Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-374-853/2018 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei sutuoktinių turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įregistruotus I. D. ir K. D. vardu nuo 2016 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. vasario 9 d. duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas įregistruotas nuo 2015 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. UAB „Verslavita“ 2018 m. sausio 2 d. vertinimu nustatyta žemės sklypo vertė -2000,00 Eur, pastato – gyvenamojo namo-38100,00 Eur vertė bei kitų inžinerinių statiniių – šulinio-100,00 Eur . Viso žemės ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 40200,00 Eur. Tarp šalių ginčo nėra dėl nustatytos turto vertės. Šalys sutaria, kad kito dalintino turto nėra.

15. Atsakovas neprieštaravo, kad žemės sklypas su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas apeliantei, tačiau prašė jam priteisti ½ turto vertės dydžio kompensaciją. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovui priteistos kompensacijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo bei įrodymų vertinimo.

16. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas, priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos nes ieškovei priteisė daugiau nei 2/3 dalis bendro turto. Bendra dalintino turto vertė yra 40200 Eur, todėl jei vertinti, kad atsakovui priteistina 1/3 turto, tai turėjo būti priteista 13400 Eur, tuo tarpu atsakovui priteista tik 10500 Eur. Atsakovui turėjo būti priteista 20100 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

17. Be to apelianto vertinimu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės tėvai būtų prisidėję prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinių statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Žemės sklypas buvo suteiktas atsakovui. Kadangi pagal turto vertinimą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2000 Eur, o inžinerinių statinių (šulinio) vidutinė rinkos vertė 100 Eur, todėl juos priteisiant ieškovei, atsakovui priteistina 1000 Eur kompensacija už žemės sklypą ir 50 Eur kompensacija už inžinerinius statinius (šulinį).

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę

18. Remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

19. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).

20. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

22. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

23. Konkrečiu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei didesnę turto dalį nesant tam pagrindo.

24. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme priešieškinio nereiškė, apeliantas nors ir nesutiko su ieškovės argumentais, tačiau be paaiškinimų jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes bei pateiktus duomenis neteikė. Pažymėtina, kad vienoks ar kitoks apelianto aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė į bylą teikė dokumentus dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, patirtų išlaidų, dovanojimo aktus, kitus duomenis, taip pat matyti, kad 2012 m. siūlė atsakovui taikiai spręsti dėl santuokos nutraukimo ir pan. Atsakovas teikė duomenis dėl vaikų išlaikymo, dėl paskolos įmokų, dėl preliminarios būsto kainos ir kita, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje šalių pateiktus duomenis, liudytojos paaiškinimu, teismo nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, bei argumentus išsakytus žodinio bylos nagrinėjimo metu, baigiamosios kalbose yra pagrindo spręsti, kad atsakovas savo teiginių, argumentų paneigiančių ieškovės argumentus ir nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis leistinais įrodymais nepagrindė bei neįrodė. Iš esmės apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, be to kitų įrodymų iš vis nevertino.

25. Ieškovė nurodė bei teikė į bylą duomenis, kad didžioji dalis lėšų susijusių su namo statyba ir jo įrengimu buvo iš ieškovės pusės, nes didžiąją dalį lėšų namo statybai bei jo įrengimui jai asmeniškai padovanojo tėvai, taip pat jie padovanojo įvairių daiktų, dėl daiktų kaip minėta byloje ginčo nėra. Nors apeliantas dėl lėšų dovanojimo aplinkybes neigia, tačiau tai patvirtina byloje pateikti dovanų aktai: 1990-07-02 I. Š., ieškovės motina ieškovei padovanojo 20 000 rub. namo statyboms. 1993-05-05 I. Š. ir A. S., ieškovės patėvis padovanojo ieškovei namo statyboms: statyboms paruoštą medieną 22 m³, silikatinių blokelių 30 m³, statybines baltas plytas - 10 000 vienetų ir stogo dangą. 1997-04-14 I. S. ir A. S., padovanojo ieškovei 45000 Lt namo statybai. 2000-12-10 Irena ir A. S. namo įkurtuvėms ieškovei padovanojo 48 000 Lt. 2005-10-16 Irena ir A. S. ieškovei bei anūkėms padovanojo baldus, buitinę techniką kitus namų apyvokos daiktus, medieną ir kitą įranga, taip pat ieškovę parėmė finansiškai 6000 Lt mokslams Klaipėdos universitete. Taigi, nėra pagrindo neigti, kad didžiąją dalį piniginių lėšų namo statybai ir jo įrengimui bei kitą finansinę paramą skyrė, padovanojo ieškovės tėvai. Nors teismo posėdžio metu ieškovė ir paminėjo, kad pinigai buvo dovanojami šeimai, tačiau iš pačios ieškovės visumos paaiškinimų bei į bylą pateiktų duomenų, taip pat liudytojos paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad buvo dovanojama ne ieškovei asmeniškai.

26. Apelianto vertinimu dovanojimo sutartys yra apsimestinės, surašytos atgaline data, jose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai. Jos surašytos tik tam, kad santuokos nutraukimo atveju ieškovei atitektų daugiau turto. Jos surašytos ne jose nurodytomis datomis, o visos surašytos vienu metu 2005 metais, jau pasibaigus statyboms, surašant sutartis nei pinigai, nei medžiagos, nei baldai ar technika nebuvo perduoti, nors dovanojimo sutartis yra realinė. Kadangi dovanojimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, o priešingai siekiant neteisėtų, nesąžiningų ir savanaudiškų tikslų, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiomis kaip tariamas ir kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai ir gerai moralei, o šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad atsakovas dovanojimo sutarčių neginčijo.

28. Byloje nustatytos aplinkybės apeliacinio teismo vertinimu sudarė pagrindo spręsti, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto lygių dalių principo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu padalijus šalių gyvenamąjį būstą lygiomis dalimis, ir priteisus atsakovui kompensaciją lygią pusei namo vertės, toks sprendimas būtų neteisingas, pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes ( šios nutarties 19-22 punktai).

29. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ir yra tas atvejis, kuomet galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas konkrečiai nurodė aplinkybes (kriterijus) lėmusius nukrypimą nuo lygių dalių principo. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs visus įrodymus, bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovės tėvų finansinė parama nėra įvertinta konkrečia pinigų suma, sutiktina, kad iš esmės nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovės tėvų skirtos paramos dabartine valiuta, nes finansinė parama ir daiktai buvo dovanojami 1990-2005 m. laikotarpiu, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas atsakovui skirti 10500 Eur sumą piniginės kompensacijos, lygios pusei pusės nustatytos namo vertės. Kaip minėta teismų praktikoje teismas nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai nustato atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalis nuosavybės teises į sutuoktinių turtą, tačiau tai nėra išimtinė taisyklė kurią visais atvejais teismas turi vadovautis. Ir tai, kad šiuo konkrečiu teismo priteista kompensacija sudaro mažesnę nei 1/3 dalis pati savaime ši aplinkybė nedaro teismo sprendimo neteisėto ir nepagrįsto, todėl apelianto argumentai atmestini.

30. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 10500 Eur kompensacijos sumą atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir jas įvertinto, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pažeidė įstatymo nuostatas, ar atsakovo interesus. Teismo taikytas turto padalijimo būdas ir nukrypimo nuo lygių dalių mastas atitinka tiek faktinę bylos situaciją, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas spręsdamas nukrypimo nuo lygių dalių ir kompensacijos klausimą nevertino ar išvis nepasisakė dėl atsakovo bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių. Vien tai, kad plačiau nepasisakė dėl kokių tai konkrečių aplinkybių savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jų neįvertino. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinėje byloje klausimas ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, jog labiau tikėtina, kad faktas buvo nei kad jo nebuvo. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepasisako dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama, taip pat įstatyme įtvirtinta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą.

31. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, liudytojos parodymus ir šalių paaiškinimus. Faktiniai bylos duomenys, šalių paaiškinimai, liudytojos paaiškinimai ir nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad dovanų aktuose nurodyti daiktai ir pinigai iš tiesų buvo padovanoti. Kaip minėta atsakovas perskaitė visus dovanų aktus, suprato jų prasmę ir esmę, ir pasirašydamas sutartis patvirtino savo valią. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, nesudaro, pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą šioje byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą, padarė nepagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto dalijimo po santuokos nutraukimo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliacinio skundo argumentus, bylos duomenis, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, objektyviai įvertino šalių argumentus, nurodytas aplinkybes.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

33. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37. Ieškovė I. D. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2018 m. rugpjūčio 27 d. pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, mokėjimo nurodymo kopija). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti neviršija maksimalių kriterijų (1150,24 Eur), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 000 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei I. D., a.k (duomenys neskelbtini) iš apelianto K. D., a.k (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.