- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-182-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys J. M., antstolė A. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės A. P. 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024 įvykdė anksčiau negu pareiškėjai buvo išsiųstas ir įteiktas antstolės 2024 m. birželio 21 d. „Raginimas įvykdyti sprendimą“ (toliau ir Raginimas).
2. Antstolė 2024 m. spalio 1 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, o vykdomasis dokumentas pateiktas 2024 m. birželio 20 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (pareiškėja) turėjo galimybę padengti įsiskolinimą iki išieškotojo kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos bei kreipimosi į antstolę dienos. Nurodė, kad kadangi išieškotojas apmokėjo vykdymo išlaidas pateikdamas vykdomąjį dokumentą, antstolė atliko procesinius veiksmus, todėl skolininkė turi apmokėti susidariusias išlaidas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. M. 2024 m. lapkričio 5 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmestas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Nacionalinė Žemės Tarnyba, NŽT) skundas dėl antstolės A. P. veiksmų. Teismas nutarė priteisti iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos suinteresuotam asmeniui J. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas pažymėjo, jog antstolė, nenustačiusi Civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) nustatytų kliūčių, 2024 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-24- 173-10413 priėmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-136-470 vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0173/24/01313, o 2024 m. birželio 21 d. atliko tolimesnius vykdymo veiksmus – priėmė Raginimą bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
4.2. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje esantis 2024 m. birželio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas patvirtina, kad 154,10 Eur vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Teismas pabrėžė, kad nei atlygis antstoliui, nei tretiesiems asmenims nėra įtrauktas. Be to, vykdymo išlaidų apskaičiavimo pareiškėja neskundė, taigi, 2024 m. birželio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra galiojantis.
4.3. Teismo vertinimu, skolininkė klaidingai Raginimo įteikimą ir jame nustatytą terminą geruoju įvykdyti teismo sprendimą sieja su vykdymo proceso pradžia, todėl nusprendė atmesti skolininkės argumentus dėl to, kad jai sprendimą įvykdžius geruoju nėra mokėtinos jokios vykdymo išlaidos. Teismas konstatavo, kad vykdymo išlaidas sudarė administravimo išlaidos, kurios objektyviai galėjo ir turėjo atsirasti pradėjus vykdomąją bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantė tvirtina, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui.
5.2. Apeliantė teigia, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, t. y. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541 išsiuntė 2024 m. birželio 21 d. 15:31 val., po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba jau buvo įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024.
5.3. Nacionalinė žemės tarnyba savanoriškai sumokėjo priteistas išlaidas per 13 darbo dienų, nežinodama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. P. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Antstolės teigimu, kadangi vykdomoji byla buvo priimta vykdyti 2024 m. birželio 20 d., o išieškotojas tą pačią dieną apmokėjo vykdomosios bylos administravimo išlaidas, antstolis turėjo priimti vykdyti vykdomąjį vykdyti.
6.2. Antstolė teigia, jog priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, ji visas Raginime nurodytas vykdymo išlaidas patyrė.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. M. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Suinteresuoto asmens teigimu, vykdomosios bylos pradėjimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas yra du skirtingi antstolio vykdymo procese atliekami veiksmai.
7.2. Suinteresuoto asmens manymu, tai, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas atlygino iki Raginimo gavimo, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi vykdomosios bylos užvedimas, atliktas iki bylinėjimosi išlaidų pagal teismo sprendimą sumokėjimo, buvo sąlygotas pačios pareiškėjos įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo.
7.3. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas priešingus interesus turėjusiai šaliai (šiuo atveju - suinteresuotam asmeniui J. M.) iš šalies (šiuo atveju – pareiškėjos NŽT), kurios skundas buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024, priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos J. M. naudai 7 206 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11.2. Suinteresuotas asmuo J. M. 2024 m. birželio 4 d. raštu pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos jam priteistas bylinėjimosi išlaidas sumokėti ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 14 d. Nurodytame rašte išieškotojas J. M. nurodė ir savo banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos priteistos bylinėjimosi išlaidos.
11.3. Suinteresuotas asmuo J. M. 2024 m. birželio 18 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir jam 2024 m. birželio 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 7 206,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
11.4. Iš vykdomosios bylos Nr. 0173/24/01313 duomenų nustatyta, kad antstolei A. P. buvo pateiktas vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-136-470 dėl 7 206 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išieškotojo J. M. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Antstolė 2024 m. birželio 20 d. priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-173-10413 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0173/24/01313.
11.6. Antstolė 2024 m. birželio 21 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-24-173-10629 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdomosios bylos 154,10 Eur administravimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Antstolė 2024 m. birželio 21 d. pareiškėjai išsiuntė Raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541.
11.8. Pareiškėja 2024 m. birželio 21 d. suinteresuotam asmeniui J. M. sumokėjo pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024, kuriuo priteista 7 206 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
11.9. Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo išsiųstas antstolės raštas Nr. S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareikalauta per 7 dienas sumokėti vykdomosios bylos Nr. 0173/24/01313 vykdymo išlaidas (154,10 Eur), nurodytas 2024 m. birželio 21 d. patvarkyme Nr. S-24-173-10557 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
11.10. NŽT, nesutikdama su antstolės raštu Nr. S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“, 2024 m. rugsėjo 24 d. dėl jo antstolei pateikė skundą.
11.11. Antstolė 2024 m. spalio 1 d. priėmė Patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininkės skundą Nr. S-24-173-18696 ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs vykdomosios bylos stadiją (priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, parengtas raginimas įvykdyti sprendimą), sprendė, kad pagrįstai susidarė vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurias turi apmokėti skolininkė. Aplinkybė, kad skolininkė įvykdė Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą dar prieš Raginimo išsiuntimą, šiuo atveju nėra reikšminga.
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, t. y. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541 išsiuntė 2024 m. birželio 21 d. 15:31 val., po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba jau buvo įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024. Apeliantės nuomone, antstolė atliko nereikalingus veiksmus, nes jie buvo atlikti po to, kai teismo sprendimas buvo įvykdytas gera valia. Apeliantė paminėjo, kad Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo žinoma, kad 2024 m. birželio 20 d. antstolė priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-173-10413. Jos nuomone, teismas, priimdamas nutartį, visiškai nesižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos geranoriškumą, pastangas įvykdyti sprendimą ir teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė, vertindama teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepimo į skundą apimtis sudarė 4 lapai, atsiliepime nurodytos aplinkybės buvo pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, byloje pateiktų analizuotinų dokumentų apimtis nelaikytina didele, todėl mano, kad priteista suma yra per didelė.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors nagrinėjamoje byloje pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti antstolės A. P. 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau antstolės 2024 m. spalio 1 d. Patvarkyme, kuriuo atsisakyti tenkinti skolininkės skundą Nr. S-24-173-18696, skundžiamame procesiniame sprendime pateikiami argumentai yra dėl antstolės A. P. 2024 m. birželio 20 d. priimto Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-173-10413 bei vykdomosios bylos Nr. 0173/24/01313 užvedimo ir dėl antstolės 2024 m. birželio 21 d. pareiškėjai išsiųsto Raginimo vykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541 bei patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pateikia savo argumentus dėl teismo, pareiškėjos, antstolės nurodomų ginčo aplinkybių.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant išsiaiškinti antstolės veiksmų teisėtumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar antstolė teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pareiškėjai išsiuntė Raginimą.
16. Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
17. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
18. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomąjį dokumentą (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-136-470 dėl 7 206 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išieškotojo J. M. naudai) pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Pažymėtina, kad antstolė duomenų, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, neturėjo, todėl jis pateiktas antstoliui esant tam teisiniam pagrindui ir, skolininkei jo neįvykdžius gera valia, turėjo būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliantė skunde nenurodė CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutinka pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju nebuvo kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmų.
19. Sprendžiant klausimą dėl antstolės 2024 m. birželio 21 d. pareiškėjai išsiųsto Raginimo vykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541 ir 2024 m. birželio 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-173-10557, dera pažymėti, jog CPK 654 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir Instrukcija) 9 punkto nuostatas, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.
20. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė 2024 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, parengė raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas ir šiuos dokumentus išsiuntė skolininkei, kas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius, jog priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo kaip neteisėtus vertinti ir kitus antstolės priimtus dokumentus, t. y. 2024 m. birželio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-173-10541, 2024 m. birželio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-173-10557, atitinkamai ir antstolės A. P. 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“. Apeliantė vykdymo išlaidų apskaičiavimo metodikos, jo dydžio neginčija.
21. Primintina, kad pareiškėja suinteresuotam asmeniui J. M. pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024 sumokėjo priteistas bylinėjimosi išlaidas, kai vykdomasis dokumentas jau buvo priimtas vykdyti, vykdomoji byla jau buvo užvesta, o suinteresuotas asmuo J. M. antstolei jau buvo apmokėjęs būtinąsias vykdymo išlaidas. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas atlygino iki Raginimo gavimo, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi vykdomosios bylos užvedimas, atliktas iki bylinėjimosi išlaidų pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą sumokėjimo, buvo sąlygotas pačios pareiškėjos įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, vadovaujantis CPK 610 straipsnio 1 dalimi, išieškotojo sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Taigi, jei šios išlaidos išieškotojo yra patiriamos (išieškotojas už jas apmoka dar nesant teismo sprendimo įvykdymui iš skolininko pusės) ir vykdomoji byla yra užvedama, jos yra išieškomos iš skolininko nepriklausomai nuo to, ar jis teismo sprendimą įvykdė iki raginimo išsiuntimo / gavimo ar per raginime nurodytą terminą. Nors atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad antstolė atliko nereikalingus veiksmus (Raginimo išsiuntimą), nes jie buvo atlikti po to, kai teismo sprendimas buvo įvykdytas, tačiau tai nepašalina skolininko pareigos CPK 610 straipsnio 1 dalies pagrindu sumokėti išieškotojo vykdomojo dokumento pateikimo stadijoje patirtas būtinąsias vykdymo išlaidas, nes tuo metu, kai jos išieškotojo buvo apmokamos, teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas. Kita aspektas tas, kad ši situacija nepatenka į CPK 661 straipsnio išimtis, kai raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas. Taigi atskirajame skunde pareiškėja netinkamai aiškina Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktą, teigdama, kad administravimo išlaidos iš skolininko išieškomos tik tuo atveju, kai jis, gavęs raginimą, jį įvykdo per nustatytą terminą, o tuo atveju, kai sprendimas įvykdomas iki raginimo gavimo (nors užvedus bylą išlaidos jau buvo teisėtai patirtos), tokios pareigos skolininkas neturi.
22. Akcentuotina, kad pareiškėjai nuo 2024 m. birželio 4 d. buvo žinoma apie jos pareigą kuo skubiau įvykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-691-480/2024 (CPK 18 straipsnis) ir suinteresuoto asmens J. M. reikalavime nurodytą terminą (iki 2024 m. birželio 14 d.) geranoriškai tą atlikti. Be to, kadangi civilinė byla Nr. e2-136-470/2023 buvo vedama elektroniniu formatu, pareiškėja per EPP sistemą galėjo / turėjo galimybę susipažinti su suinteresuoto asmens J. M. 2024 m. birželio 18 d. pateiktu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2024 m. birželio 19 d. pirmosios instancijos teismo išduotu vykdomuoju raštu.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad antstolė 2024 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. S-24-173-17456 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtai reikalauja pareiškėją sumokėti vykdomosios bylos Nr. 0173/24/01313 vykdymo išlaidas (158,10 Eur), nurodytas 2024 m. birželio 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-24-173-10557.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė antstolio pareigas reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo skundą tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Apeliantė nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
26. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
27. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023 73 punktas).
28. Kaip žinoma, maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.15 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taigi ir už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų surašymą, rekomenduotinas maksimalus dydis yra 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens išlaidos už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą faktiškai patirtos 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. lapkričio 4 d.), todėl apskaičiuojant maksimalų dydį, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2196,4 Eur, taigi maksimalus priteistinas išlaidų dydis sudarytų 878,56 Eur (2196,4 Eur x 0,4).
29. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, jog suinteresuoto asmens J. M. pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydis už atsiliepimo į skundą surašymą (300,00 Eur) neviršijo Rekomendacijų patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad būtent suinteresuotas asmuo J. M. gavęs pareiškėjos skundą, privalėjo ginti savo teises ir kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, bei į tai, kad suinteresuoto asmens J. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo racionalios, pagrįstos ir atitinkančios bylos sudėtingumą, parengto dokumento turinį ir apimtį, byloje nagrinėtus klausimus bei ženkliai mažesnės nei maksimaliai priteistinos. Dėl nurodomų argumentų sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai taikė bendruosius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus ir taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, ir suinteresuotam asmeniui J. M. priteisė visas (300 Eur) jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kitų argumentų
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
35. Suinteresuotas asmuo J. M. prašo priteisti iš apeliantės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
36. Nustatyta, jog suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydžio, suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, jų dydis, kaip minėta anksčiau atitinka bylos sudėtingumą, yra realiai patirtos, buvo būtinos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, todėl priteistinos iš skolininkės.
37. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.