Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

pagal BK 284 straipsnį – areštas 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. birželio 16 d. nusprendžiu paskirta bausme laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendį.

Iki nuosprendžio vykdymo R. P. paliktos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Iš nuteistojo R. P. N. B. naudai priteista 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo R. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 406,77 Eur (keturi šimtai šeši eurai 77 ct) žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. B. atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. P. G. K. priteista 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) proceso išlaidų.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 11 laikmenų su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį už tai, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje – stebint nepilnamečiams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, pribėgęs prie nepilnamečio N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), dėl asmeninių priežasčių, tyčia sudavė galva vieną kartą N. B. į galvos sritį, po to, suėmė už rankų ir, pakišdamas koją, parvertė jį ant žemės, bei jau gulinčiam nukentėjusiajam sudavė nemažiau trijų smūgių rankų kumščiais į galvos kairį smilkinį ir kaktos sritį, taip padarė nukentėjusiajam N. B. kairiojo smilkinkaulio įspaustinį žvyno dalies ir pamatinės dalies lūžį, kairės veido pusės poodinę kraujosruvą ir kraujosruvas kaktoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.2. Apibendrintai teigia, kad R. P. paskirtos bausmės rūšis ir dydis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės skyrimas tinkamai motyvuotas, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, nuo teismų praktikos nenukrypta, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

4.2. Akcentuoja, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, prieš kurį smurtavo suaugęs vyras ir, maža to, neapsiribojo vieno smūgio sudavimu. Po suduoto pirmojo smūgio į galvos sritį, nuteistasis nukentėjusįjį pargriovė ant žemės ir tęsė mušimą, gulinčiam nukentėjusiajam kumščiais suduodamas dar ne mažiau kaip tris smūgius į gyvybiškai pavojingą organą – galvos kairįjį smilkinį. Teigia, kad tokie nuteistojo veiksmai parodo jo elgesio ciniškumą, siekį pažeminti asmenį viešoje vietoje ir demonstruoti nepagarbą visuomenei bei aplinkiniams. Kadangi suaugęs vyras, kurio jėga nepalyginamai didesnė, nei nepilnamečio nukentėjusiojo, smūgiavo nepilnamečiui į galvos sritį, kuri neabejotinai yra gyvybiškai labiau pažeidžiama, pasekmės galėjo būti ir sunkesnės. Teigia, kad ir medikų konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas parodo nepilnamečio atžvilgiu panaudotos jėgos pavojingumą bei koks pavojingas buvo kėsinimosi į nukentėjusiojo sveikatą pobūdis. Nurodo, kad turi būti vertinami ne tik padaryti fiziniai sužalojimai, kurie buvo konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ir žala, padaryta psichinei sveikatai. Pažymi, kad su ieškiniu į bylą buvo pateikti išrašai, jog nukentėjusiajam buvo reikalinga psichologo konsultacija, atsirado nerimo ir nesaugumo jausmas, sutriko miegas, atsirado galvos skausmai (žr. ambulatorinio apsilankymo išrašą). Akcentuoja, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, todėl jo patirti išgyvenimai neabejotinai turės neigiamų pasekmių jo psichinei sveikatai ir į tai turėtų būti atsižvelgta. Todėl prašo priteistos neturtinės žalos dydį palikti nepakeistą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Anatolijus Ivanovas ir nukentėjusiojo N. B. atstovas advokatas Mindaugas Normantas prašė nuteistojo R. P. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 135 straipsnis). R. P. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nurodytu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, po jų padarymo taip pat teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnį (dvi veikos). Nuteistasis taip pat Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 51-55, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šie duomenys patvirtina, kad R. P. yra linkęs daryti analogiškas, smurtines nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, R. P. taip pat baustas administracine tvarka, įskaitant ir už viešosios tvarkos pažeidimus (2 t., b. l. 64-68). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 70-71, 75), tačiau nuo 2023 m. kovo 22 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 71), 2023 m. birželio 10 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, jam nustatyta diagnozė – impulsyvus tipas, paskirtas medikamentinis gydymas ir psichologo konsultacijos (3 t., b. l. 85), nuteistasis taip pat atlygino dalį žalos nukentėjusiajam – 400 Eur (3 t., b. l. 87). Kadangi R. P. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas ir dalies žalos atlyginimas, tačiau tokiais atvejais atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis ir sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusio žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-326-303/2019, Nr. 2K-75-222/2020 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju apeliaciniame skunde akcentuojamas R. P. dalinis žalos atlyginimas kartu su pažadu atlyginti likusią padarytą žalą, vadovaujantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, negali būti laikomas pakankamai dideliu, nes iš bendros nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos – 16 406,77 Eur, vis dar liko neatlyginta žymi dalis šios – 16 006,77 Eur. Liko neatlygintos ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 200 Eur. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyręs sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), o už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas kiek didesnį už šios bausmės vidurkį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių apėmimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Negana to, pirmosios instancijos teismas, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. birželio 16 d. nusprendžiu paskirta bausme, pridėjo tik mažą dalį nurodytu nuosprendžiu bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras R. P. padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę bausmę, atsižvelgė į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant tai, kad R. P. yra linkęs daryti smurtinius nusikalstamus, o dviejų metų bėgyje jis jau trečią kartą teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl paskirtų bausmių dydžiai nėra aiškiai per dideli. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nori kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, kas įmanoma tik tuo atveju, jeigu jis bus laisvėje ir galės dirbti, yra dar labai jauno amžiaus, todėl buvimas įkalinimo įstaigoje gali nepataisomai suluošinti jo asmenybę, be to, nusikalstamas veikas padarė dėl paties impulsyvumo, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Be to, naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus tik pusmečiui po ankstesnio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus R. P. trumpesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės – laisvės atėmimo bausmės 9 mėnesiams paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

14. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. P. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl byloje išspręsto nukentėjusiojo N. B. civilinio ieškinio

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas iš R. P. nukentėjusiajam N. B. priteisė 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam N. B. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų požiūriu, N. B. patirtas sužalojimas nesukėlė jam jokių sunkesnių padarinių, gydymas nebuvo ilgas ir šiai dienai jis yra visiškai pasveikęs, todėl jo patirta neturtinė žala, nežiūrint to, kad jis nukentėjo būdamas nepilnamečiu, negali būti vertinama 16 000 Eur ir turėtų būti mažinama iki 3 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso ir materialinės civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis adekvatus nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai, numatytai BK 135 straipsnyje ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam N. B. iš nuteistojo R. P. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai įvertino, jog nukentėjusysis dėl prieš jį vartoto fizinio smurto jautė dvasinius išgyvenimus, baimę, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, o dėl patirtų sužalojimų – patirtos sunkios galvos traumos bei kitų sužalojimų (kairiojo smilkinkaulio įspaustinį žvyno dalies ir pamatinės dalies lūžio, kairės veido pusės poodinės kraujosruvos ir kraujosruvų kaktoje) – fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ir dėl to yra labiau emociškai pažeidžiamas asmuo, į jo gydymosi trukmę bei paties nuteistojo turtinę padėtį.

18. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Valstybinei ligonių kasai priteista 406,77 Eur turtinė žala, kaip nuostoliai, patirti dėl nukentėjusiajam suteiktų medicininių paslaugų, rodo, jog nukentėjusiajam suteiktos medicininio pobūdžio paslaugos nebuvo sudėtingos, be to, nukentėjusysis nurodė patyręs tik neturtinę žalą, kas vėlgi liudija apie tai, kad nukentėjusysis nepatyrė papildomų gydimosi išlaidų, o šiai dienai yra visiškai pasveikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam N. B. dydžio. 2022 m. spalio 11 d. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1441/2022 (04) konstatuota, kad N. B. buvo padaryti šie sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio įspaustinis žvyno dalies ir pamatinės dalies lūžis, kairės veido pusės poodinė kraujosruva. Nustatyta, kad N. B. dėl kairiojo smilkinkaulio lūžio, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 82-83). Iš (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. B. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., galutinė diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo smilkinkaulio lūžis, veido ir galvos sumušimas, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gydytojo radiologo konsultacijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. galvos KT tyrimo metu buvo stebimas kairio smilkinkaulio žvyno apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis – kaulinė skeveldra įspausta per visą kaulo storį, lūžio linija nusitęsia į pamatinę smilkinkaulio dalį, nustatytas minkštųjų audinių potrauminis komponentas kairiajame smilkinyje. Visi šie duomenys rodo, kad nukentėjusiajam N. B. sumušimas buvo padarytas į gyvybiškai pavojingą organą – į galvos sritį – smilkinį ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų taip pat matyti, jog po patirtos traumos nukentėjusiajam buvo nustatytas lėtinis potrauminis galvos skausmas, į gydymosi įstaigas metų laikotarpyje nukentėjusysis kreipėsi net keletą kartų bei paskutinio 2023 m. vasario 14 d. apsilankymo metu nukentėjusysis ir toliau skundėsi ženkliai padažnėjusiais galvos skausmais, kurie atsirado po patirtos traumos, rekomenduotas antibakterinis, simptominis gydymas (3 t., b. l. 18-34). Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, kad šiuo metu nukentėjusysis jau yra visiškai pasveikęs. Taip pat neabejotina, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo nukentėjusysis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir didelius emocinius bei dvasinius išgyvenimus, nerimo ir nesaugumo jausmą, kadangi būdamas nepilnamečiu buvo mušamas viešoje vietoje, matant kitiems nepilnamečiams. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką bei jos pasekmes, iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajam priteisė 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir nuteistojo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą: jis yra jauno, darbingo amžiaus, po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino, neturi išlaikytinių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Be to, remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose, su tyčiniu kito žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu vidutiniškai priteisiama nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449/2013, Nr. 2K-501/2014, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-143-1073/2020, Nr. 2K-126-495/2021, Nr. 2K-237-579/2021, Nr. 2K-194-387/2021, Nr. 2K-157-976/2022 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl nukentėjusiojo N. B. atstovės pagal įstatymą patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

1. Atsiliepime į skundą nukentėjusiojo atstovas advokatas Mindaugas Normantas prašo iš nuteistojo R. P. priteisti nukentėjusiojo N. B. atstovei pagal įstatymą G. K. išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 132-134). Iš prie atsiliepimo pridėtos 2023 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo išrašo matyti, jog G. K. advokatui Mindaugui Normantui sumokėjo 800 Eur už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinėje instancijoje (teisinių konsultacijų teikimą, atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą, atstovavimą apeliacinėje instancijoje) (3 t., b. l. 136-137).

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

3. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiojo N. B. atstovės pagal įstatymą patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš nuteistojo R. P.. Tačiau, kaip žinia, sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į skundą turinį (atsiliepimą į skundą sudaro 3 lapai), apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną teismo posėdį), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai; byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas; joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovo prašomos priteisti 800 Eur dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra per didelės bei neadekvačios nuteistojo turtinei padėčiai: jis neturi vertingo (ne)kilnojamo turto, apskųstuoju nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė; jis privalo nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei atlyginti priteistą 406,77 Eur dydžio turtinę ir 16 000 Eur neturtinę žalą; 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad konkrečiu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinka 400 Eur dydžio proceso išlaidų priteisimas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. P. nukentėjusiojo N. B. įstatyminei atstovei G. K. priteisti 400 (keturis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.