Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Rasai Glovickytei-Liobienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, kaltinamajam V. L. (nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų), kaltinamojo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui, nukentėjusiajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskeltbini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 1998-04-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 225 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1999-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 278 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 1 metams laisvės atėmimo;

3) 2002-09-10 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 148 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) 3 metams laisvės atėmimu. 2002-11-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų 3 mėnesių ir 20 dienų;

4) 2012-06-26 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 (1) straipsniu, uždrausta jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo;

5) 2012-10-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti žalą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laiką;

6) 2012-11-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 232 straipsnį, 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ p. p., subendrinta paskirta bausmė iš dalies su Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2013-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-10-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ir 2012-11-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinės bausmė paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2013-08-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) 2013-03-29 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 232 straipsnį, 60 parų arešto;

8) 2014-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 232 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 8 mėnesiams laisvės atėmimu, subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2015-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesiams laisvės apribojimu. 2016-06-23 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2021 m. rugsėjo 30 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per visuomenės informavimo priemonę - „Lietuvos rytas“ portale, po straipsniu „A. S.. „Iš kriminalisto gyvenimo“: „daktarų“ įžūlumas ir išskirtinis S. G. „kileris“ (duomenys neskelbtini)“, skyriuje „komentarai“, pasivadinęs „v. l“, viešai apšmeižė A. S., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią, jį paniekinančią ir pažeminančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, neva šis padarė sunkų nusikaltimą o būtent: apie 22.10 val. parašė komentarą –(duomenys neskelbtini) “. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad savo kaltės neįžvelgė. Kaltinamasis neneigia, kad kaltinime nurodytą informaciją jis nesislėpdamas viską parašė internete, po savo pavarde. Apie pedofilą G. jau rašė seniai. Su byla neleido susipažinti, duoti prieigą korespondentams nei prieš teismų sujungimą, nei po sujungimo. V. L. duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškė, kad užrašų knygutė, kur minimos pedofilo G. pavardė ir A. S., jau sunaikintos. Tai pažeidžia įstatymą. Kaltinamasis rašė viską iš to, kas buvo byloje. Paskui jis rašė dėl K. bylos. Prieš 8 metus ar 9 metus, buvo garsi policininkų byla. Atvažiuodavo porelės į (duomenys neskelbtini) miškelį pasimylėti. Kai tie policininkai buvo teisiami, prokuroras paklausė, ar buvote pagavę du vyrus. Jie sakė taip, buvo pagavę du vyrus, plikus, džipe. Tai vienas buvo kaltinamasis, o kitas buvo (duomenys neskelbtini) S. ir tai išėjo į viešumą, bet šita informacija buvo byloje. Dar buvo komentarai apie šitą bylą, kad jeigu pareigūnai būtų tylėję apie šitą bylą, kad jie pagavo S. su Ū., nebūtų buvę šitos bylos. Kai nuėjo šnekos per visą Kauno policiją, juokėsi visa policija, tada buvo įtaisyta pasiklausymo įranga, ėmė kyšius iš porelių ir buvo teisiami. Šita informacija buvo spaudoje. Kas susiję su tuo komentaru, tai gryna teisybė. Kaltinamasis susirašinėjo su G. G., ji pasakė, kad buvo atvykę policininkai, domėjosi jo komentaru. Tai kaltinamasis pasakė, kad reikėjo duoti jo IP adresą, ji pasakė, kad davė. Po to kaltinamasis laukė policijos pareigūnų, bet taip ir nesulaukė. Kaltinamajam žinoma, kad A. S. dar anksčiau kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka prieš G. G. ir paprašė pinigų. Tačiau kai G. G. pareiškė, kad teisme būtų išreikalauta A. S. asmens byla, tada jis automatiškai atsisakė bylos. Kaltinamasis turi susirašinėjimus su G. G.. O dėl kitų faktų, tai A. S. buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. V. L. bandė surasti to protokolo įrašus, bet jų nėra, nors turėtų būti. Bet dar įdomiau, po to straipsniu, komentaruose „S., kada atiduosi K.galvas“, galima patikrinti pagal straipsnius. Kaltinamasis mano, kad A. S. niekur nesikreipė, nes jis buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) nafta, teikė konsultacijas. Kai tik pradėjo tyrimą, toji kompanija dingo iš Lietuvos. Kaltinamojo informacija buvo rašoma iš vieno Seimo nario pasisakymo. Jo pavardės nenori minėti bet jis pasakė, kad jeigu kaltinamasis būtų viską pasakęs, tai A. S. būtų išėjęs iš posėdžio su antrankiais. Kaltinamasis mano, jog būna, kad dienraštyje ir internete ne visada rašoma tiesa, tačiau kaltinamojo manymu, jis gali atkartoti internete bei dienraštyje jau pateiktos informacijos. Dėl kaltinamojo panaudotų išsireiškimų „skęsta varlių prišiktoje baloje“ ir t.t., tai kaltinamasis nesupranta, kodėl prokurorė neišreikalavo medžiagos. Kaip žinia pedofilas Ū. buvo saugomas, o S. tada buvo privatus asmuo iš viso, bet kažkaip tai galėjo gauti prieigą prie informacijos. N. V. knygoje viskas buvo rašoma oficialiai, todėl nesuprantama kodėl prokurorė neatliko paprasčiausių veiksmų, nepatikrino. Kaltinamasis mano, jog būna, kad dienraštyje ir internete ne visada rašoma tiesa, tačiau kaltinamojo manymu, jis gali atkartoti internete bei dienraštyje jau pateiktos informacijos. Kaltinamasis tik paviešino tai kas buvo vieša, tai nesupranta koks čia nusikaltimas ir koks čia šmeižimas. Kol nepatikrinta ar tai oficialu, kaltinamajam šmeižimo niekaip negalima inkriminuoti. V. L. paminėjo, kad šią informaciją, kurią patalpino „Lietuvos ryte“ gavo iš G. G., A. D. ir N. V. knygos. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad jo manymu V. L. paviešinta informacija yra susijusi su N. V. knyga „duomenys neskelbtini“, kuri buvo pateikta visuomenėje, išleista iš kriminalisto gyvenimo. Tačiau komentarai, vertinimai, teiginiai „Lietuvos rytas“ portale, yra absoliučiai melagingi, šmeižikiški. Kadangi nukentėjusysis yra kaltinamas tokiais baisiais nusikaltimais, tai kitos išeities nebuvo, todėl kreipėsi į teisėsaugą, siekiant nustatyti šmeižiką ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Viskas kas yra parašyta yra absoliutus melas. Motyvas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dėl šmeižto buvo pagrįstas tuo, kad išleidus knygą, „Lietuvos rytas“ portale pasipylė grubūs teiginiai, komentarai, kurie neatitinka tikrovės yra šmeižikiški ir kitos išeities nuo tokių grubių teiginių, kurie paveikė visuomenę, skaitytojus, buvo atitinkamai negatyvi visuomenės reakcija, todėl buvo sureaguota imtis baudžiamojo persekiojimo dėl šmeižto. Jeigu kyla klausimas kodėl nukentėjusysis kreipėsi ne civiline tvarka, tai deja jis turi liūdną patyrimą jau 20 metų. Kiek nukentėjusiajam žinoma G. buvo teista, D., laisvo laikraščio savininkas, irgi teistas už šmeižtą ir iki šio laiko neatlygino padarytos žalos. Nukentėjusysis mano, kad V. L. yra nusikaltėlis, jis nekartą teistas ir toliau tęsia savo nusikalstamą veiką, todėl prašo jį nuteisti už šmeižtą. Dėl 1000 eurų civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis mano, kad jam turi būti atlyginta ta simbolinė žala. Nukentėjusysis abejoja, kad paminėta žala bus atlyginta, o jei bus atlyginta, tai jis paminėtą sumą atiduos Ukrainiečiams, kad jie kovotų su šmeižikais tik iš Rusijos pusės. Nukentėjusysis niekada (duomenys neskelbtini) nežino kur yra (duomenys neskelbtini) miškelis, Ū. nepažįsta.

2021-10-14 protokole - pareiškime išdėstytos visos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 1).

„Lietuvos rytas“ portalo po straipsnio „A. S..“ Iš kriminalisto gyvenimo: „daktarų įžūlumas ir išskirtinis S. G. “kileris“ „F.“ skiltyje komentarai pateikti komentarai, atspindintys šmeižto turinį (t. 1, b. l. 41-43).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. S. pateikė straipsnio „Iš kriminalisto gyvenimo: daktarų įžūlumas ir išskirtinis S. G. „kileris“ „F.“ komentarų nuorašus. Pateikė komentarų nuotraukas (t. 1, b. l. 40-42, 50-51).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2589(21) nurodoma, kad tiriamuosiuose komentaruose „v. l.“ vardu yra pateikta neigiama informacija apie A. S., kuri suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (t. 1, b. l. 48-49).

UAB „Lrytas“ pateikti duomenys bei 2021-11-22 tarnybinis pranešimas nurodo, kad portale „Lietuvos rytas“ asmuo pasivadinęs „v. l.“ parašė ne vieną komentarą. Surasti šie komentarai:

1. Straipsnis “G. L. apie A. M. skambutį iš Prezidentūros nesužinojo: ačiū Dievui, turime kitų draugų”. Komentaras 2021-11-18 13:32 val. (duomenys neskelbtini)

2. Straipsnis “Iš G. N. – kirtis G. L.: paneigė ministro teiginius”. Komentaras 2021-11-18 22:00 val. “O šitas nedadarytas mulkis pats surado kelią į prezidentūrą , ar pedofilė A.palydėjo iki durų ?”

3. Straipsnis „G. L.: demokratinėms politinėms sistemoms gresia pavojus visame pasaulyje“. Komentaras 2021-11-20 15:30 val. komentaras “ŽYDIŠKA DEMOKRATIJA – BAISIAU UŽ SOVIETINĘ ...”

4. Straipsnis ”V. B.. Lietuvos politikos scenoje – nei vienybės, nei solidumo, tik kvailos šėlionės”. Komentaras 2021-11-21 10:34 val. “ŠLYKŠTU , kai (duomenys neskelbtini) užguitas ir pedofilės A. išnaudotas myžnius rodo savo Napoleoniškas ambicijas ... Jo vieta po pedofilės sijonu be kaukės , o jis (duomenys neskelbtini) ... “.

5. Straipsnis “Buvę premjerai įvertino konfliktą tarp Prezidentūros ir URM: galbūt G. N. nesupranta Konstitucijos žodžių? Komentaras 2021-11-21 9:55 val. (duomenys neskelbtini)

6. Straipsnis “Ministras G. L. keliaus į JAV”. Komentaras 2021-11-21 18:19 val. (t. 1, b. l. 61, 68, 79).(duomenys neskelbtini)

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, kad šiame registre duomenų apie A. S. nėra, t. y. jis nebuvo teisiamas ar įtariamas nusikalstamų veikų padarymu (t. 1, b. l. 82).

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 2 straipsnio 81 dalį visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas. Taigi, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises. Pažymėtina, kad pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (BK 154 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-58-222/2018, 2K-253-458/2020).

Vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. L. tyčia šmeižė nukentėjusįjį A. S. per visuomenės informavimo priemonę, kad šis padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Šią išvadą patvirtina byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Būtent nukentėjusysis A. S. tiek pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tiek teisme paaiškino, kad jis knygos „Iš kriminalisto gyvenimo: pirmos publikacijos ištraukos daktarų įžūlumas ir išskirtinis S. G. „kileris“ „F.“ bendraautorius. 2021-09-30 Lietuvos ryto portale buvo išlestas straipsnis, pirmoji publikacija apie minėtą knygą, kurioje jis yra bendraautorius. Tą pačią dieną, t. y. 2021-09-30, būnant užsienyje, po knygos straipsniu pastebėjo komentarą. Komentaro tekstas yra (duomenys neskelbtini).Minėto komentaro autorius yra asmuo pasivadinęs „v. l.“. Šio asmens nepažįsta, su juo ankščiau jokių konfliktų nėra neturėjęs, jokių santykių nepalaiko. Nepažįstamo asmens pateiktame komentare pateikti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, pateikta informacija šmeižiančio pobūdžio. Minėtas komentaras yra paliktas/pateiktas per masines informavimo priemones, šį komentarą galėjo paskaityti (matyti) jo artimos aplinkos ar kiti jam pažįstami ir nepažįstami asmenys, dėl ko nukentėjo jo asmeninė ir dalykinė reputacija. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad komentarai priskirtini ne nuomonei, o konstatuotam faktui, kuriam keltini tiesos reikalavimai. Iš byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų išrašų akivaizdu, kad A. S. nėra nuteistas ar įtariamas ne tik V. L. nurodytos bet ir bet kurios kitos nusikalstamos veikos padarymu. Tai reiškia, kad kaltinamasis V. L. komentaruose pateiktą informaciją suformulavo ne kaip kitų asmenų poziciją, o kaip savo paties apgalvotai iš neoficialių ir nepatikimų šaltinių išrinktą neigiamą informaciją apie A. S., turėdamas tikslą tokią melagingą informaciją, kuri niekina ir žemina nukentėjusįjį, pakerta pasitikėjimą juo, paskleisti per „Lietuvos rytas“ portalą neapibrėžtam asmenų ratui. Faktą, kad kaltinamojo V. L. rašytuose komentaruose pateikta informacija apie A. S. yra melaginga, patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje prieš A. S. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar būtų teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Kaltinamasis V. L. būdamas subrendęs, gyvenimišką patirtį turintis žmogus, puikiai suprato kokią žinią paskleidžia ir norėjo ją paskleisti

Gynėjo argumentai, jog V. L. šiuo atveju tokiais teiginiais tik išreiškė savo nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, nepagrįsti. Akivaizdu, kad kito žmogaus kaltinimas padarius sunkų nusikaltimą - dalyvavime mažamečių vaikų prievartavimuose per visuomenės informavimo priemones (straipsnyje internete), negali būti laikoma nuomone. V. L. skleidžiamoje informacijoje aiškiai įvardyti veiksmai, kuriais ji kaltina kitą asmenį. Tokia informacija (žinia) ne tik kad neatitinka tikrovės (yra netikra, melaginga), bet neabejotinai laikytina niekinanti ir žeminanti žmogaus garbę bei orumą. Įvertinus aplinkybes, vietą ir būdus, kuriais ta informacija šiuo atveju buvo paskleista, vertintina, jog ji pasiekė nemažą dalį visuomenės, su ja susipažino platus ratas asmenų. Byloje esanti medžiaga rodo, kad V. L. tokią informaciją skleidė sąmoningai ir suprasdamas jos pobūdį bei reikšmę, siekdamas paskleisti būtent tokią informaciją, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis A. S. teisme paaiškino, jog jokio pagrindo tokiems kaltinamojo teiginiams apie jį paskleisti nebuvo ir nėra, kadangi jis iki šiol kaltinamojo nepažinojo, nebuvo susidūręs, nėra jokių duomenų kad kaltinamasis turėtų pagrindą jam keršyti arba būtų konfliktiškai nusiteikęs jo atžvilgiu. Tokiu būdu net ir aptariamai V. L. nuomonei apie A. S., kaip nusikaltėlį, nebuvo objektyvių priežasčių susiformuoti, tai yra prasimanyta melaginga informacija. Taigi, įvertinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius V. L. padarytos nusikalstamos veikos požymius, pripažintina, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai.

Pažymėtina, kad BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam V. L. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad tiesiogine tyčia padarytas tęstinis baigtas nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimas, susijęs su garbe ir orumu. Teismas vertina, kad kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo V. L. asmenybę, į tai, kad jis yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), praeityje teistas net 9 kartus, tačiau teistumai yra išnykę, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju V. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2022-08-12 iki 2023-01-17.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. S. civilinį ieškinį visiškai. Nurodė, kad žalą prašo atlyginti, nes patyrė didelį stresą, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, padaryta žala jo, kaip (duomenys neskelbtini) veiklai .

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šmeižimo bylose priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 1 000 iki 20 000 Lt (kas atitinka nuo 289 eurų iki 5 792 eurų. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-137/2008, 2K-233/2011, 2K-638/2012, 2K-57-693/2015). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, saviraiškos laisvės) problemas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-513/2019).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, t. y. šmeižus nukentėjusįjį neva jis padarė sunkius ir / ar labai sunkius nusikaltimus, per visuomenės informavimo priemones, nukentėjusiajam A. S., buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad būtent dėl kaltinamosios veikos nukentėjusiajam kilo sunkūs padariniai, t. y. kad pablogėjo psichinė nukentėjusiojo sveikata, dėl ko jam būtų reikėję kreiptis į specialistus, vartoti tam tikrus medikamentus, būtų sukeltas negrįžtamas poveikis jo sveikatai, ar jis apskritai prarado darbą, be to, nėra duomenų, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, kiek konkrečiai sumažėjo jo klientų ratas ir kiek konkrečiai jis dėl to patyrė materialinių nuostolių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, šiuo atveju atsižvelgia į tikrovės neatitinkančios informacijos pobūdį (nukentėjusysis buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu), jos skleidimo trukmę, paplitimą (paskleista informacija itin dideliam ratui asmenų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonėse), kaltinamojo tikslą (apšmeižti A. S. visuomenės informavimo priemonėse, t. y. jam pakenkti), kaltės laipsnį (veikta tiesiogine tyčia), paskleisti duomenys apie(duomenys neskelbtini), kuriam gera reputacija yra itin reikšminga, taip pat atsižvelgia ir į nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (reputacijos pažeidimas, nors jokių objektyvių duomenų apie esminius liekamuosius reiškinius asmens sveikatai ar darbui nėra), paties žalą padariusio asmens (kaltinamojo) turtinę padėtį (nedirba, duomenų apie jo disponuojamą turtą byloje nėra), taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (inkriminuota nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta). Taip pat atsižvelgtina į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios kategorijos bylose.

Apibendrinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. S. turi būti atlyginta neturtinė žala, aptartų aplinkybių kontekste, prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį 1000 eurų. Teismo vertinimu tokia suma nėra aiškiai per didelė, laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 5 (penkiems) mėnesiams ir 5 (penkioms) dienoms laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką V. L. įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2022-08-12 iki 2023-01-17 ir laikyti jį visiškai atlikusiu laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę - suėmimą V. L. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleidžiant jį iš suėmimo vietos.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiojo A. S. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.