Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) žemės ūkio bendrovės „AUGA Lankesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Lankesa“ ieškinį atsakovėms J. R., V. K. ir B. B. dėl žemės sklypo nuomininko teisių ir pareigų perleidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Lankesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perleisti ieškovei nuomininko teises ir pareigas pagal tarp atsakovių J. R., V. K., B. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. S. 2023 m. sausio 1 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ŽŪB „Žemės fondas“ ir J. R., V. K. , B. B. (atsakovės ) 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudariusios Privačios žemės nuomos sutartį dėl 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 2015 m. balandžio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie minėtos sutarties, ieškovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarties. 2016 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo sutarties nuomos terminas buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. sausio 16 d. patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, ieškovė nustatė, kad dėl minėto žemės sklypo atsakovės 2023 m. sausio 1 d. sudarė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Mano, kad toks atsakovių elgesys prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atsakovės elgėsi nesąžiningai, nes nepranešusios ieškovei sudarė naują ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovės apskritai pačių nuomos santykių neatsisakė, todėl nuomos santykiai turi būti vykdomi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, t. y. užtikrinant ankstesnio nuomininko (ieškovės) teises, ieškovei perduodant trečiojo asmens Z. S. teises ir pareigas pagal 2023 m. sausio 1 d. nuomos sutartį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Byloje gavus atsakovių ir trečiojo asmens atsiliepimus, teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje; parengiamasis teismo posėdis vyko 2023 m. liepos 25 d., kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas 2023 m. rugsėjo 21 d.

3. 2023 m. rugsėjo 11 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens Z. S. prašymas perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, pagal žemės sklypo buvimo vietą, vadovaujantis išimtinio teismingumo taisykle.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi trečiojo asmens Z. S. prašymą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui patenkino ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja jai perkelti nuomininko teises ir pareigas pagal tarp atsakovių ir trečiojo asmens sudarytą 2023 m. sausio 1 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį. Pastarąja sutartimi atsakovės nebepratęsė nuomos teisinių santykių su ieškove ir sukūrė nuomos teisinius santykius su trečiuoju asmeniu, pastarajam išnuomodamos ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jonavos rajone. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas yra susijęs su ieškovės galimai pažeistos daiktinės teisės gynimu, ieškovei siekiant įgyti/pratęsti teisę (nuomos sutarties pagrindu) naudotis nekilnojamuoju daiktu, kurio buvimo vieta yra Jonavos rajone. Todėl teismas sprendė, kad toks ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisyklę (vadovaujantis šiuo klausimu dominuojančia teismų praktika) yra teismingas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir ieškovės ieškinio atsakovėms priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

5.1. Nurodo, kad reikšdama ieškinį atsakovėms, rėmėsi 2009 m. rugpjūčio 14 d. Privačios žemės nuomos sutartyje įtvirtintu susitarimu dėl teismingumo. Atsižvelgiant į tai, ieškinį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl nuomos santykių ir nuomos santykių kilusių teisių bei pareigų ir kadangi šiuo atveju šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, taikomas sutartinis teismingumas.

5.2. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ginčas kyla iš prievolinių teisinių santykių ir iš jų kylančių teisių ir pareigų, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtinio teismingumo taisyklė tokiems ginčams, kylantiems iš prievolinių teisinių santykių, netaikoma. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jai perkelti nuomininko teises ir pareigas pagal tarp atsakovių ir trečiojo asmens sudarytą 2023 m. sausio 1 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi ji pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Ginčas yra ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi juo, o dėl sutartinių santykių. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo nuoma nėra daiktinė teisė. CK 6.545-6.566 straipsnių nustatytomis teisės normomis žemės nuoma reglamentuojama kaip prievolinių teisinių santykių dalykas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi tenkindamas trečiojo asmens prašymą, neturėjo pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisyklę ir nepagrįstai nutartimi bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

6. Trečiasis asmuo Z. S. atsiliepime su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad byloje ginčas būtent ir yra kilęs dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu), t. y. ieškovė byloje nurodo, jog ji turi teisę į nuomininko teisių ir pareigų jai perkėlimą pagal atsakovių ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį. Išimtinis teismingumas yra imperatyvi CPK norma, kuri negali būti keičiama šalių susitarimu. Tai reiškia, kad atsakovių ir ieškovės sudarytos 2009 m. rugpjūčio 14 d. Privačios žemės nuomos sutarties 4.8 punktas, sprendžiant teismingumo klausimą, nėra aktualus (netaikytinas). Papildomai atkreipia dėmesį, kad minėta atsakovių ir ieškovės sutartis yra pasibaigusi, t. y. nebegaliojanti, todėl dar ir dėl šios priežasties, sprendžiant teismingumo klausimą, nėra pagrindo vadovautis jos nuostatomis. Tuo tarpu ginčo nuomos sutartyje nėra jokių susitarimų, kuriais būtų keičiamos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įstatyme nustatytas teismingumo taisykles. Be kita ko remdamasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1889/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2862-577/2013), pažymi, kad ginčas tarp šalių yra kilęs būtent dėl daiktinių teisių turinį sudarančių elementų, t. y. šiuo atveju konkrečiai dėl teisės valdyti ir naudotis nuomojamu nekilnojamuoju daiktu, t. y. žemės sklypu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė dėl šiuo atveju taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria civilinė byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal tarp atsakovių ir trečiojo asmens Z. S. 2023 m. sausio 1 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį perleidimo. Ieškovės vertinimu, 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigus jos ir atsakovių Privačios žemės nuomos sutarties dėl 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – žemės sklypas), terminui, būtent ieškovė CK nustatyta tvarka turėjo pirmenybės teisę atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį, todėl atsakovėms naują žemės sklypo nuomos sutartį sudarius su trečiuoju asmeniu, nuomininko teisės ir pareigos pagal tą sutartį turi būti perleistos ieškovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš pradžių ieškovės ieškinį priėmė, tačiau vėliau, skundžiama 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, nusprendęs, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas yra susijęs su ieškovės galimai pažeistos daiktinės teisės gynimu, ieškovei siekiant įgyti/pratęsti teisę (nuomos sutarties pagrindu) naudotis nekilnojamuoju daiktu, todėl toks ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisyklę yra teismingas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Apeliantė gi mano, kad šiuo atveju ginčas kilo iš prievolinių teisinių santykių, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisyklę ir nepagrįstai nutartimi bylą perdavė nagrinėti kitam teismui. Visgi, apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

10. Civilinės bylos teismingumas – tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 31 straipsnis numato išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto (pagrindinės jo dalies) buvimo vietos teismui. Taip pat pažymėtina, kad nors pagal CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis). CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

12. Lietuvos apeliacinis teismas tokios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą esminė aplinkybė yra tai, ar ieškinio reikalavimai yra dėl daiktinių teisių (ar reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1889/2013, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2020). Be to, spręsdami tokio pobūdžio klausimą teismai taip pat vertina ir palankaus ieškovui teismo sprendimo įtaką šalių daiktinių teisių apimčiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2009).

13. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalauja, kad jai būtų perleistos žemės sklypo nuomininko teisės ir pareigos pagal tarp atsakovių ir trečiojo asmens 2023 m. sausio 1 d. sudarytą Privačios žemės sklypo nuomos sutartį, tokiu būdu siekdama apginti ir užtikrinti savo teisę toliau naudotis žemės sklypu (nuomos sutarties pagrindu). Pareikšto nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, ieškovė būtent ir įgytų teisę naudotis ginčo žemės sklypu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas dėl nuomos teisių į nekilnojamąjį daiktą, taigi ir dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisyklę, be kita ko šiame kontekste, įvertinus paminėtas teisės normas ir teismų praktiką (šios nutarties 11, 12 punktai) atmetant ir apeliantės argumentus dėl sutartinio teismingumo taikymo.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

15. Kitos atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Lankesa“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.