Utenos apylinkės teismo sprendimas

Patekimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip jau minėta, dubliuotas (bendra siena) sujungtas ūkinis pasatas yra už gyvenamojo namo (toliau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, paraleliai gyvenamojo namo pastatui) šiauriniame žemės sklypo krašte, dešinėje pusėje prie pat sklypo ribos, besiribojančios su atsakovams priklausančiu sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl patekti į ūkinį pastatą Nr. 3I1p naudojamą ieškovų kaip garažą, galima tik apvažiavus gyvenamąjį namą. Atstumas nuo ūkinio pastato-garažo vartų iki namo priestato, plane pažymėto Nr. 2A1 yra 4,92 metro, ieškovų automobilio „VW PASSAT“ ilgis yra 4,80 metro, todėl saugiau įvažiuoti į ūkinio pastato-garažo vidų ieškovai gali tik įvažiavus į savo sklypą ir apvažiuojant jiems priklausantį namą iš dešinės pusės (žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) ir važiuojant už ieškovams priklausančio sklypo ribų (atsakovams priklausančiu sklypu adresu (duomenys neskelbtini)), kadangi atstumas nuo namo rytinės pusės iki sklypo ribos yra tik apie 0,70 cm. Įvažiuoti į garažą apvažiuojant namą iš kairės pusės (žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) g.) įmanoma tik labai pavojingai manevruojant bei tik įvažiuojant į ūkinį pastatą atbuline eiga, kuri yra nesaugi.

Ieškovų 2011 spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1996 m. kovo 14 d., tuo tarpu atsakovų B. Ž. ir F. Ž. namų valda (su kuria ribojasi ieškovų namų valda) nebuvo sutvarkyta, žemės sklypas priklausė valstybei ir atsakovų nebuvo išsipirktas. Tiek ieškovai, tiek atsakovai naudojosi vienu, bendru įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į jiems priklausančias namų valdas, kuris buvo iš dešinės ieškovo gyvenamojo namo pusės ir ėjo per tuo metu valstybinę žemę. Jokių ginčų dėl to nebuvo.

Visą namų valdai priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi atsakovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovai įsigijo tik 2016 m. liepos 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2507 pagrindu. Tačiau ir po šio sandorio atsakovai jokių pretenzijų ieškovams, dėl naudojimosi jų sklypo teritorijoje einančiu keliu, nereiškė. Archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1983 m. vasario 11 d. įvažiavimas į ieškovų sklypą buvo numatytas tik iš dešinės namo pusės.

Kuomet ieškovai įsigijo žemės sklypą, jo kairėje pusėje augo medžiai ir vaiskrūmiai. Ieškovai išrovė krūmus ir medžius, ir atsiradus pakankami vietos, įvažiuodavo į jiems priklausantį sklypą iš kairės pusės kuomet atsiveždavo malkas ar kokias statybines medžiagas, bet išvažiuodavo pro dešinę pusę esančiu keliuku, tai yra važiuodavo ratu. Pro kairę pusę įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą leisdavo ir atsakovams ir kitiems kaimynams, kurie atsiveždavo malkas.

2020 m. kovo mėnesį, atsakovai, neįspėję ieškovų, ant bendros sklypo ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ūkinių pastatų įrengė segmentinę metalinio tinklo tvorą. Ieškovai prarado galimybę per atsakovų sklypą įvažiuoti į ūkinį pastatą-garažą. Ieškovai bandė išspręsti susidariusią problemą taikiai, tačiau atsakovai nurodė, jog nebenori, jog pastarieji važinėtų per jiems priklausantį sklypą ir siūlė ieškovams ieškoti kito būdu, pavyzdžiui važiuoti į sklype esantį garažą iš kairės namo pusės.

Pagal CK 4.126 straipsnį, servitutas nustatomas esant dviem sąlygoms: 1) kai yra savininkų nesutarimas ir 2) būtinybė servitutą nustatyti tam, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas nustatomas, kai išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad nuosavybės teisė būtų įgyvendinta neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Ieškovai šiuo metu negali pagal paskirtį naudoti Ūkio pastato 3I1p ir laikyti jame automobilio. Jokių objektyvių įmanomų galimybių įvažiuoti į garažą per savo sklypą jie neturi. Tai įmanoma padaryti tik važiuojant per atsakovų sklypą.

Šiuo keliu iki 2020 m. kovo mėnesio šalys naudojosi bendrai, juo naudojasi atsakovai ir šiuo metu važiuodami į jų sklype esantį garažą. Ieškovų įsitikinimu, taip būtų pats optimaliausias ir ekonomiškiausias variantas, nesukeliantis neproporcingai neigiamų padarinių atsakovams, kadangi šiuo metu šioje vietoje atsakovų sklype ir yra kelias.

Taip pat ieškovai nurodo, jog atsakovai ant bendros su ieškovais sklypų ribos įrengė segmentinę metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpeliais. Ieškovai mano, jog tai buvo padaryta pažeidžiant statybą leidžiančių dokumentų reikalavimus, tai yra neturint statybą leidžiančio dokumento (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 15 punktas) ir negavus rašytinio ieškovų sutikimo (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas 7 priedas 1.1 punktas). Atsakovai po Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pareigūnų apsilankymo nuėmė segmentinį metalinį vielos tinklą, tačiau paliko 1,20 metro aukščio ir 0,08x0,08 storio metalinius tvoros stulpelius nuo Kaštonų gatvės pusės (iš viso 11 stulpelių) iš juose viršutinėje dalyje apjuosė plastikinėmis „STOP“ juostomis“. Remiantis CK 4.98 straipsniu, ieškovai mano, jog nustačius įvažiavimo servitutą, atsakovai turi būti įpareigoti pašalinti visus vienuolika tvoros stulpelių, kadangi:

-tvora buvo statoma be ieškovų sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, o likę jos stulpeliai jokios savarankiškos naudingos funkcijos neatlieka;

- stulpeliai negali būti laikomi riboženkliais, kadangi neatitinka riboženklių standarto;

Esamas stulpelių ir „STOP“ juostos derinys gadina estetinį vaizdą;

-8,9,10 ir 11 tvoros stulpeliai (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), esantys atkarpoje tarp ieškovų gyvenamojo namo ir garažo, atitveria įvažiavimą į garažą ir trukdo įvažiuoti;

- stulpeliai ar tvora ant visos servitutinio įvažiavimo ribos trukdytų eksploatuoti įvažiavimą, kadangi jie gali būti užkliudyti transporto priemone. Sunkiau būtų pasirūpinti servitutiniu įvažiavimu. Sniegą galima būtų stumdyti tik į atsakovų sklypo pusę. Žiemą įvažiavimo juosta susiaurėtų.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas E. L. nurodė, jog taikiu būdu įšspręsti ginčą galimybių nėra. Iš teismui 2021 m. balandžio 23 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir fotolentelių matyti, jog ieškovų bandymas įvažiuoti į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), įvažiuojant į sklypą iš kairės namo pusės, net ir nuėmus garažo vartus, komplikuotas. Automobilį įvairuoti į nedidelį garažą, važiuojant iš kairės namo pusės, nepakanka erdvės. Ieškovai sutinka, kad garažas yra nedidelis, tačiau jo ploto, įskaitant ir plotą, kuris susidaro dėl abipusių vartų durų laisvumo pakanka čia laikyti ieškovų automobilį. Ieškovai mano, jog nors jų gyvenamoji vieta yra kitu adresu, tačiau adresu (duomenys neskelbtini), automobilį galėtų laikyti tiek ieškovai, tiek jų sūnus. Iki teismo posėdžio pradžios ieškovai ir jų atstovas pateikė individualios įmonės „Nutsubidze vairavimo mokykla“ savininko ir vairavimo instruktoriaus Z. M. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, jog atlikus eksperimentą nustatyta, kad dėl ieškovų sklype esančių pastatų išsidėstymo (atstumų tarp jų) priekine eiga įvažiuoti į garažą nėra techninės galimybės, o įvažiuoti atbulomis yra įmanoma, tačiau, dėl vietos ribotumo, yra rizikinga. Važiavimas atbulomis yra savaime rizikingesnis manevravimas ir dėl nurodytų aplinkybių, negali būti laikomas saugiu.

Būtent norėdami susitvarkyti gerbuvį, pasidaryti uždarą kiemą, sudaryti saugią aplinką augančiam ir kieme bėgiojančiam anūkui, apsisaugoti nuo kaimynų sklypo atbėgančio ir augalus išknisančio katino ir pan., nusprendė įsirengti tvorą, todėl įrengė metalinius stulpelius ir uždėjo segmentą, kurį, ieškovams išreiškus pretenziją-nuėmė. Supranta, jog įrenginėjant tvorą nurodytoje vietoje reikės derinti su ieškovais ir gauti jų sutikimą.

Reikalavimas įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esančius metalinius stulpelius nepagrįstas. Matyti, jog ieškovų skundų pagrindu patikrinimus atlikusios institucijos pažeidimų nenustatė, o konstatavo, jog minėti stulpeliai nėra statinys; jie yra atsakovų sklype, todėl ieškovų teisių nepažeidžia. Todėl ieškovų reikalavimas juos pašalinti yra nepagrįstas.

Atsižvelgdami į ieškovų ir jų atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus ir individualios įmonės „Nutsubidze vairavimo mokykla“ savininko ir vairavimo instruktoriaus Z. M. konsultacinę išvadą, atsakovų atstovas nurodė, jog akivaizdu, kad nors ir atbulomis, tačiau visgi įvažiuoti į ūkinį pastatą, ieškovų naudojamą kaip garažą, yra galimybė. Be to, ankstesnis šio namo savininkas A. P. (šiuo metu jau miręs) jam priklausančiu automobiliu Audi 80 puikiausiai įvažiuodavo į ūkinį pastatą ir išvažiuodavo iš jo naudodamasis namo kairėje pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.) esančiu įvažiavimu. Tai, jog ieškovams tai nėra patogu, t.y. patogiau būtų įvažiuoti į garažą, važiuojant per atsakovų sklypą, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti kelio servitutą, taip iš esmės neproporcingai pažeidžiant ieškovų interesus. Taip pat atsakovų atstovas nurodo, jog yra ir kitos objektyvios galimybės, tai yra ieškovai galėtų iš kairės namo pusės (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) įsirengti karkasinį garažą, arba garažo patalpas perkelti į kitą esančio ūkinio pastato dalį (arčiau įvažiavimo iš kairės pusės), o ne reikalauti išskirtinių teisių į ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Ieškovų įvažiavimas į jiems priklausantį žemės sklypą nėra apribotas, o naudojimosi pastatais patogumas nėra pakankamas pagrindas tenkinti tokio pobūdžio ieškinį.

Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su atsakovams B. Ž. ir F. Ž. nuosavybes teise priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu, (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 2016-02-29 atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

2015 m. gruodžio 11 d. parengtas skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nurodyta planuojama žemės sklypo teritorija (duomenys neskelbtini). Minėtame skelbime nurodyta, kad susipažinti su rengiamu projektu bei pateikti pasiūlymus galima žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Skelbimas buvo patalpintas Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje, todėl informacija apie planuojamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą buvo paskelbta viešai ir su ja galėjo susipažinti pageidaujantys asmenys.

2016 m. sausio 11 d. IĮ „Danvalda“ parengė žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, kuriame kelias, kuriuo ieškovai privažiuodavo prie jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių, priskirtas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavimui ir išvažiavimui.

2016 m. sausio 20 d. skelbime apie parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nurodyta planuojama žemės sklypo teritorija: (duomenys neskelbtini). Taip pat, skelbime nurodyta, kad susipažinti su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu bei pateikti pasiūlymus galima nuo 2016-01-20 iki 2016-02-04 žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinėje sistemoje arba adresu: Laisvės a. 70, Ignalina. Skelbimas buvo patalpintas viešai Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje.

2016 m. vasario 29 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-160 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, patvirtintas suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas statiniams eksploatuoti, esantis (duomenys neskelbtini).

Parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą pateikus Ignalinos ir Visagino skyriui tikrinti, 2016 m. kovo 14 d. buvo surašytas teigiamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 39KAM-20393.

Ignalinos ir Visagino skyriaus specialistui patikrinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, Skyriaus vedėjas jį suderino pasirašydamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 39VT-376- (14.39.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo registravimo Ignalinos mieste" buvo patvirtinti atsakovams B. Ž. ir F. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

Ignalinos ir Visagino skyrius prašo teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl servituto nustatymo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi, servitutas apribotų atsakovų B. Ž. ir F. Ž. naudojimosi žemės sklypu teisę. Taip pat, prašo teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl kitų ieškovų ieškinyje pateiktų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, jog iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo metu atsakovams B. Ž. ir F. Ž. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas buvo parengtas pagal žemės sklypų kadastro duomenis.

Iki 2016 metų atsakovams nebuvo suformuotas žemės sklypas, jie naudojosi tik valstybine žeme ir būtent pati atsakovė F. Ž. kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama, kad būtų suformuotas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti, tai savivaldybė priėmė įsakymą, kuriuo nutarė rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Apie šio projekto rengimą buvo skelbiama viešojo paskelbimo būdu – tiek laikraštyje, tiek interneto svetainėje, kuomet visi suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti kažkokius prieštaravimus, pastabas, tačiau tokių prieštaravimų nei iš ieškovų, nei iš kažkokių kitų asmenų nebuvo sulaukta ir tuomet Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius pagal jau parengtą planą gavo irgi atsakovų prašymą leisti išsipirkti būtent jau suformuotą tą žemės sklypą. Kartu su prašymu buvo pateikta kadastrinių matavimų byla, parengta „Danvaldos“ įmonės. Ignalinos ir Visagino skyrius, patikrinęs dokumentus, nenustatęs, kad buvo kažkokių prieštaravimų, įsakymu patvirtino žemės sklypo ribas ir leido įsigyti atsakovams žemės sklypą.

Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo formuojamas pagal 1996 m. kovo 14 d. nustatytas, su savininkais suderintas žemės sklypų ribas, kurios apibrėžtos ir miesto plane, nekeičiant nei vieno iš savininkų turimų valdų dydžių. Ieškovų teiginys, jog formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta klaida, yra nepagrįstas. Ieškovų ieškinyje minimas žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) esantis įvažiavimas į sklypą niekada nebuvo dokumentuotas (detaliajame plane) ir išskirtas (apibrėžtas) miesto projektiniuose planuose kaip atskiras įvažiavimas į sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal Kelių direkcijos taisykles būtent keliai yra išjungiami iš žemės sklypo ribų, jeigu jie priskirtini vietinės reikšmės, regioniniams keliams, o šiuo atveju toks kelias tiesiog nebuvo numatytas kaip bendrojo naudojimo kelias. Tokio kelio projektavimui nebuvo jokio pagrindo, kadangi abu sklypai turi įvažiavimą iš centrinės Kaštonų gatvės. Būtent pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisykles yra formuojami žemės sklypai, kad savininkai turėtų galimybę į juos patekti, bet neprivažiuoti prie konkrečių žemės sklype esančių statinių, tai tiek vienas žemės sklypas turi privažiavimą – patekimą nuo gatvės, tiek ir kitas žemės sklypas turi patekimą.

Tiek į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (priklausantį ieškovams), tiek į atsakovams priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra tiesioginiai privažiavimai nuo pagrindinės gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės), tai yra jokio apribojimo įvažiuoti į šalims priklausančius sklypus nėra, todėl ir formuoti papildomai atskiro kelio nebuvo jokio poreikio. Atstovės nuomone, kelio servitutas galėtų būti nustatytas tuo atveju, jeigu šalys neturėtų galimybės privažiuoti ar pateikti į jiems priklausančius žemės sklypus, tačiau tokio apribojimo nėra. Dėl ieškovų prašymo nustatyti kelio servitutą, siekiant pateikti į ieškovų sklype esantį ūkinį pastatą, atstovė nepasisako, nes tai nėra jos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos klausimas.

Taip pat atstovė nurodo, jog jų Tarnyba 2020 m. kovo mėnesį vyko adresais (duomenys neskelbtini), tirti dviejų skundų, vienas jų buvo dėl stulpelių pastatytų ant sklypų ribos (ieškovų skundas), kitas - dėl ieškovų pastatytos malkinės, kuri buvo dalinai pastatyta ant atsakovų sklypo ribos (atsakovų skundas). Po tyrimo, ieškovai buvo įpareigoti Statybos inspekcijos pašalinti malkinę, ką ir padarė. Dėl metalinių stulpelių atstovė nurodo, jog šie stulpeliai yra pastatyti ant atsakovams priklausančio žemės sklypo ir jie nelaikytini statiniu. Tik tuo atveju, jeigu atsakovai nuspręstų įrengti tvorą, uždedant segmentinį ar kitokio pobūdžio tinklą, tokiu atveju turėtų gauti arba kaimynų (ieškovų) sutikimą arba patraukti tvorą 3 metrų atstumu nuo bendros žemės sklypų ribos tvoros statybai.

Atstovė nurodė, jog jos praktikoje tai pirmas toks atvejis, kai žmonės pageidauja būtent nustatyti kelio servitutą iki statinių, o ne poreikiui patekti į patį žemės sklypą. Dėl ieškovų prašymo nustatyti kelio servitutą, siekiant pateikti į ieškovų sklype esantį ūkinį pastatą, atstovė palieka spręsti teismui, nes tai nėra jos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos klausimas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. nurodė, jog jis yra ieškovų sūnus. Liudytojas paaiškino, jog tėvų įsigytame name, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekas negyvena. Šiame sklype esančiame garaže liudytojas laikė iš buvusio savininko Panavo paveldėtojos įsigytą automobilį Audi 80, vėliau savo ir žmonos automobilius. Taip pat šiame ūkiniame pastate automobilį laikė ir liudytojo tėvas (ieškovas), nors ir gyvena kitu adresu, t.y. kitame name. Liudytojas nurodo, jog su kaimynais (atsakovais) nekonfliktavo. Nesupranta, kodėl negali būti palikta tokia tvarka, kokia buvo iki šiolei, tai yra galimybė važinėti keliuku, ant kurio ribos šiuo metu įkalti metaliniai kuoliukai. Liudytojas nurodo, jog tik šio posėdžio metu jis sužinojo, jog žemė, kurioje yra šis keliukas, priklauso atsakovams. Mano, jog yra tik vienas būdas išspręsti konfliktą- tai pašalinti stulpelius ir leisti ieškovams (liudytojo tėvams) važiuoti šiuo keliuku. Taip pat liudytojas paaiškino, jog įsigijus namą adresu (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) buvo pieva, medžiai ir krūmai. Pertvarkant namą ir aplinką, medžiai ir krūmai buvo išrauti ir ta puse į sklypą buvo vežamos malkos ar kitos didelių gabaritų statybinės medžiagos. O keliu, esančiu dešinėje namo pusėje, buvo važiuojama į sklype esantį garažą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. P. parodė, jog ji yra atsakovų dukra. Liudytoja nurodo, jog ji gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, jog su kaimynais (ieškovais) nesipyksta, palaiko neutralius santykius. Į jiems priklausantį sklypą ((duomenys neskelbtini)) tiek liudytoja, tiek tėvai (atsakovai) įvažiuodavo jų sklype esančiu keliuku, einančiu tiesiai iki sklype esančio garažo. Tai, jog naujai sklypą adresu (duomenys neskelbtini) įsigiję ieškovai be jokio prašymo ar leidimo naudojosi šiuo tėvų sklype esančiu keliuku (įvažiuodami sklype esančiu keliuku (iš kairės sklypo pusės), o išvažiuodami pro jos tėvams priklausantį sklypą) iš pradžių nekėlė jokių nepatogumų, tačiau gimus sūnui (atsakovų anūkui), esant atviroms erdvėms ir automobilių judėjimui atsakovų kiemu, tapo nesaugu. Liudytoja nurodo, jog ji negali išleisti vaiko pasivaikščioti kieme, nes nežino, kada iš ieškovų sklypo į jų sklypą įvažiuos automobilis. Norėdami susitvarkyti kiemą, padaryti jį saugesniu anūkui tėvai nusprendė įrengti tvorą. Įkalė stulpelius ir tuomet prasidėjo nesutarimai: kaimynai (ieškovai) ėmė kviesti įvairias tarnybas patikrinimams ir rašyti skundus. Liudytoja nurodo, jog ieškovai adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir ji nėra mačiusi, kad jie laikytų automobilį ūkiniame pastate. Nesupranta, kodėl vardan ieškovų patogumo, atsakovai negali tvarkytis savo sklype: apsitverti teritoriją, pasisodinti gėlių, be nuogąstavimų išleisti vaiką į kiemą. Šiuo metu, atsakovai tyčia stato savo automobilį prie atsakovų sklypo ribos taip, jog atsakovai ir liudytoja negalėtų išvažiuoti iš jiems priklausančio sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tokiu būdu sudarydami avarinę situaciją.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3104 pagrindu iš Z. D. bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (I t., b.l. 129-131), adresu (duomenys neskelbtini): 0,0516 ha žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - 1A1p), ir pastatus-ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedo 1-5/2-3). Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 1996-09-12 atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženk1ių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedo 1-5/2-3; b.l. 28, 29-30, 31, 32). Archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1983 m. vasario 11 d., pateikti: 1983-02-11 pastatų išdėstymo planas ir namų valdos techninės apskaitos kortelės (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedo 1-5/2-4-7); 1986-03-14 namų valdos žemės ribų planas, suderintas ir patvirtintas aplinkinių namų valdų sklypų savininkų Ž. Ž., A.T. R., L. Č., J. A. (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedas 6).

Atsakovai B. Ž. ir F. Ž. 2015 m. lapkričio 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą, dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V2-877 „Dėl pavedimo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, nuspręsta rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti (I t., b.l. 24).

2015 m. gruodžio 11 d. parengtas skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nurodyta planuojama žemės sklypo teritorija: (duomenys neskelbtini). Minėtame skelbime nurodyta, kad susipažinti su rengiamu projektu bei pateikti pasiūlymus galima žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Skelbimas buvo patalpintas Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje, todėl informacija apie planuojamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą buvo paskelbta viešai ir su ja galėjo susipažinti pageidaujantys asmenys (I t., b.l. 25). 2016 m. sausio 11 d. IĮ „Danvalda“ parengė žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ( I t., b.l. 42-50). 2016 m. sausio 20 d. skelbime apie parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nurodyta planuojama žemės sklypo teritorija: (duomenys neskelbtini). Taip pat, skelbime nurodyta, kad susipažinti su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu bei pateikti pasiūlymus galima nuo 2016-01-20 iki 2016-02-04 žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinėje sistemoje arba adresu: (duomenys neskelbtini). Skelbimas buvo patalpintas viešai Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje (I t., b.l. 26).

2016 m. vasario 29 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-160 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, patvirtintas suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas statiniams eksploatuoti, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 27).

Parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą pateikus Ignalinos ir Visagino skyriui tikrinti, 2016 m. kovo 14 d. buvo surašytas teigiamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 39KAM-20393.

Ignalinos ir Visagino skyriaus specialistui patikrinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, Skyriaus vedėjas jį suderino pasirašydamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 39VT-376- (14.39.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo registravimo Ignalinos mieste" buvo patvirtinti atsakovams B. Ž. ir F. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys (I t., b.l. 35-44).

Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su atsakovams B. Ž. ir F. Ž. bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu, (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 2016-02-29 atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ( I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedas 8) . Žemės sklypas B. Ž. ir F. Ž. įgytas 2016-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2507 pagrindu (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedas 7 ). Pateiktos internetinio puslapio www.regia.lt/map/ (duomenys neskelbtini) toponuotrauka ir (duomenys neskelbtini), Ignalina ribų nuotraukų kopijos (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 9-12/1-9, ), taip pat Google Maps žemėlapių programos suformuota 2012 m. birželį nuotrauka, kurioje matyti įvažiavimas į ieškovų sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) iš kairės namo pusės ir (duomenys neskelbtini) kairės namo pusės vaizdas šiuo metu (I t., b.l. 61, 62) bei ieškovų ir atsakovų sklypų ribos su metaliniais kuoliukais (I t., b.l. 125).

2020 m. birželio 22 d. ieškovas J. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos dėl teritorijų planavimo ir sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentų pateikimo ir klaidų formuojant sklypus įvardinimo (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 1-12/11). 2020-07-24 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorės J. B. rašte Nr. V12-543 rašte konstatuojama, jog vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014-01-02 įsakymo Nrt. 3D-1/D1-1) 42 straipsnio nuostatomis „formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai“. Tiek sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovų sklypas), tiek kaimyninis sklypas ((duomenys neskelbtini)) tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, taigi abu sklypai turi privažiavimus (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 1-12/12).

2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovas J. M. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl galimai ant sklypo ribos be J. M. sutikimo pastatytos tvoros žemės sklype adresu Kaštonų g. 30, Ignalina, teisėtumo (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 14-15/3). 2020 m. spalio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės L. K.-Česnulienės rašte Nr. 2D-13962 nurodoma, jog Departamentas atliko patikrinimą (faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-2110).Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra 1,20 m. aukščio ir (0,08x0,08) m. storio metaliniai stulpeliai, kurie surišti „STOP“ juosta. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento DTR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 punkto nuostatomis, šie stulpeliai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai, kadangi apskaičiavus metalinio stulpelio matmenų įvertinimo koeficientą K (pagal 3 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 22 punkte pateiktą formulę) jis yra apytiksliai 0,011 (objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai) (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 14-15/4).

Ieškovo atstovas pateikė teismui 21 vieną fotonuotraukų kopijas, automobilio AUDI 80 ir VW PASSAT registracijos liudijimų kopijas, automobilio AUDI 80 techninius duomenis, ieškovui priklausančio ūkinio pastato – garažo lauko ir vidaus nuotraukas ir jo išmatavimus, kuriose užfiksuotas ieškovo atstovo bandymas įvažiuoti į ieškovui priklausančio ūkinio pastato-garažo vidų, įvažiavus į sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iš kairės namo pusės (I t., 2021-04-22 pateikto dokumento Nr. DOK-10075 priedai 1-5). Paaiškinime nurodoma, jog ieškovų atstovui nepavyko įvažiuoti į garažo patalpas, net ir nuėmus ūkinio pastato duris. Taip pat pateikta fotonuotraukos kopija, kurioje, kaip tvirtina ieškovas yra užfiksuotas buvęs sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkas G. P. stovintis savo sklype (I t., 2021-04-22 pateikto dokumento Nr. DOK-10075 priedas 6).

Ieškovų atstovo pateiktoje 2021 m. gegužės 6 d. individualios įmonės „Nutsubidze vairavimo mokykla“ savininko ir vairavimo instruktoriaus Z. M. konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog atlikus eksperimentą nustatyta, kad dėl ieškovų sklype esančių pastatų išsidėstymo (atstumų tarp jų) priekine eiga įvažiuoti į garažą nėra techninės galimybės, o įvažiuoti atbulomis yra įmanoma, tačiau, dėl vietos ribotumo, yra rizikinga. Nurodoma, jog važiavimas atbulomis yra savaime rizikingesnis manevravimas ir dėl nurodytų aplinkybių, negali būti laikomas saugiu (I t., b.l. 115-119).

Ieškovai ir jų atstovas nurodė, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto, parengto ir patvirtinto žemės sklypo plano, kurių pagrindu suformuoti duomenys įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, neginčija, bet prašo nustatyti kelio servitutą. Tačiau pats prašymas nustatyti kelio servitutą motyvuojant tuo, jog formuojant žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į šio sklypo sudėtį pateko šalių bendrai naudotas įvažiavimas, kuris buvo suprojektuotas, pažymėtas plane ir faktiškai naudojamas kelias, ką, pasak ieškovų, patvirtina archyvinėje ieškovų namų valdos techninės apskaitos byloje, esantis 1983-02-11 planas (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedo 1-5/2-4-7). Šis ieškovų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai) atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Tikslinimo taisyklės). Tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu - žemės sklypų suplanavimo schema (generaliniu planu), kuriame suprojektuotos šių žemės sklypų ribos bei kitais dokumentais, kuriuose nurodyti tikslūs duomenys apie žemės sklypų ribas.

Tuo tarpu ieškovų nurodomoje archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje, esantis 1983-02-11 planas (kuriame, pasak ieškovų užfiksuotas ginčo kelias) yra statinių išsidėstymo žemės sklype planas, o ne žemės sklypo planas. Jis skirtas ne ieškovų ar atsakovų sklypų ribų ir įvažiavimų į juos nustatymui, o ieškovo sklype esančių pastatų išdėstymo fiksavimui. Tai patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas.

Žemės sklypų ribos (kurios atitinka atsakovų suformuoto sklypo ribas) aiškiniai apibrėžtos 1986 m. kovo 14 d. sudarytame ieškovų namų valdos žemės ribų plane (pateiktame ieškovų su jų turima archyvine byla), suderintame ir patvirtintame aplinkinių namų valdų sklypų savininkų: Ž. Ž., A.T. R., L. Č., J. A. (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedas 6), analogiškos emės sklypų ribos apibrėžtos ir 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytame miesto Nuotekų tinklo genplane Nr. SP-08-08-05 (I t., b.l. 23). Planuose nėra pažymėto bendro kelio. Taip pat matyti, jog nei viename iš kaimyninių sklypų ((duomenys neskelbtini)), kurie yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre (atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje) nėra suformuoti, suprojektuoti ir apibrėžti bendri keliems sklypams skirti įvažiavimai ar įvažiavimai kertantys (einantys) per kaimyninius sklypus.

Pateikti duomenys rodo, jog ieškovų nurodytas įvažiavimas niekuomet nebuvo suprojektuotas kaip kelias, niekada nebuvo pažymėtas plane (jokiuose projektiniuose sprendiniuose), yra gretiniame sklype ir faktiškai naudojamas šio sklypo savininkų įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esantį ūkinį pastatą- garažą. Tai, jog ieškovai naudojosi šia atsakovų sklypo dalimi, jame esančiu įvažiavimu (įvažiuodami/išvažiuodami į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ar jų sklype esantį ūkinį pastatą), savaime nedaro šio įvažiavimo bendro naudojimo keliu.

Kadangi ieškovai ir jų atstovas nurodo, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto, parengto ir patvirtinto žemės sklypo plano, kurių pagrindu suformuoti duomenys įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, neginčija, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (šalių ir trečiojo asmens pateiktų žemės sklypų suplanavimo schemų, žemės sklypų ribų planų, nuotraukų, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorės J. B. rašte Nr. V12-543 (I t., 2021-03-08 gauto dokumento Nr. CBP-865 priedų 1-12/12), kt.) ir šalių pateiktų paaiškinimų, šalys pripažįsta ir neginčija esminių faktinių bylos aplinkybių, jog tiek ieškovams priklausantis sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovų sklypas), tiek kaimyninis (atsakovams priklausantis) sklypas ((duomenys neskelbtini)) tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, ir abiejų sklypų savininkai turi ne tik galimybę privažiuoti prie sklypų, bet ir įvažiuoti/išvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus nekertant kaimyninių sklypų.

2Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jie negali tinkamai įvažiuoti į garažą nekirsdami atsakovų žemės sklypo dalies, t. y. tinkamai naudotis garažu apvažiuojant namą iš kairės pusės (žiūrint iš (duomenys neskelbtini) gatvės) kliudo per mažas atstumas tarp namo ir ūkinio pastato (įvažiuoti į manoma tik atbulomis),o iš dešinės namo pusės - siauras kelias.

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog ieškovai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigydamas sklypą su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre įvardintais kaip: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane - 1A1p), ir pastatai-ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra sublokuoti, turėjo visus duomenis tiek apie kadastrinių matavimų pagrindu suformuoto sklypo ribas, tiek apie sklype esančius pastatus, bei turėjo objektyvią galimybę įvertinti naudojimosi šiuo sklypu ir jam esančiais pastatais galimybes. Ieškovai nurodo, jog siekdami patekti į sklypą (esant reikalui į jį įvažiuoti) jį pertvarkę: išrovė kairėje namo posėdyje buvusius medžius, krūmus. Taigi, ieškovai išsprendė patekimo į jiems priklausantį sklypą klausimą įrengdami įvažiavimą iš kairės namo pusės, tačiau, matydami, kad dėl sklype esančių pastatų išsidėstymo (atstumų tarp jų) apsunkinta galimybė įvažiuoti į vieno iš ūkinių pastatų vidų (pasak ieškovų teismui pateiktos 2021 m. gegužės 6 d. individualios įmonės „Nutsubidze vairavimo mokykla“ konsultacinės išvados, atsižvelgus į pastatų išsidėstymą ir ieškovų turimo automobilio dydį, tai galima padaryti tik įvažiuojant atbuline eiga), nesvarstė galimybės įsirengti garažą kito (dubliuoto) ūkinio pastato patalpose (artimesniame įvažiavime į sklypą iš kairės) ar pasistatyti kitą garažą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, taip išvengiant būtinybės pasinaudoti gretimo žemės sklypo dalimi.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų prašymas pagrįstas siekiu naudoti garažą patogiau, nors jie neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į garažą kliūtis; ieškovų prašomas nustatyti servitutas pažeistų atsakovų teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Teismas dar kartą pabrėžia, jog taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Ir nors ieškovų noras kuo patogiau naudotis garažu kertant kuo mažesnį kampą yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sąskaita. Teismas dar kartą pažymi, kad ieškovai žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taigi turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančio kaimyno žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sąlygos.

Ieškovai mano, jog metaliniai stulpeliai įrengti neteisėtai, pažeidžiant statybą leidžiančių dokumentų reikalavimus, tai yra neturint statybą leidžiančio dokumento (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 15 punktas) ir negavus rašytinio ieškovų sutikimo (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas 7 priedas 1.1 punktas). Atsakovai po Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pareigūnų apsilankymo nuėmė segmentinį metalinį vielos tinklą, tačiau paliko 1,20 metro aukščio ir 0,08x0,08 storio metalinius tvoros stulpelius nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (iš viso 11 stulpelių) iš juose viršutinėje dalyje apjuosė plastikinėmis „STOP“ juostomis“. Remiantis CK 4.98 straipsniu, ieškovai mano, jog nustačius įvažiavimo servitutą, atsakovai turi būti įpareigoti pašalinti visus vienuolika tvoros stulpelių, kadangi:

- tvora statoma be ieškovų sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, o likę jos stulpeliai jokios savarankiškos naudingos funkcijos neatlieka;

- stulpeliai negali būti laikomi riboženkliais, kadangi neatitinka riboženklių standarto;

- esamas stulpelių ir „STOP“ juostos derinys gadina estetinį vaizdą;

-8,9,10 ir 11 tvoros stulpeliai (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), esantys atkarpoje tarp ieškovų gyvenamojo namo ir garažo, atitveria įvažiavimą į garažą ir trukdo įvažiuoti;

- stulpeliai ar tvora ant visos servitutinio įvažiavimo ribos trukdytų eksploatuoti įvažiavimą, kadangi jie gali būti užkliudyti transporto priemone. Sunkiau būtų pasirūpinti servitutiniu įvažiavimu. Sniegą galima būtų stumdyti tik į atsakovų sklypo pusę. Žiemą įvažiavimo juosta susiaurėtų.