- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 2-507/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- M. M., R. M., V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos ir Airijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Abromika“
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. M. , R. M. ir V. M. atstovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-350-40/2009 pagal ieškovų M. M. , R. M. ir V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Airijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Abromika“ dėl sutarties sąlygų nustatymo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovai M. M. , R. M. , V. M. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“, prašydami paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį Šiaulių r. Ginkūnų k., dydžiui nustatyti, taip pat prašė nustatyti sutarties sąlygas, dėl kurių šalys nebuvo susitarę, t.y., kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos pagal 1996 m. sausio 9 d. Valstybės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, sudarytą tarp Šiaulių apskrities viršininko ir J. Š. įmonės (ši įmonė pertvarkyta į UAB ,,Comrade-in-arms“, vėliau po reorganizacijos jos teises perėmė Lietuvos ir Airijos UAB ,,Abromika“), už žemės sklypo, esančio Ginkūnų k., nuomą, nuomininkas privalo nuomotojui mokėti nuomos mokestį lygiomis dalimis kas mėnesį, o metinės nuomos mokesčio dydis yra kaip nustatyta ekspertų, tačiau ne mažesnis nei 82 389 Lt. Ieškovai, vadovaudamiesi CPK 31 straipsnio 1 dalimi, pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, nurodydami, jog ieškiniai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi nusprendė perduoti civilinę bylą Nr. 2-350-40/2009 pagal ieškovų R. M. , M. M. , V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ Kauno apygardos teismui.
Teismas nutartyje nurodė, jog CPK 31 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kadangi ieškovai nereiškia reikalavimų dėl daiktinių teisių į atsakovo nuomojamą žemės sklypą, taip pat dėl naudojimosi šiuo sklypu, o prašo pakeisti vieną iš žemės nuomos sutarties sąlygų – nuomos mokesčio už žemės sklypą dydį, todėl negali būti taikomas išimtinis teismingumas. Teismas konstatavo, jog atsakovo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ buveinė yra Kauno mieste, Kęstučio g. 38, todėl ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę (CPK 29 str., 27 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovų M. M. , R. M. ir V. M. atstovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, jog šis ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui.
Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas. Ieškovų reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio yra išvestinis, tuo tarpu pagrindinis reikalavimas – nustatyti visas esmines Žemės nuomos sutarties sąlygas. Esminių sutarties sąlygų nustatymas yra būtinoji prielaida ieškovams disponuoti savo teisėmis, kylančiomis iš nuomos sutarties, t.y. daiktinėmis teisėmis. Todėl, priešingai nei nustatė teismas, ieškinys paduotas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir naudojimąsi daiktu, teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, šiuo atveju – Šiaulių apygardos teismui. Tvirtina, jog aiškinant, kad tik tiesioginis reikalavimas gali būti pripažintas reikalavimu dėl daiktinių teisių, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes tokiu atveju, net ir žemės savininkas būtų priverstas dėl reikalavimų, kylančių iš daiktinių teisių, kreiptis į teismą pagal nuomininko buvimo vietą
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovai nepagrįstai šalių teises, kylančias iš galiojančios žemės nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta 1996 m. įvardija kaip daiktines teises. CK yra numatytos dviejų rūšių žemės nuomos sutartys: ilgalaikės ir paprastosios. Šiuo atveju tarp šalių sudaryta paprastoji nuomos sutartis, kurios maksimalus galiojimo terminas yra 99 metai, o ne ilgalaikė žemės nuomos sutartis, nes tokia sutarties rūšis atsirado tik 2001 metais, įsigaliojus naujajam CK, tuo tarpu, tarp šalių galiojanti sutartis buvo sudaryta 1996 metais. Be to, sutartis dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymo yra sudaroma notarine forma, tuo tarpu tarp šalių galiojanti sutartis yra sudaryta paprasta rašytine forma. Taigi visos teisės ir prievolės, kylančios iš tarp šalių sudarytos sutarties, yra prievolinės, o ne daiktinės, kaip teigia ieškovai. Kadangi ieškovai nereiškia jokio kito reikalavimo, o tik nustatyti nuomos mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką, ieškinys nėra dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu ir šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas CPK 31 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.
Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Ieškovai M. M. , R. M. , V. M. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB ,,Abromika“ dėl nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį Šiaulių raj. Ginkūnų k., dydžio nustatymo ir dėl žemės nuomos sutarties sąlygų, nustatančių nuomos mokesčio mokėjimo tvarką. Ieškovai ieškinį pareiškė Šiaulių apygardos teismui, vadovaudamiesi CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, tačiau Šiaulių apygardos teismas, skundžiama nutartimi, remdamasis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, t.y. pagal atsakovo buveinę.
Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, esminis ginčas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t.y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu.
Kaip jau minėta, ieškovai šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto nuomos mokesčio ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo. Teismui patenkinus ieškinį, sumažėtų arba padidėtų ieškovų prievolės mokėti nuomos mokestį už nuomojamą nekilnojamąjį daiktą apimtis (nuomos mokesčio dydis), o taip pat būtų nustatytas nuomos mokesčio mokėjimo grafikas. Ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovų galimybės naudotis nuomojamu nekilnojamuoju daiktu nepasikeistų, t. y. ieškovai ir toliau naudotųsi tuo pačiu nekilnojamuoju daiktu – žeme, kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Taip pat nepasikeistų nei atsakovo, kaip žemės, kuri priklauso valstybei, subnuomotojo, nei žemės savininko – valstybės, teisių į nekilnojamąjį daiktą apimtis, žemės savininkas nebūtų įpareigotas nutraukti ar pakeisti pirminę žemės nuomos sutartį ar pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pareikštas ieškinys dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl prievolinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma, todėl ieškinys turi būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovo buveinę – Kauno apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Šiaulių apygardos teismas perdavė civilinę bylą Nr. 2-350-40/2009 pagal ieškovų R. M. , M. M. , V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Airijos UAB ,,Abromika“ dėl nuomos sutarties sąlygų nustatymo nagrinėti Kauno apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą.