Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. B. ir A. B. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus neterminuotai apriboti atsakovų E. B. ir A. B. tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais (rūpintojais) jų gyvenamoje vietoje ir paskirti laikinuosius globėjus (rūpintojus) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovų mažametis vaikas yra likęs be tėvų globos, nes jo tėvai yra visiškai nusišalinę nuo rūpinimosi sūnumi, jo neaugina, neišlaiko, su sūnumi nebendrauja. Atsakovų šeima nuo (duomenys neskelbtini) yra žinoma, nes buvo gautas pranešimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, kad atsakovė būdama nepilnametė pagimdė vyriškos lyties naujagimį. (Duomenys neskelbtini) buvo įvertintas N. B. padėtis ir nustatyta, kad vaiko tėvai patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Nurodo, kad atsakovė ne kartą paliko vaiką vieną, o pati laiką leido mieste su draugu. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovų šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos, buvo sudarytas pagalbos planas bei paskirta socialinė darbuotoja. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovai buvo įpareigoti lankyti tėvystės įgūdžių užsiėmimus, psichologo konsultacijas, užtikrinti mažamečiui vaikui tinkamą priežiūrą, atsakovas registruotis Užimtumo tarnyboje. Atsakovė sudaryto pagalbos plano rekomendacijas ir įpareigojimus vykdė minimaliai, atsisakė psichologo konsultacijų bei siūlytų seminarų, paskaitų ar mokymų vaiko priežiūros, auklėjimo temomis. Sūnumi atsakovė rūpinosi su kito asmens pagalba, jai padėdavo jos mama. Stebint situaciją šeimoje, namuose nuolat trūkdavo švaros ir tvarkos. Didžiąją dalį atsakovės, kaip mamos, pareigų, atlikdavo atsakovės mama. Tarp atsakovės ir jos mamos nuolat kildavo konfliktai, o to priežastys: E. B. partnerių kaita, nuolatiniai trumpalaikiai išvykimai, atsakovės motinos alkoholio vartojimas. Tęsiant pagalbą atsakovei nustatyta, kad atsakovė yra socialiai pasyvi, neatlieka savo, kaip motinos pareigų, nepriima jai siūlomos pagalbos, neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų sūnų į šeimą. Atsakovų sūnus nuo (duomenys neskelbtini) apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro padalinyje Krizių centre. Vaikas atrodė apleistas - drabužiai buvo nešvarūs, neatitinkantys vaiko amžiaus - jie buvo per maži, vaikas buvo nešvarus, higieniškai apleistas, nuo jo sklido nešvaros kvapas. Apgyvendinus mažametį vaiką budinčios globotojos šeimoje, pastebėta kad, duodant vaikui maistą šaukštu, vaikas nesižioja, nesupranta, ką reikia daryti. Taip pat berniukas nemokėjo gerti iš puodelio, netarė garsų, statomas netaisyklingai statė kojas. Nuo berniuko laikino apgyvendinimo budinčios globotojos šeimoje, vaiko biologiniai tėvai vaiku domėjosi keturis kartus, paskutinį karta 2021-11-15.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu ieškovės atstovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, o berniuko tėvas A. B.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką S. G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-588/2017, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, nuo 2016-09-02 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3611-1025/2021 atsakovė pripažinta veiksnia (emancipuota).

(Duomenys neskelbtini) atsakovų vaikui buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė, nes atsakovai nesirūpino vaiku ir vaikas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre pas budintį globėją, nes atsakovai atsisakė kartu gyventi vaiku (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų krizių centre. Atsakovams tinkamai nesirūpinant savo nepilnamečiu vaiku N. B. ir nustačius, kad dėl to kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui 2021-12-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista paimti nepilnametį N. B. iš jo tėvų.

Atsakovė 2022-02-13 parašė raštišką sutikimą, kad jos sūnų N. B. augintų kita šeima, nes neturi gyvenimo sąlygų, nuolatinių pajamų, taip pat neturi socialinių įgūdžių ir supranta, kad sūnaus neužaugins.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų tėvų valdžios apribojimas grindžiamas tuo, kad atsakovai visiškai yra nusišalinę nuo savo sūnaus N. B. auklėjimo, jo priežiūros, neteikia jam jokio išlaikymo ir nebendrauja bei nesidomi vaiku.

Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė nori auginti vaiką, tačiau dėl savo amžiaus ir dėl to, kad neturi pajamų, negali šiuo metu rūpintis sūnumi. Atsakovės noras ateityje auginti vaiką nepagrįstas jokias įrodymais, priešingai kaip patvirtina į bylą pateikta medžiaga atsakovė nepriima jai valstybės teiktos pagalbos, nevykdo jai paskirtų įpareigojimų. Atsakovams buvo siūlyta kartu su sūnumi apsigyventi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų krizių centre, tačiau abu atsakovai atsisakė tai daryti. Vien tai, kad atsakovė sūnų pagimdė būdama nepilnametė, ir neturi išsilavinimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios priežastys yra pagrindas taikyti švelnesnio pobūdžio priemones, tai yra terminuotą motinos valdžios apribojimą ar atskyrimą, nes atsakovė net nebendrauja ir nesidomi savo vaiku. Parengiamojo posėdžio metu pati patvirtino, kad sūnų paskutinį kartą matė 2021 m. lapkričio mėn., byloje nėra duomenų, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė būtų bent kartą nuvykusi ar pasidomėjusi vaiku.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad abu atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, jo priežiūros, neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką pas save. Atsakovė savo būsto neturi, gyvena pas savo tėvus, jų yra išlaikoma, duomenų, kad atsakovės tėvai galėtų padėti atsakovei auginti sūnų nėra, nes atsakovei gyvenant su vaiku pas savo tėvus ne kartą pasitaikė, kad vaikas buvo paliktas vienas, o atsakovės motina buvo neblaivi. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės tėvai taip pat netinkami vykdė savo kaip tėvų pareigas atsakovės atžvilgiu ir vedė netinkamą gyvenimo būdą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jie keičia savo gyvenimo sąlygas, siekia susigrąžinti sūnų. Teismo iniciatyva atsakovei buvo paskirtas valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau atsakovė su paskirta atstove bendravo tik du kartus ir tik paaiškino, kad ateityje nori auginti vaiką, tačiau šiuo metu negali. Šalių sūnui nuo (duomenys neskelbtini) paskirta laikinoji priežiūra, patys atsakovai atsisakė kartu su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų krizių centre, kas teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovė tik deklaratyviai tvirtina, kad ji nori auginti vaiką. Net ir teismo nutartimi nusprendus iš atsakovų paimti vaiką atsakovų elgesys nepasikeitė, jie nelankė vaiko, juo visiškai nesidomėjo ir neteikė jam išlaikymo. Atsakovams iš valstybės buvo teikiam pagalba, kad jie galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau patys atsakovai teikiamos pagalbos nepriėmė, nes atsakovas visiškai nebendradarbiavo, o atsakovė bandė, tačiau neatliko jai pavestų įpareigojimų. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovams tinkamai vykdyti savo kaip tėvų pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir jis galėtų grįžti gyventi pas atsakovus. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvo ir motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo ir motinos pareigas ir rūpintis vaiku, bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai tinkamai neatlieka savo kaip tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovai tokiais savo veiksmais daro žalą sūnui, nes nesugeba tinkamai juo pasirūpinti, dėl ko vaikas auga atskirtas nuo tėvų. Atsakovai nededa jokių pastangų, kad susigrąžinti vaiką, nesistengia įvykdyti jiems skirtų įpareigojimų, kurie buvo skirti siekiant padėti atsakovams susigrąžinti vaiką. Teismo vertinimu atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo jie negali auginti vaiko, visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant jo teisių ir interesų, siekiant sukurti vaikui saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Abu tėvai neturi nuosavo būsto, atsakovė yra nedirbanti, neturi išsilavinimo, tai, kad atsakovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje įvertinus jos ankstesnį elgesį nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė siekia aktyviais veiksmais susigrąžinti vaiką. Atsakovas net gavęs procesinius dokumentus apie tai, kad jo atžvilgiu yra iškelta civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo, nesiėmė jokių priemonių dėl vaiko susigrąžinimo. Kaip patvirtina byloje surinkta medžiaga, paėmus vaiką iš tėvų, vaikas buvo apleistas, buvo atsilikusi vaiko raida, kas tik patvirtina, kad abu atsakovai nesirūpino savo vaiku ir darė jam žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, nes atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jų padėtis dėl bendravimo su vaiku gali pasikeisti, kad jie gali užtikrinti bent minimalias vaikui tinkančias gyvenimo sąlygas (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai). Atsakovų vaikas yra labai pažeidžiamas, nes yra mažas ir jam yra būtina stabili ir saugi aplinka, kurioje jis jaustųsi mylimas, saugus ir jam būtų skiriamas pakankamas dėmesys.

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio N. B. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams kaip tėvams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022-01-01 yra 730,00 Eur. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo turimais VSDFV duomenimis atsakovė laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Teismo turimais duomenims atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, veiklos rūšis statybos baigimas ir apdaila, tačiau tikslios atsakovo pajamos teismui nežinomos. Atsakovai nekilnojamojo turto neturi.

Ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra jauna, neturi jokio išsilavinimo, nes būdama nepilnametė pagimdė sūnų ir šiuo metu yra pati išlaikoma savo tėvų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad atsakovas neteikia išlaikymo, į atsakovų vaiko amžių, atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą ir iš jo dukrai yra priteistas išlaikymas, kad nenustatyta jog atsakovas turi sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali susirasti tinkamai apmokamo darbo, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo, tai yra nuo 2022-03-22 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Įvertinus atsakovės amžių, turtinę padėtį, tai, kad ji nėra baigusi net vidurinės mokyklos ir šiuo metu yra visiškai išlaikoma savo tėvų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo, tai yra nuo 2022-03-22 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų sūnus nuo (duomenys neskelbtini) yra globojamas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro ir yra pas budinčią globėją, kur šalių vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, N. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jų dabartine laikina globėja.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina laikina globėja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra mokamas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Iš atsakovo yra pagrindas priteisti 54,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui (CPK 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą) bei 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio N. B. gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikina globėja.

Priteisti iš atsakovės E. B. išlaikymą nepilnamečiui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2022-03-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2022-03-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl N. B. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtina vaiko laikina globėja.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečio N. B. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.