Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2A-112-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2A-112-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42983-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
Raimondui A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-112-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42983-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Raimondui A. M. ir M. J. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. gegužės 28 d. Sprendimu Nr. 1-474 ieškovui perduotas patikėjimo teise valdyti savivaldybei priklausantis nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog 2015 m. gegužės 11 d. su atsakovu R. A. M. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0978 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu nuomotojas suteikė atsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti minėtas patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-40294-294/2016, neveiksniam atsakovui R. A. M. nustatė globą ir jo globėja paskyrė atsakovę M. J.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinis paramos skyrius 2017 m. liepos 21 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais informavo ieškovą, kad atsakovas R. A. M. pagal socialinio ir fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijus yra įvertintas kaip visiškai nesavarankiškas asmuo ir nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. jam neterminuotai yra nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, be to, jis yra su sunkia negalia, t. y. atsakovui R. A. M. yra diagnozuota lėtinė smegenų išemija, senatvinė silpnaprotystė ir dėl tokios sunkios sveikatos būklės jam yra būtina teikti profesionalią slaugą visą parą.

3. Vilniaus miesto administracijos Socialinės globos skyrimo komisija 2016 m. vasario 12 d. priėmė Sprendimą Nr. A733-277/16-(2.11.2.23-SR2.) skirti neterminuotai, t. y. iki mirties, atsakovui R. A. M. ilgalaikės socialinės globos paslaugas Gerontologijos ir reabilitacijos centre (dabar – Senjorų socialinės globos namai). 2016 m. gruodžio 13 d. raštu ieškovas informavo atsakovo R. A. M. globėją atsakovę M. J. apie būtinybę nutraukti Sutartį ir grąžinti ieškovui būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė M. J. informavo ieškovą apie tai, jog nesutinka nutraukti minėtą Sutartį, kadangi nuomininkas tinkamai vykdo Sutartį ir minėtas butas yra atsakovo R. A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. buto patikrinimo akto duomenimis į minėtą butą patekti nepavyko ir ant durų buvo paliktas užklijuotas pranešimas dėl kreipimosi į ieškovą, tačiau 2017 m. spalio 20 d. atlikto būsto patikrinimo akto duomenimis bute rasti atsakovai ir atsakovė M. J. informavo ieškovą apie tai, jog atsakovas R. A. M. du - tris kartus per savaitę grįžta į jam išnuomotą būstą. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nuomoti atsakovui būstą, kuriuo jis faktiškai nesinaudoja, nėra efektyvu bei racionalu, be to, Vilniaus mieste yra didelis socialinio būsto poreikis, o kadangi patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, tai Sutartis, sudaryta su atsakovu, šiuo pagrindu turi būti nutraukta.

5. Nurodė, kad Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d. (imtinai), pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip nustatyta naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4-5 dalių nuostatose, todėl ginčo būstas šiai dienai negali būti laikomas socialiniu būstu. Ieškovas prašė teismo nutraukti 2015 m. gegužės 11 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0978, sudarytą su atsakovu R. A. M. bei iškeldinti atsakovus R. A Minkevičių ir M. J. su jiems priklausančiu turtu iš ieškovo valdomo patikėjimo teise buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė visiškai bei prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

6. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad atsakovas R. A. M. yra žymus dailininkas ir buvęs Dailės akademijos dėstytojas, kuris pagal su savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. gegužės 11 d. pasirašytą nuomos sutartį nuomoja būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei kuris yra jo gyvenamoji vieta nuo 1966 m. lapkričio 6 d. iki šiol, be to, tai yra jo mamos butas, kuriam ji paskyrimą gavo 1957 metais iš Dailės Fondo. Atsakovas šiuo metu laikinai naudojasi ir globos paslaugomis Senjorų socialinės globos namuose, kol jis gaus 24 valandų globos paslaugas savo namuose, dėl kurios paskyrimo nuolat teikia prašymus, nes dėl darbuotojų stokos dabartinė suteikiama globa Senjorų socialinės globos namuose nėra pakankama jo gyvenimo bei kūrybos poreikiams.

7. Atsakovai nurodė, jog ieškovas net buvo pritaręs idėjai atsakovo R. A. M. butą panaudoti kaip muziejų, be to, po Sutarties sudarymo 2015 m. gegužės 11 d. pradėtas remontas atsakovo R. M. bute, kuris buvo baigtas tik 2016 metų vasarą ir priimtas iš remontą dariusios įmonės tik 2016 metų lapkričio mėnesio gale, be to, buto remonto metu atsakovas R. A. M. gavo trumpalaikę (2015 m. rugsėjo 9 d.) globą Vilniaus gerontologijos centre, t. y. iki bus atliktas ginčo bute remontas, o nuo 2016 m. vasario 12 d. ilgalaikę globą, kol atsiras galimybė grįžti į namus ir gauti ten 24 val. per parą globą, tačiau iš Verkių seniūnijos socialinių darbuotojų, besirūpinančiu atsakovo sveikata ir situacija, gauta informacija, jog Vilniaus miesto savivaldybės Taryba priėmė Nutarimą laikinai palikti atsakovui butą iki jo mirties jo dispozicijoje, nepaisant kiek jis bus Vilniaus gerontologijos centre, be to, buto remonto metu ieškovas nekėlė atsakovo iškeldinimo pretenzijų, be to, už visą remonto laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. (imtinai) atsakovas R. A. M. sąžiningai mokėjo visus mokesčius ieškovui už nuomą, šilumos tinklams - už šilumą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Antakalnio būstas“ - už komunalines paslaugas ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ - už sunaudotą elektrą, nors tuo metu realiai ir negalėjo disponuoti savo išnuomotu butu, tačiau pasibaigus pagrindiniams remonto darbams ir ruošiant buto perėmimo aktą iš butą remontavusios įmonės lapkričio mėnesio gale darbus priėmusiai ieškovo komisijai kilo noras galutinai atsikratyti atsakovu R. A. M..

8. Atsakovai taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atsakovas R. A. M. pripažintas neveiksniu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi jo globėja ir turto administratore paskirta atsakovė M. J.. Atsakovai nurodė, jog tuo metu ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo, pakeitė ginčo būsto raktus ir į būstą atsakovų neįsileido, be to, tuo metu pasisavinti ir kai kurie atsakovui R. A. M. itin brangūs daiktai, t. y. smuikas, kuriuo jis grojo nuo ketverių metų, vazos, rastos po vonia suslėptos brangios menininko knygos, be to, atvykus paimti raktų, laikinai einanti direktorės pareigas R. Ž. įsakė atlaisvinti butą, tokiu būdu ieškovas viršijo jam skirtus įgaliojimus savo veiksmais bei psichologiniu spaudimu senam ir garbingam asmeniui darydamas žalą.

9. Atsakovai nurodė, jog materialinė atsakovų padėtis yra sunki, be to, atsakovas yra silpnos sveikatos ir jam yra būtina nuolatinė priežiūra, dėl kurios suteikimo bute nuolat prašoma iš Vilniaus miesto savivaldybės, be to, atsakovas nėra asocialus ir tinkamai rūpinasi būstu, be to, jis visada laiku sumoka visus mokesčius ir būstą naudoja tik pagal paskirtį, todėl yra atmestini, kaip nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovas piktnaudžiauja valstybės teikiama parama, be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog atsakovas ginčo patalpose realiai negyvena. Atsakovai prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas argumentus, išdėstytus atsakovų procesiniuose dokumentuose, palaikė visiškai bei prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nuo 2008 m. balandžio 1 d. priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias patikėjimo teise valdo, naudoja bei jomis disponuoja ieškovas. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1957 metais iš Dailės Fondo paskirtas atsakovo R. A. M. motinai T. M. ir atsakovas šiame bute gyvena nuo 1966 m. lapkričio 6 d. iki šiol. Gyventojų registro duomenimis atsakovas R. A. M. savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo 1982 m. vasario 2 d. (imtinai).

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2015 m. balandžio 15 d. Sprendimu Nr. 1-2370 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo“ tarp ieškovo ir atsakovo R. A. M. 2015 m. gegužės 11 d. sudaryta Gyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 1.41-G15/0978, kurios pagrindu nuomotojas suteikė atsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti bei naudoti minėtas patalpas.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atsakovas R. A. M. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi neveiksniam atsakovui R. A. M. nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta atsakovė M. J.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinis paramos skyrius 2017 m. liepos 21 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais dėl informacijos pateikimo Nr. A121-16209/17(2.1.19-SR2) informavo ieškovą apie tai, jog atsakovas R. A. M. pagal socialinio ir fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijus yra įvertintas kaip visiškai nesavarankiškas asmuo ir nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. jam neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, be to, jis su sunkia negalia, t. y. atsakovui R. A. M. yra diagnozuota lėtinė smegenų išemija, senatvinė silpnaprotystė ir dėl tokios sunkios sveikatos būklės jam yra būtina teikti profesionalią slaugą visą parą.

13. Iš Vilniaus miesto administracijos Socialinės globos skyrimo komisijos 2016 m. vasario 12 d. Sprendimo Nr. A733-277/16-(2.11.2.23-SR2.) turinio nustatyta, jog atsakovui R. A. M., deklaravusiam savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), paskirtos socialinės globos paslaugos neterminuotai, t. y. iki jo mirties, Senjorų socialinės globos namuose. 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1.35-16/981 ieškovas informavo atsakovo R. A. M. atstovę apie tai, kad ginčo bute remonto darbai yra atliekami etapais ir dalis buto yra jau suremontuota, tačiau ginčo buto kambaryje yra likę atsakovo R. A. M. daiktai, dėl kurių rangovas negali tęsti remonto darbų bei prašė, jog atsakovas ir jo atstovė rangovui praneštų apie tinkamą laiką remonto darbų atlikimui. Ieškovas 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 1.35-16/998 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) prašė atsakovo R. A. M. atstovę geranoriškai iki 2016 m. balandžio 11 d. (imtinai) atlaisvinti ginčo butą ir apie tai pranešti ieškovui bei perduoti ginčo butą pagal buto perdavimo - priėmimo aktą ir grąžinti raktus. 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. raštais atsakovo R. A. M. vardu atstovas P. M. informavo Vilniaus miesto savivaldybę ir ieškovą apie tai, jog atsakovas R. A. M. nėra pakeitęs nuolatinės gyvenamosios vietos ir jis realiai gyvena ginčo bute, be to, jis moka visus mokesčius, nors bute yra ir vykdomas kapitalinis remontas ir iš buto jis išvyksta tik gydymosi tikslais, todėl nesutinka su ieškovo pasiūlymu nutraukti Sutartį bei prašė nedelsiant užbaigti ginčo buto remontą, kadangi būtent dėl remonto darbų atsakovas negali tinkamai naudotis ginčo butu.

Žemesnės instancijos teismas

14. Ieškovas 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1.35-16/1373 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) prašė geranoriškai atlaisvini ginčo butą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovui R. A. M. nuo 2016 m. vasario 12 d. (imtinai) neterminuotai nustatytos socialinės globos paslaugos Senjorų socialinės globos namuose. Iš buto raktų adresu (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo akto turinio nustatyta, jog atsakovo R. A. M. atstovas T. M. atsakovo R. A. M. 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymu Nr. 7198 priima, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) raktus ir yra perduodami du raktų komplektai po tris vienetus, viso šeši vienetai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad atsakovo R. A. M. atstovas T. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentą dėl laikinos vietos Senjorų socialinės globos namuose, kadangi šiuo metu nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) vyksta remonto darbai ir atsakovas negali realiai į jį sugrįžti gyventi.

15. 2017 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovo R. A. M. globėją atsakovę M. J. apie būtinybę nutraukti Sutartį ir grąžinti ieškovui būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo R. A. M. globėja ir turto administratorė atsakovė M. J. 2017 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie tai, jog nesutinka nutraukti Sutartį, kadangi nuomininkas tinkamai vykdo Sutartį ir minėtas butas yra atsakovo R. A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta.

16. 2017 m. rugpjūčio 29 d. buto patikrinimo akto duomenimis, į minėtą butą ieškovo atstovams patekti nepavyko, todėl nustatyti kas faktiškai jame gyvena nėra galimybės bei atsakovams paliktas pranešimas. Iš 2017 m. spalio 20 d. atlikto būsto patikrinimo akto duomenų turinio nustatyta, jog ginčo bute rasti abu atsakovai, buto būklė gera, patalpos prižiūrėtos, švarios ir tvarkingos, be to, atsakovė M. J. informavo ieškovą apie tai, kad atsakovas R. A. M. gydosi Senjorų socialinės globos namuose ir du - tris kartus per savaitę grįžta į jam išnuomotą butą. Byloje nustatyta aplinkybė ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad atsakovai įsiskolinimų už ginčo būsto nuomą ir komunalines paslaugas neturi. Be to, byloje duomenų apie tai, jog atsakovas R. A. M. bei jo globėja ir turto administratorė atsakovė M. J. nuolat gyvena ir yra deklaravę savo gyvenamąją vietą kitu adresu, negu ginčo butas, nėra.

17. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas priėjo išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovo R. A. M. gyvenamoji vieta ginčo bute yra nuo 1966 m. lapkričio 6 d. iki šiol, be to, tai jo motinos butas, kuriam ji paskyrimą gavo 1957 metais iš Dailės Fondo, be to, 2015 m. gegužės 11 d. ieškovas ir atsakovas R. A. M. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0978, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui R. A. M. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti bei naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas R. A. M. įsipareigojo laiku ir nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, be to, ieškovas nekėlė atsakovui R. A. M. iškeldinimo pretenzijų ginčo buto remonto metu, nors šis ir naudojosi ilgalaikėmis globos paslaugomis Senjorų socialinės globos namuose, be to, atsakovas R. A. M., nors ginčo bute jo remonto metu realiai ir negyveno, tačiau laiku ir nustatyta tvarka mokėjo visus komunalinius ir ginčo buto nuomos mokesčius, įsiskolinimų už ginčo buto nuomą ir komunalines paslaugas nėra, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, jog atsakovas R. A. M. ardo ar gadina bei kitokiu būdu blogina ginčo buto būklę, be to, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas R. A. M. veda asocialų gyvenimo būdą ir tokiu būdu naudoja ginčo butą ne pagal paskirtį bei savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

18. Teismas priėjo išvadą, jog atsakovas R. A. M. savo elgesiu nepažeidė nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnio nuostatos ir įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, šioje civilinėje byloje nėra. Teismas nesutiko su vieninteliu ieškovo argumentu apie tai, jog atsakovas R. A. M. ginčo butą naudoja ne pagal paskirtį, kadangi tokių duomenų byloje nėra, be to, patikrinimo metu atsakovai rasti esantys ginčo bute, t. y. jie šiuo butu realiai naudojasi, ginčo bute yra visi atsakovui R. A. M. gyvenimui bei darbui reikalingi daiktai ir reikmenys, todėl šis ieškovo argumentas taip pat atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

19. Iš visos civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovui R. A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi yra nustatyta globa ir jo globėju yra paskirta atsakovė M. J., kuri 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamentą su prašymu suteikti atsakovui R. A. M. galimybę gauti nuolatines (24 val. per parą) globos (priežiūros) paslaugas savo namuose, tačiau šis atsakovo R. A. M. globėjos M. J. prašymas iki šiol nėra išspręstas, todėl darytina išvada, kad tokio prašymo neišsprendimas iki šiol sudaro taip pat vieną iš pagrindinių sąlygų, kurių pagrindu negalima būtų ieškinio patenkinti, kadangi atsakovas R. A. M., kaip Lietuvos Respublikos pilietis, turi visas teises pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, o tame tarpe ir teisę į orią senatvę bei pasirinkimo laisvę, be to, tenkinus ieškinį ir tenkinus minėtą prašymą atsakovo R. A. M. konstitucinės teisės būtų iš esmės pažeistos, kadangi tokiu būdu jis netektų gyvenamosios vietos. Be to, atsakovo R. A. M. sveikatos būklė kažkuriuo tai momentu gali iš esmės ir pagerėti, kaip dabar tai numato CPK nuostatos dėl dalinio neveiksnumo (ar veiksnumo) atitinkamose srityse, ir tokiu būdu jam gali nebereikėti Senjorų socialinės globos namų paslaugų, todėl taip pat jis ir šiuo atveju taptų asmeniu, neturinčiu realios gyvenamosios vietos.

20. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais apie tai, kad atsakovo R. A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra pripažintina kaip Senjorų socialinės globos namai, kadangi tai yra tik slaugos namai ir atitinkama gydymo įstaiga, kur galimai pasikeitus esminėms atitinkamoms sąlygoms bei aplinkybėms (t. y. atsakovo R. A. M. sveikatos pagerėjimas, prašymo patenkinimas dėl slaugos savo namuose ir kt.) ir ši faktinė atsakovo R. A. M. buvimo vieta taip pat keistųsi, todėl ir šis ieškovo argumentas yra atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

21. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Skunde nurodo, kad ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo grindė aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos su išimtiniu tikslu, t. y. jose gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. A. M. ginčo patalpose faktiškai negyvena, kadangi jam teikiamos socialinės globos paslaugos iki jo mirties, darytina išvada, kad patalpos naudojamas ne pagal paskirtį, todėl 2015 m. gegužės 11 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-GI5/0978 su atsakovu nutrauktina.

22. Teigia, kad atsakovas R. A. M. gyvena Senjorų socialinės globos namuose, o ginčo būste laikomi tik atsakovo daiktai (piešimo reikmenys ir pan.). Taigi šiai dienai Savivaldybės būstas yra naudojamas atsakovo daiktų sandėliavimui, o ne atsakovo nuolatiniam gyvenimui jame. Atsižvelgiant į savivaldybės tikslo - viešojo intereso įgyvendinimą, savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas maksimaliai racionaliai ir efektyviai, laikantis Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir tvarkos. Nuomoti atsakovui būstą, kuriuo jis faktiškai nesinaudoja, nėra efektyvu ir racionalu, tuo labiau, kai Vilniaus mieste yra didelis socialinio būsto poreikis, todėl atlaisvinus atsakovui išnuomotą būstą, šis būstas galėtų būti įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą ir išnuomotas asmenims ir šeimoms, laukiantiems socialinio būsto.

23. Palikus atsakovui R. A. M. teisę nuomoti ginčo patalpas ne tik būtų pažeisti laukiančiųjų socialinio būsto asmenų teisės ir teisėti interesai, bet ir tai, kad atsakovui būtų suteiktos dvi socialinės paramos apgyvendinimo rūšys, t. y. tiek ilgalaikės neterminuotos globos paslaugos Senjorų socialinės globos namuose, tiek Savivaldybės būsto suteikimas, todėl tai pažeistų laukiančiųjų socialinio būsto asmenų teises ir teisėtus interesus.

24. Atsakovui R. A. M. suteiktos apgyvendinimo paslaugos Senjorų socialinės globos namuose neterminuotai, be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė gerėja ir jo neveiksnumas gali būti panaikintas.

25. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-405-599/2018 ir priimti naują sprendimą - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

26. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

28. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. A. M. ginčo patalpose faktiškai negyvena, kadangi jam teikiamos socialinės globos paslaugos iki jo mirties, darytina išvada, kad patalpos naudojamas ne pagal paskirtį, todėl 2015 m. gegužės 11 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-GI5/0978 su atsakovu nutrauktina. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas mano, kad atsakovas jam išnuomotos patalpas naudoja ne pagal paskirtį, o patalpų nuomos sutarties 38.2.2 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia, jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadiną gyvenamąją patalpą arba naudoja ją ne pagal paskirtį.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pasisakęs apie tai, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio nuostatų prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, be to, kiekvienu atveju yra nustatoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – tai būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą, be to, skundžiamas apribojimas bus laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jeigu jis atitiks primygtinį socialinį poreikį ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011.).

30. CK 6.611 straipsnio nuostatose yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

31. Taikydamas šią normą savo praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (t. y. konstatavus, jog tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu ir tai, kad Konvencijos 8 straipsnio nuostatose nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas ir draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, kad asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (t. y. pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas).

33. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme, be to, formalus nurodymas, jog teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą yra kritikuotas EŽTT (McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu yra nustatyti, ar šios teisės ribojimai yra proporcingi, be to, vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (t. y. sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai ir kt.), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (t. y. kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir kt. (Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013).

34. Taigi Konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimas yra konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2012, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013 ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo yra teisingos. Sutiktina, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovų nuomojamos patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Aplinkybė, jog atsakovui R. A. M. teikiamos socialinės globos paslaugos Senjorų socialinės globos namuose ir jos nustatytos neterminuotam laikotarpiui, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ginčo bute nebegyvena, o tik sandėliuoja savo daiktus, byloje esantys duomenys šio ieškovo (apelianto) teiginio nepatvirtina, atsakovas turi teisę gyventi ginčo patalpose, pagrindo nuomos sutartį nutraukti pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovas turi teisę neterminuotai gauti socialinės globos paslaugas Senjorų socialinės globos namuose ir mažiau laiko praleidžia ginčo patalpose, nesudaro pagrindo teigti, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį.

36. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti ieškinyje ir dublike, skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybės vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas ar teigti, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas byloje esačių duomenų vertinimas yra netinkamas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-405-599/2018 palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė