Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-374-853/2018

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-04
Bylos Nr.: e2-374-853/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02307-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andželika Butkuvienė
Ieškovas: I. D.
Atsakovas: K. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-374-853/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02307-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – Vidai Šurpienei ir Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei J. P., atsakovui K. D., jo atstovams advokatams – A. S. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei sutuoktinių turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. D. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1526, dėl atsakovo K. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – D., o atsakovui K. D. – D.. Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje bendrąją jungtine nuosavybės teise įgytą turtą:

0,2636 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1920 Eur), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 22900 Eur), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 59 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės I. D. nuosavybe, atsakovui K. D. priteisiant 7000 Eur dydžio kompensaciją;Transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės I. D. asmenine nuosavybe.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo K. D. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai buvo nelojalus. Neišpildė ieškovės lūkesčių turėti gražią ir darnią šeimą. 2006 m. vasarą atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi su kita moterimi. Dėl atsakovo elgesio, jo veiksmų ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius išgyvenimus. Atsakovo egoistiškas požiūris į sutuoktinio pareigas ir šeimos bendrus poreikius, prisidėjo prie ieškovės apsisprendimo dėl santuokos nutraukimo. Nurodytos aplinkybės įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo elgesys nesuderinamas su normaliu šeimyniniu gyvenimu ir dėl šių priežasčių santuoka negali būti išsaugota. Taigi, atsakovas santuokoje elgėsi netinkamai, nesugebėjo ir nesistengė išspręsti kilusių nesutarimų bei išsaugoti šeimą, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė nurodo, kad nutraukiant santuoką, dalintiną turtą sudaro: 0,2636 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1920 Eur, pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 22900 Eur, kiti inžineriniai statiniai: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 59 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) kuriuos prašo pripažinti asmenine nuosavybe. Būnant santuokoje, 1991 m. vasario 5 d. Mažeikių rajono Sedos miesto Liaudies deputatų taryba priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta išskirti 25 arus žemės K. D. individualaus namo statybai. 1991 m. gegužės 7 d. buvo pasirašyta Žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualinei statybai sutartis. 1991 m. gegužės 7 d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualinę statybą. Nurodė, kad nors pagal dokumentus individualaus namo statybai paskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas bei visi kiti darbai susiję su namo statyba vyko atsakovo vardu, tačiau pažymėjo, kad atsakovas prisidėjo tik labai maža dalimi piniginių lėšų prie minėto namo statybos, jo įrengimo. Didžioji dalis lėšų susijusių su namo statyba ir jo įrengimu buvo iš ieškovės pusės, nes didžiąją dalį lėšų namo statybai bei jo įrengimui ieškovei asmeniškai padovanojo tėvai, taip pat padovanojo ir įvairių daiktų, kuriuos patvirtina dovanų aktai. Taip pat nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas iki 2016 m. liepos mėnesio nebuvo įregistruotas viešajame registre, žemės sklypas prie namo taip pat nebuvo suformuotas, neatlikti matavimai, nebuvo žemės sklypo plano. Ieškovė savo iniciatyva ir iš savo asmeninių lėšų ėmėsi aktyvių veiksmų namo ir kitų statinių įregistravimui. Ieškovė siekdama šį nekilnojamąjį turtą priduoti, įregistruoti viešajame registre, patyrė nemažai išlaidų. Taip pat, ieškovė iš savo lėšų gerino namą, buitį, įrengė šildymo sistemą bei atliko kitus namo gerinimo darbus. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnyje įtvirtinto lygių dalių principo, nekilnojamąjį turtą pripažįstant ieškovės asmeninės nuosavybės teise bei atsakovui priteisiant 7000 Eur dydžio kompensaciją.

Ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2006 m. vasaros, t. y. vienuolika metų, tiek pat laiko neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. 2012 m. liepos 3 d. ieškovė iš savo asmeninių lėšų įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas visiškai neprisidėjo prie transporto priemonės įsigijimo, todėl ieškovė prašo transporto priemonę registruotą ieškovės vardu, pripažinti asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių ieškinio teiginius, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs, emocinio pobūdžio pamąstymai. Nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po šeimos santykių faktinės pabaigos 2006 m. atsakovas ir toliau rėmė šeimą bei prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo – mokėjo išlaikymą vaikams, mokėjo įmokas pagal 2005 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-046981-VA. Pažymėjo, kad abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti iškilusių problemų ir kitų klausimų, suderinti interesų, o jų šeimos gyvenimas nebuvo paremtas abipusės pagarbos ir pagalbos vienas kitam ir savitarpio supratimo principais, kilusių problemų šalys nesprendė abipusių nuolaidų būdu, nedėjo pakankamai pastangų tęsti bendrą santuokinį gyvenimą ir tai sudaro pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinio dalį dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo grindžia didesniu prisidėjimu (tėvų dovanotomis lėšomis ir turtu) prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo. Atsakovas pažymi, jog ieškovės pateikti dovanų aktai yra fiktyvūs, t. y. juose nurodyti duomenys neatitiko realios padėties, kadangi ieškovės tėvai neturėjo galimybių padovanoti dovanų aktuose nurodytas pinigų sumas bei turtą, nes jų finansinė padėtis nebuvo gera, o gaunamos pajamos buvo nedidelės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir turtas sutuoktiniams dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nurodė, kad ieškovė dalintino turto vertę nurodė remdamasi 2013-2014 m. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, kuriuose santuokoje įgyto dalintino turto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo metu – 24879 Eur. Masinio vertinimo būdu 2013-2014 metais atliktas vertinimas neatitinka realios faktinės padėties, todėl atsakovo nuomonė būtina atlikti individualų turto vertinimą.

Atsakovas neprieštarauja dėl turto padalijimo būdo – nekilnojamasis turtas atitenka ieškovei, o atsakovui priteisiama kompensacija, tačiau nesutinka su kompensacijos dydžiu ir mano, jog turėtų atitekti kompensacija, kuri lygi ½ ieškovei atitenkančio turto vertei.

Atsakovas neprieštarauja, jog ieškovės 2012 m. liepos 3 d. įgyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta asmenine ieškovės nuosavybe.

Taip pat, atsakovas sutinka, jog prievolės pagal 2017 m. sausio 30 d. Vartojimo kredito sutartį 17-006985-VA (Kredito davėjas – AB „Swedbank“) bei 2017 m. birželio 1 d. Tikslinės paskolos (Vartojimo sutartį) sutartį Nr. SLL70601ULPA (Paskolos davėjas – UAB „Mokilizingas“) būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu palikti santuokoje įgytą pavardę.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė I. D. bei atstovė advokatė J. P. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ilgą laiką su atsakovu nebegyvena, todėl nusprendė nutraukti santuoką. Atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas, kuriame pradėjo statyti namą. Didžiąją dalį statybų dengė jos tėvai – skyrė apie 20 000 rublių, statybinių medžiagų, medienos, taip pat prisidėjo prie namo įrengimo bei aprūpino baldais, kuriuos nupirko tėvai. Prasidėjus šeimoje nesutarimams, tėvai duodavo pasirašyti atsakovui dovanojimo raštelius, kuriuose buvo nurodyta, kad pinigai ar kiti daiktai dovanojami ieškovei asmeniškai. Nurodė, kad name buvo įvesta kanalizacija, pakeista šildymo sistema, sutvarkyta aplinka bei atlikti smulkūs kosmetiniai remontai. Nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi, nes pardavė. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Turtą – namą ir žemės sklypą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe atsakovui skiriant 7000 Eur kompensaciją, palikti santuokinę pavardę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas K. D. ir jo atstovas advokatas A. S. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir nurodė, kad namo vertė yra didesnė nei ieškovė nurodo ieškinyje, tačiau siekiant užbaigti teisminį procesą sutinka su bylos nagrinėjimo metu nustatyta turto verte – 40200 Eur bei prašo išmokėti kompensaciją, lygią pusei turto vertės – 20100 Eur. Pažymėjo, jog 2005 m. nepasirašė raštelio, kad yra skolingas, tačiau pripažįsta, jog ieškovės mama pirko anūkėms daiktus. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prašo palikti jo turimą pavardę. Išlaikymo nereikalauja.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. D. buvo suteiktas žemės sklypas, kuriame atsakovas ir ieškovė norėjo statytis namą. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis nebuvo labai gera, todėl ji pardavė gyvulius Latvijoje ir atvežė dukrai I. D. 5000 rublių namo pamatams. Ji dirbo kompresorių gamykloje bei miško krovėja. Ji su vyru dirbdavo, uždirbdavo daug pinigų, todėl galėdavo duoti dukrai. Du kartus dovanojo pjautą medieną, pirko keramzitinius blokelius. Duodavo ir pinigų dukrai, todėl surašė raštelius, kad dovanojami daiktai ir pinigai dukrai asmeniškai, o atsakovui duodavo juos pasirašyti, norėdama apsaugoti dukrą. Atsakovo tėvai neprisidėjo prie namo statybos, nes neturėjo pinigų. Pinigus dovanojo dukrai ir anūkėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 straipsnį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau pažymėjo, jog abu nesugebėjo išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė bei atsakovas sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko nuo 2006 m. ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai daugiau nei dvylika metų gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena ir tarpusavyje nebendrauja. Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – D., o atsakovui – D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, tačiau nereiškiant reikalavimų dėl vieno iš buvusio sutuoktinio išlaikymo priteisimo, po santuokos nutraukimo išlaikymas jiems nepriteistinas, ginčo dėl to nėra.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai statiniai, esantys Mažeikių r. sav., Seda, Židikų g. 13, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. D. ir K. D..

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslavita“ atlikusi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą, 2018 m. sausio 2 d. nustatė, kad žemės sklypas (2000,00 Eur), pastatas – gyvenamasis namas (38100,00 Eur) bei kiti inžineriniai statiniai – šulinys (100,00 Eur), esantys (duomenys neskelbtini), viso verti – 40200,00 Eur.

Šiuo atveju, kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos negalimas, vienam arba keliems iš bendraturčių yra priteisiama piniginė kompensacija. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad šalys ginčo turtą laiko bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad ieškovės tėvai finansavo namo statybą bei jo įrengimą, į tai, kad atsakovas sutinka, jog nekilnojamasis turtas būtų ieškovės asmeninė nuosavybė, teismas pripažįsta nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius) ieškovės I. D. asmenine nuosavybe.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2012 m. liepos 3 d. ieškovė iš savo asmeninių lėšų įsigijo transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei prašė šią transporto priemonę registruotą I. D. vardu pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi atsakovas prie transporto priemonės visiškai neprisidėjo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja jos ieškovės transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog transporto priemonė yra parduota. Atsakovas dėl transporto priemonės pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė yra parduota, šalys ginčo dėl transporto priemonės neturėjo, todėl teismas apie tai nepasisako.

Dėl prašymo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo

Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, kadangi jos tėvai jai asmeniškai suteikė finansinę paramą namo statybai bei jo įrengimui.

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1–2 dalimis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK numatytais atvejais galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo argumentuodama tuo, kad nors pagal dokumentus individualaus namo statybai paskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas bei visi kiti darbai susiję su namo statyba vyko atsakovo vardu, tačiau jis prie namo statybos, įrengimo prisidėjo minimaliai. Didžioji dalis lėšų susijusių su namo statyba ir jo įrengimu buvo iš ieškovės pusės, nes didžiąją dalį lėšų namo statybai, jo įrengimui ieškovei asmeniškai padovanojo tėvai, tiksliau mama ir jos patėvis.

Iš byloje esančių įrodymų, t. y. 1987 m. lapkričio 5 d. sutarties, kuria A. S. nuosavybės teise valdė 1500 kv. m. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą „Lakši“ 69,9 m2; 1999 m. spalio 11 d. tvirtinamojo įrašo – A. S. nuosavybės teise valdė 20,4 ha žemės sklypą; 1998 m. balandžio 1 d. tvirtinamojo įrašo – A. S. nuosavybės teise valdė 93,1 ha žemės sklypą; 1998 m. gegužės 7 d. tvirtinamojo įrašo – A. S. nuosavybės teise valdė 31,0 ha žemės sklypą bei teismo posėdžio metu ištirtų liudytojos I. S. parodymų, nustatyta jog ieškovės mama I. S. finansiškai padėjo dukrai pasistatyti namą, suteikdama ne tik piniginę paramą, kurią išreiškė dovanodama pinigines lėšas, bet ir įvairius daiktus, tačiau ir statyboms reikiamų medžiagų bei padėjo įsirengti namo vidų. Teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo fakto, jog ieškovės tėvai padėjo bei prisidėjo finansiškai, taip pat, kad ieškovės ir atsakovo dukroms nupirko įvairiausių daiktų bei patvirtino, kad pasirašė dovanojimo aktus, kuriuose piniginės lėšos bei įvairūs daiktai buvo dovanojami ieškovei I. D. jos dukroms. Paminėtina ir tai, jog atsakovas 2006 m. palikęs šeimą, visiškai nesirūpino gyvenamojo namo išlaikymu, taip pat nesirūpino nekilnojamojo turto įteisinimu. Tai atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovė prižiūrėjo šeimos turtą, juo rūpinosi, atliko smulkų remontą bei tvarkė įvairiausius gedimus, įteisino nekilnojamąjį turtą sutuoktinių vardu, t. y. gerino sutuoktinių turtą savo asmeninėmis lėšomis.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas konstatuoja, jog CK yra nurodyta, jog tam tikrai atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117). Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau išdėstyta teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ir yra tas atvejis, kuomet galima nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi ir atsakovas pritaria tokiam turto dalijimui – ieškovei priteisiamas nekilnojamasis turtas natūra, o ieškovui – kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį.

Byloje nustatyta, jog UAB „Verslavita“ atlikusi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą, 2018 m. sausio 2 d. nustatė, kad žemės sklypas (2000,00 Eur), pastatas – gyvenamasis namas (38100,00 Eur) bei kiti inžineriniai statiniai – šulinys (100,00 Eur), esantys (duomenys neskelbtini), viso verti – 40200,00 Eur. Ieškovė ir atsakovas sutinka su nustatyta turto verte, dėl jos ginčo nėra.

Atsakovas prašo priteisti jam sumą, lygią pusei nekilnojamojo turto vertės – 20100,00 Eur. Ieškovė su tokia suma nesutinka, nurodydama, kad atsakovui sutinkanti išmokėti 7000,00 Eur kompensaciją.

Dalintino turto balansas, siekiant nustatyti kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį, atlikus vertinimą yra 40200,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors ir turto balansą sudaro – 40200,00 Eur, tačiau pažymėtina, jog namo statyba, kaip jau byloje yra užfiksuota, jo įrengimas buvo finansuojami ieškovės tėvų piniginėmis lėšomis, kurios buvo dovanojamos asmeniškai ieškovei. Byloje jau išnagrinėti įrodymai, kuriuose nurodyta, kad A. S. nuosavybės teise valdė žemės sklypus bei gyvenamąjį namą patvirtina aplinkybes, kad ieškovės tėvai turėjo ir galėjo finansiškai paremti dukrą I. D.. Dovanojimo aktai patvirtina, kad I. S. 1990 m. liepos 2 d. padovanojo dukrai I. D. 20000 rublių; 1993 m. gegužės 5 d. – paruoštos medienos, silikatinius blokelius, statybinių baltų plytų, stogo dangos;1997 m. balandžio 14 d. 45000 litų; 2000 m. gruodžio 10 d. 48000 litų; 2005 m. spalio 16 d. pjautos medienos, šildymo katilą, santechninę įrangą, baldus, finansiškai rėmė dukros I. D. mokslus, universiteto baigimo proga – 10000 litų. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pripažino, jog pasirašė dovanojimų aktuose, neigė pasirašęs dovanojimo akte, kuriame pasirašė jo dukra, ir kuriame užfiksuota, jog buvo nupirkti namo apstatymui įvairūs namų apyvokos daiktai (baldai). Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog ieškovės tėvai pirko namo apstatymui baldus, ir jis pretenzijų dėl namų apyvokos daiktų, baldų padalijimo nereiškia. Pažymėtina, jog visa ši finansinė parama nėra įvertinta konkrečia pinigų suma, todėl teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atsakovui skirti 10500 Eur sumą piniginės kompensacijos, lygios pusei pusės nustatytos namo vertės,

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo – 311,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 3000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo viso 311,00 Eur žyminio mokesčio – už turtinį reikalavimą 280,00 Eur (nuo ½ viso turto vertės 12439,50 Eur), bei už neturtinį reikalavimą – 41,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos, t. y. 311,00 Eur.

Ieškinį patenkinus iš dalies teismas paskirto bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendimu nustatė, kad dalintino nekilnojamojo turto balansą sudaro 40200,00 Eur ir patenkino ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (padalijant nekilnojamąjį turtą ieškovei natūra, o atsakovui priteisiant kompensaciją). Pasikeitus dalintino turto vertei, nustatyta, jog žyminis mokestis yra 828,00 Eur. Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo 280,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinis reikalavimas patekintas visiškai, o turtinis reikalavimas iš dalies, darytina išvada, kad ieškinys tenkintinas 75 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina tokia procentinė išraiška jos patirtų faktinių atstovavimo išlaidų, t. y. 2250,00 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovei bei 621,00 Eur žyminio mokesčio (73,00 Eur sumokant ieškovei bei 548,00 Eur į valstybės biudžetą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1526, tarp I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – D., atsakovui K. D., a k. (duomenys neskelbtini) jo turimą pavardę – D..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,2636 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10500,00 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei I. D. tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2323,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų) dydžio ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą nesumokėtą 548,00 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per vieną darbo dieną išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Vedybų sutarčių registrui.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė