Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria byla perduota nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1907-601/2013 pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. O. dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas su jungtinės veiklos partneriais UAB „Hidroenergija“ ir UAB „Vijo“ pareiškė ieškinį Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-1827-324/2013) dėl ginčo nuomos sutarties pakeitimo ir nuostolių atlyginimo, iš kurio ginčas kyla ir šioje byloje. Apelianto teigimu, šalių reikalavimai tarpusavyje yra susiję, bylų pagal ieškovo ir apelianto ieškinius negalima išnagrinėti skyrium, todėl apeliantas yra pareiškęs prašymą šalių reikalavimus nagrinėti kartu Kauno apygardos teisme.Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui (CPK 35 str. 1 d.). Apelianto teigimu, bylos perdavimas Klaipėdos apygardos teismui neužtikrintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Ieškinio objektas yra kildinamas iš naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t.y. naudojimosi Volungiškių hidrotechnikos kompleksu, esančiu Jurbarko rajone, Šimkaičių ir Raudonės seniūnijoje, Jurbarkų hidrotechnikos kompleksu, esančiu Jurbarko rajone, Jurbarkų seniūnijoje, Girdžių hidrotechnikos kompleksu, esančiu Jurbarko rajone, Girdžių seniūnijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčams, susijusiems su naudojimusi nekilnojamuoju daiktu, yra taikoma išimtinio teismingumo taisyklė (CPK 31 str. 1 d.), byla turi būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla pagal teismingumą perduota nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl 230 770,47 Lt skolos ir palūkanų už laiku nesumokėtą nuomos mokestį priteisimo. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad byla iš Tauragės rajono apylinkės teismo jam perduota nepagrįstai, vadovaudamasis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis (CPK 29 str.), bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui, t.y. pagal apelianto gyvenamąją vietą (CPK 35 str.).

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškinio objektas yra kildinamas iš naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris yra Jurbarko rajone, todėl taikytina išimtinio teismingumo taisyklė ir byla turi būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme (CPK 31 str. 1 d.). Toks apelianto teiginys nepagrįstas.

Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Todėl, tik nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bylos teismingumo klausimą, esminė aplinkybė yra tai, ar ieškinio reikalavimai yra dėl daiktinių teisių (ar reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu.

Ieškovui pareiškus reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal 2001 m. lapkričio 30 d. sudarytą Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį, spręstina, kad šalis sieja nuomos teisiniai santykiai. Teismo sprendimu (ne)tenkinus ieškovo reikalavimus apelianto galimybės naudotis nuomojamais nekilnojamaisiais daiktais bet kuriuo atveju nepasikeistų, t.y. apeliantas ir toliau naudotųsi nuomojamais hidrotechnikos kompleksais kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Todėl apelianto teiginys, kad ieškinio dalykas yra reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, yra nepagrįstas, iš pareikšto ieškinio reikalavimų bei ieškinyje išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pareikštas ieškinys yra dėl teisių į nekilnojamuosius daiktus ar dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, t.y. dėl teisės naudotis nuomojamais daiktais gynimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl prievolinių teisinių santykių (nuoma), kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma, ieškinys turi būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Apelianto gyvenamoji vieta yra Tauragėje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ją perduoti pagal bendrąsias teismingumo taisykles nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (CPK 29 str.).

Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1827-324/2013 pagal apelianto ir UAB „Hidroenergija“, UAB „Vijo“ ieškinį Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties pakeitimo ir nuostolių atlyginimo. Apelianto teigimu, šalių reikalavimai yra tarpusavyje susiję, minėtos ir nagrinėjamos bylų negalima efektyviai išnagrinėti skyrium, jos turėtų būti nagrinėjamos kartu. Be to, bylos perdavimas Klaipėdos apygardos teismui neužtikrintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, todėl išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimai nagrinėtini CPK 34 ir 35 straipsnių nustatyta tvarka. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 35 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. spalio 1 d. Galiojanti CPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Tačiau ši norma numato ir tai, kad aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, jog byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Todėl šiuo atveju Kauno apygardos teismas, nustatęs, jog iš Tauragės apylinkės teismo perduota Kauno apygardos teismui byla yra neteisminga, o turi būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, vadovaudamasis CPK 35 straipsniu, pagrįstai ją perdavė pagal teismingumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų sujungimo klausimai nagrinėtini CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teismo (teisėjų) prašymu sprendžia aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik pirmosios instancijos teismo priimtos (apelianto apskųstos) nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, civilinių bylų sujungimo į vieną civilinę bylą klausimo sprendimas, nagrinėjant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui, kaip minėta, nėra priskirtas (CPK 136 str. 4 d., 320 str. 1 d.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.