami ir išsamūs motyvai bei paaiškinimai, kodėl buvo skirta būtent tokio dydžio periodinė bauda, tačiau teismo vertinimu 200 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną nėra proporcinga ir teisinga nors ir padarytas šiurkštus pažeidimas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasikeitė ir faktinė situacija. Kaip matyti iš Skolininko prieš pat atskirojo skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų bei Išieškotojos pateikto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto – Skolininkas 2023 m. lapkričio 22 d. pilnai ir visiškai įvykdė privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. Nr. PN1915.

39. Kadangi ginčo privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės Skolininkui buvo taikomos nuo 2023 m. liepos 29 d., o Išieškotoja nurodė Privalomojo nurodymo įvykdymo dieną – 2023 m. lapkričio 22 d., dėl aukščiau šioje nutartyje nurodytų argumentų egzistavo teisinis pagrindas Skolininkui taikyti periodinę 6 Eur/dieną dydžio baudą, t. y. sumažinti pirmosios instancijos teismo taikytą 200 Eur/diena dydžio baudą. Privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas viso 115 kalendorinių dienų, apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu žinoma galutinė įvykdymo diena ir neįvykdymo dienų skaičius, tad šiuo metu periodinės baudos skyrimas jau nebeaktualus, todėl spręstina, jog Skolininkui tenka prievolė sumokėti galutinę 690 Eur dydžio baudą už visą Privalomojo nevykdymo laikotarpį, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, iš dalies neteisingai taikė šias teisės normas, nepagrįstai paskyrė neproporcingai didelę baudą Skolininkui, atsižvelgiant į pasikeitusią po pirmosios instancijos teismo nutarties faktinę situaciją, į tai, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, skiriant Skolininkui E. I. galutinę baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti.

Skirti E. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 690 Eur (šešių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą už 2021 m. lapkričio 15 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1915, nevykdymą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.