- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2-25898-1168/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17327-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- UAB „Staroil“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės UAB „Staroil“ atstovui advokatui Juriui Petreikiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui K. Ž., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui V. J., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovui T. P.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Staroil“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Staroil“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 601,66 Eur žalos atlyginimą, 150,00 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 500,00 Eur išlaidas už pretenzijos parengimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Staroil“ ieškinyje nurodė, kad ieškovės atstovas, vairuodamas bendrovei priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 20 d. apie 21.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), atkarpoje tarp žiedo ir stovėjimo aikštelės, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dėl ko buvo apgadintas automobilio ratlankis ir padanga. Šis įvykis buvo registruotas policijoje, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Kvalifikuoto turto vertintojo E. L. vertinimu, dėl įvykio ieškovė patyrė 601,66 Eur žalą. Be to, ieškovė taip pat sumokėjo 150,00 Eur turto vertintojui už jo parengtą vertinimo ataskaitą. Teigė, kad 2024 m. liepos 21 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, kuria paprašė atlyginti patirtą žalą bei patirtas teisinio atstovavimo išlaidas. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 13 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad dėl žalos atlyginimo ieškovė turi kreiptis į UAB „Kamitra ir Ko“, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „Kamitra“ ir ko pasirašė sutartį Nr. A62-591/2 dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų ir pagal šios sutarties 7.1.9 ir 7.1.10 punktus rangovas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, vykdydamas gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustato ir šalina be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės pavedimo. Tačiau ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija. Ieškovės vertinimu, Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJĮ), kurio nuostatomis vadovaujantis, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovė, kartu su atsakymu į ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, nepateikė duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą patikėjimo teise UAB „Kamitra ir Ko“. Be to, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Todėl atsakovė yra atsakinga už atsakovės patirtos žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-145640), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus šio pirmojo prašymo prašė sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Nurodė, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau, ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Atsakovės teigimu, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto. Pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, remiantis 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 punktu, numatančiu, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Todėl sistemiškai vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės rengtuose atsakymuose 2024-05-24 Nr. A51-79161/24 „Dėl nuostolių atlyginimo, dėl kelyje esančios kliūties“ bei 2024-09-13 Nr. A51-132067/24 „Dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos (duomenys neskelbtini) (pakartotinis)“ ieškovei buvo suteikta informacija dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalą. Anot atsakovės, remiantis viešais duomenimis, matoma, jog visi šuliniai, kurie yra aplink (duomenys neskelbtini) g. priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys, į kurį galimai įvažiavo vairuotojas, o buitinių nuotekų ir vandentiekio inžinerinius tinklus eksploatuoja būtent UAB „Vilniaus vandenys“. Iš teikiamų ieškovės duomenų yra aiškiai matoma, jog įgriuva (įduba) yra mažiau nei 1 metro atstumu nuo inžinierinio tinklo šulinio, todėl šiuo atstumu yra atsakingas inžinierinio tinklo savininkas UAB „Vilniaus vandenys“. Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybė 2023-12-22 su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. A62-936/23 dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 12.4 punkte rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo šalinti eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskirto užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Taip pat šiame punkte numatyta, jog, tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuotolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti rangovui mokėjimus arba reikalauti, kad rangovas per 30 dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėti kompensaciją, lygią priteistiems nuotoliams. Taip pat, sutarties 16.3 punktas numato, jog rangovas savo sąskaita atlygina nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Teigė, kad atsakovė, sudarydama minėtą sutartį su UAB „Grinda“, turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „Grinda“, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus atsakovė darė išvadą, kad atsakovais nagrinėjamoje byloje ieškovė galėtų įtraukti UAB „Vilniaus vandenys“ arba UAB „Grinda“. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes ne tik neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio, t. y. kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į nurodytą duobę įvykio metu. Atitinkamai, anot atsakovės, automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, nes jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliami padidinti atidumo standartai, o nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairuotojas galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes jei būtų važiavęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žala galimai nebūtų kilusi arba būtų žymiai mažesnė, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu arba žalos dydį sumažinti.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ atsiliepime į ieškinį (DOK-149234) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su atsakove yra sudariusi 2023 m. gruodžio 22 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. A62-936/23, kurios 1 priede nurodyti bendrovės atliekami darbai ir teikiamos paslaugos, o Sutarties 12.4 papunktyje nurodyta, kad bendrovė atsako už centrinės miesto dalies (Sutarties 6 priedas) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamo darbų vykdymo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), nepatenka į minimoje sutartyje nurodytas trečiojo asmens atsakomybės ribas (Sutarties 6 priedas), t. y. UAB ,,Grinda“ aukščiau nurodyto įvykio metu nebuvo ir nėra atsakinga už (duomenys neskelbtini), priežiūrą.
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
6. Ieškovė UAB „Staroil“ pateiktame dublike (DOK-163126) nesutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ji yra netinkamu atsakovu byloje, kad yra perdavusi (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdymą UAB „Grinda“. Be to, iš atsakovės su šia bendrove sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Grinda“ neturi savo žinioje tų gatvių, kurių stebėseną jai pavesta atlikti, ir neturi teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo tiems objektams. Atitinkamai, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Vilniuje, valdymą patikėjimo teise UAB „Grinda“. Atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, vertino, jog pati atsakovė nežino, kas yra tikrasis (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Vilniuje, valdytojas ir kas yra atsakingas už ieškovės toje gatvėje patirtą žalą, nes atsakydama į ieškovės prašymą atlyginti žalą, atsakovė teigė, kad už žalą atsakinga UAB „Vilniaus vandenys“, atsakyme į ieškovės pretenziją tvirtino, kad už ieškovės patirtą žalą atsakinga yra UAB „Kamitra“ ir ko, o atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už žalą atsakingos yra UAB „Grinda“ bei UAB „Vilniaus vandenys“. Papildomai nurodė, jog iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovės automobilis neįvažiavo į šulinį, o įvažiavo į šalia jo esančią duobę (bet ne į įgriuvą) kelyje, ir atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad ieškovė žalą patyrė būtent dėl to, kad, sugedus inžinieriniams tinklams, įgriuvo (įdubo) gatvės danga, ar kad ieškovės patirta žala yra nulemta sulūžusio šulinio dangčio (atviro šulinio) ar netinkamo jo aukščiau pagal gatvės dangą. Iš byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad žala ieškovei atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų. Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmuose egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės argumentus, kad galimai ieškovei priklausančio automobilio vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vertino hipotetinėmis prielaidomis, neparemtomis jokiais objektyviais duomenimis.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame triplike (DOK-169765) papildomai nurodė, kad atsakymuose ieškovei aiškiai nurodė, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2035 patvirtinto 2013 m. rugsėjo 18 d. „Dėl Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo“ 3 punktu, kuriame nurodoma, jog UAB „Grinda“ Miesto avarinė dispečerinė tarnyba, gavusi pranešimą apie avariją miesto gatvėse ir nuvykusi į vietą, paženklina avarijos vietą naudodama saugumo priemones su informacija apie pranešimo datą. Išsiaiškinus priežastį (įduba arba įgriuva 1 metro atstumu iki inžinerinio šulinio, šulinio dangčio konstrukcijos avarinis gedimas ir kt.), telefonu ir elektroniniu paštu informuoja tinklo savininką, kuris privalo nedelsdamas pradėti avarijos šalinimo darbus ir per 3 paras ją pašalinti. Teigė, kad remiantis viešais duomenimis, matoma, jog visi inžinieriniai tinklai, kurie yra aplink (duomenys neskelbtini) g. priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys (įduba), į kurį galimai įvažiavo vairuotojas. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog duobė/įgriuva atsirado būtent dėl inžinierinio tinklo, nagrinėjat susidariusią situaciją matyti, kad šalia inžinerinio tinklo (šulinio) buvo vykdyti dangos remonto darbai 0,5 m atstumu, kurie galimai turėjo įtakos įvykusio įvykio įgriuvai susiformuoti. Atkreipė dėmesį, kad galima daryti prielaidą, kad pats vairuotojas galėjo prisidėti prie automobilio būklės pabloginimo ir didesnės žalos atsiradimo, nes su apgadintu automobiliu buvo tęsiama kelionė, o ne iškviestas autovežis (tralas), kuris išgabentų iš įvykio vietos automobilį, pats automobilio vairuotojas paaiškinime nurodė, jog „prasivažiavo“ tuščia padanga, todėl papildomai nusidėvėjo padanga. Nors iš teikiamos sąmatos padanga nėra įtraukta, tačiau yra įtrauktas automobilio priekio dešinės pusės ratlankis ir rato guolis, kuris yra vienas iš automobilio eksploatacinių dalių, kuris dėvisi eksploatuojant automobilį. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nemato pagrindo, atlyginti žalą už automobilio dalis, kurios yra eksploatacinio pobūdžio ir, apie kurių būklę iki eismo įvykio nėra informacijos, tuo labiau ne visoms keičiamoms dalims buvo pritaikytas nusidėvėjimas. Atkreipė dėmesį, jog pateikti ieškovės duomenys rodo, jog buvo apgadinta kairioji automobilio pusė (nurodoma padanga ir ratlankis). Iš ieškovės pateiktos remonto sąmatos Nr. L240521 į prašomą atlyginti žalos dydį įskaičiuota priekio dešinės pusės rato guolis („P D rato guolis klp“), priekio dešinės pusės ratlankis („P D LL ratlankis“), priekio dešinės pusės padangos vožtuvas („P D padang vožtuv“). Rato guoliui ir padangos vožtuvui buvo apskaičiuotas nusidėvėjimas (išskaitymas 41%), o ratlankiui nusidėvėjimas taikomas nebuvo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
8. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Staroil“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, vertinant ar gatvėje atsivėrė įgriuva, ar duobė, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įgriuva – tai stichinė įgriuva atsiradusi dėl inžinerinių įrengimų gedimo, tačiau šiuo atveju gatvėje buvo susidariusi duobė dėl nusidėvėjusios asfalto dangos. Byloje nėra jokių dokumentų, kad įgriuva atsirado dėl inžinerinio įrenginio gedimo. Pažymėjo, kad iš nuotraukų matyti, jog teritorija prie šulinio sutvarkyta, o už kelio sutvarkymą atsakingas savininkas. Patikslino, kad pildant ataskaitą buvo suklysta dėl automobilio sugadinimų pusės, pateikė byloje rašytinius paaiškinimus. Kuri automobilio pusė buvo apgadinta matosi ir iš pateiktų automobilio nuotraukų, be to, ekspertas patikslino, kuri automobilio pusė buvo apgadinta. Žalos apskaičiavimas yra ataskaitoje, jį atliko ekspertas, kitų skaičiavimų nėra. Ar automobilis buvo suremontuotas negali pasakyti. Policija nevyko į įvykio vietą, liepė kreiptis į savivaldybę, nes jie nevažiuoja, tai civiliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas nurodė, kad laikosi pozicijos, jog eismo įvykis įvyko Vilniaus vandenų atsakomybės ribose, įgriuva atsirado dėl inžinerinio tinklo, nes įgriuva yra už pusės metro nuo šulinio. Atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant sąmatą ratlankiui nebuvo taikomas nusidėvėjimas. Teigė, kad policija į vietą nevyko, kelio plotis yra 550 cm, vienai eismo juostai tenka 275 cm o įgriuvos plotis yra 59 cm. Vairuotojas galėjo išvengti įvažiavimo į įgriuvą, jei būtų laikęsis dešinės pusės taisyklės, turėjo galimybę pravažiuoti, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešinio krašto. Kad būtų inžinerinio įrenginio gedimas duomenų neturi. Įgriuvą remontavo UAB ,,Grinda“. Dėl automobilio nusidėvėjimo jokių metodologijų nepateikta, neturi duomenų, kad ekspertas būtų netikslius skaičiavimus atlikęs. Savivaldybė yra savininkas, tačiau kelio priežiūra perduota UAB ,,Grinda“, nežino kieno pavedimu UAB ,,Grinda“ remontavo įgriuvą /duobę. Apie inžinerinį gedimą duomenų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
13. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama atlyginti žalą. Tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-79161/24 „Dėl nuostolių atlyginimo, dėl kelyje esančios kliūties“ ieškovė buvo informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokio jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu 2013 m. rugsėjo 18 d., už eismo įvykio padarinius atsakingos inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai), netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą arba sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė. Pažymėjo, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, dėl nuostolių atlyginimo pasiūlė kreiptis į minėtą įmonę. Be to, atsakovė 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-132067/24 „Dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos (duomenys neskelbtini) g. (pakartotinis)“, papildydama Infrastuktūros grupės specialistų atsakymą, ieškovei nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „Kamitra“ ir ko pasirašė sutartį Nr. A62-591/2 dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, o vadovaujantis šios sutarties 7.1.9 ir 7.1.10 punktais rangovas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovui nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra perleidžiama CK 6.266 straipsnyje nurodyta statinio valdytojo atsakomybė ir rangovas privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsiliepime į ieškinį atsakovė laikėsi pozicijos, kad už žalą galėtų būti laikomos atsakingomis UAB ,,Grinda“ arba UAB ,,Vilniaus vandenys“ bei siūlė ieškovei pakeisti atsakovę byloje, atsakove įtraukiant vieną iš nurodomų bendrovių.
14. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju įvykis įvyko Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniaus miesto trūkumo įvykio metu fakto.
15. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, kas nagrinėjamu atveju atsakingas už ieškovės naudojamam automobiliui padarytą žalą – atsakovė kaip kelio savininkė ar trečiaisiais asmenimis įtrauktos UAB ,,Grinda“ arba UAB ,,Vilniaus vandenys“ .
16. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
17. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintas Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), įpareigoja už eismo įvykio padarinius atsakyti inžinerinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms (savininkus), kai sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai), netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą arba sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad visi šuliniai, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys, į kurį galimai įvažiavo ieškovės automobilis. Tačiau minimo Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai: sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą (12.1.-12.2. punktai). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymo sampratą atitinkančių duomenų, kad buvo nustatytas 12 punkte numatytas atsakomybę už eismo įvykio padarinius sukeliantis bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ atvejis, t. y., kad gatvės defektas atsirado dėl inžinerinių tinklų ar šulinio dangčio gedimo ar šulinio aukščio. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tiek šulinio dangtis, tiek jos apsaugos zona yra tvarkingi.
19. Atitinkamai byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ (rangovas) 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė sutartį Paslaugų teikimo sutartį dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 12.4 punkte rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskirto užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Taip pat šiame punkte numatyta, jog, tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuotolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti rangovui mokėjimus arba reikalauti, kad rangovas per 30 dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėti kompensaciją, lygią priteistiems nuotoliams. Taip pat, sutarties 16.3 punktas numato, jog rangovas savo sąskaita atlygina nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.
20. Paslaugų sutarties 45 punkte nurodyta, kad jos 6 priedas yra prižiūrima teritorija. UAB ,,Grinda“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, nebuvo numatyta prižiūrimų teritorijų sąraše. Pažymėtina, kad minimoje Paslaugų sutartyje nėra ne tik numatyta, kad būtent trečiajam asmeniui UAB ,,Grinda“ būtų perleidžiama valdyti (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, tačiau atsakovė nepateikė ir jokių duomenų, kad iš viso ši gatvė būtų įrašyta į pagal Paslaugų sutartį UAB ,,Grinda“ prižiūrimų gatvių sąraše. Be to, Paslaugų sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo iš viso įgyvendina prižiūrimų gatvių valdymą bei yra jų valdytojas, nes be atsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovo nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Taigi byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis), todėl UAB „Grinda“ nėra minėtos gatvės valdytojas ir dėl šios gatvės trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu taip pat neatsako.
21. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje taip pat vieningai aiškinama, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).
22. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje, kaip minėta, nėra ginčo, kad kelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų
23. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje valdymą patikėjimo teise kitam subjektui, o aukščiau aptartas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė kitam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų kitiems juridiniams asmenims.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021; kt.). Atitinkamai nustačius, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
25. Atsakovės teiginiai, kad lemiamu veiksniu, sąlygojusiu žalos atsiradimą galėjo būti tai, kad ieškovės automobilį vairavęs asmuo galimai nesilaikė saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo apvažiuoti susidariusį gatvės defektą, yra pagrįsti tik ieškovės prielaidomis ir samprotavimais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad automobilio vairuotojas įvykio metu būtų viršijęs greitį ar buvo nepakankamai atidus, nerūpestingas, ar būtų pažeidęs kokias nors Kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos atsiradimo (CPK 178 straipsnis). Iš pateiktų byloje nuotraukų matyti, kad įvykusio įvykio metu duobė buvo faktiškai viduryje kelio, įvykio metu duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas neturėjo pareigos numatyti ar tikėtis, kad kelyje yra duobė, be to, kaip nurodė ir pati atsakovė 21.30 val. jau buvo tamsu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė automobilio vairuotojo neatidumo ar nerūpestingumo įvykio metu, kuris būtų galėjęs turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį šiuo pagrindu.
26. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
27. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje faktą, atsakovė ir tretieji asmenys šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė.
28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
29. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
30. Byloje pateikti kvalifikuoto turto vertintojo E. L. surašytas Transporto priemonės apžiūros-defektų aktas Nr. L240521, kuriame aprašytos apgadintos ir remontuotinos automobilio detalės, atitinkami parengta remonto sąmata, pagal kurią dėl įvykio metu padarytų automobiliui apgadinimų ieškovė patyrė 601,66 Eur žalą. Transporto priemonės apgadinimus patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos. Todėl darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį.
31. Atsakovė kelia abejones dėl žalos dydžio, akcentavo, jog, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų matoma, jog vairuotojas apgadinęs automobilį toliau tęsė kelionę apgadintu automobiliu, taip sukeldamas jam dar didesnę žalą, nesutinka, kad į žalos apskaičiavimą būtų įtrauktos automobilio priekio dešinės pusės rato guolio remonto kaina, nes po įvykio automobilio vairuotojas ,,prasivažiavo tuščiomis“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad padanga, kuri galėjo susidėvėti dėl „prasivažiavimo“ po įvykio, nėra įtraukta į sąmatą. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad rato guolis nebuvo apgadintas dėl įvykio. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį, jog pateikti ieškovės duomenys rodo, jog buvo apgadinta kairioji automobilio pusė, o iš ieškovės pateiktos remonto sąmatos Nr. L240521 į prašomą atlyginti žalos dydį įskaičiuota priekio dešinės pusės rato guolis („P D rato guolis klp“), priekio dešinės pusės ratlankis („P D LL ratlankis“), priekio dešinės pusės padangos vožtuvas („P D padang vožtuv“). Atkreipė dėmesį, kad rato guoliui ir padangos vožtuvui buvo apskaičiuotas nusidėvėjimas (išskaitymas 41%), o ratlankiui nusidėvėjimas taikomas nebuvo. Tačiau ieškovė pateikė vertintojo E. L. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, jog suvedant duomenis į kompiuterinį nuostolių skaičiavimo modulį buvo padaryta klaida nurodant, kurios pusės automobilio apgadinimai buvo padaryti, ir patvirtino, kad apgadintos buvo kairiosios automobilio pusės detalės. Taip pat vertintojas pateiktame į bylą elektroniniame laiške paaiškino, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas tik originalioms detalėms, o ne originalioms detalėms, kokia, šiuo atveju, buvo ratlankis, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Atitinkamai iš pateiktų nuotraukų matyti, kuri automobilio pusė buvo apgadinta, pati atsakovė nurodė, kad apgadinta buvo būtent kairioji automobilio pusė, todėl tikėtina, kad sąmatoje buvo padaryta klaida, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojo taikyta sąmatos apskaičiavimo metodika būtų neteisinga.
32. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiais įrodymais, išreiškė bendro pobūdžio abejones, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Dėl to vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįsto tikėtinumo principu, teismas pripažįsta pagrįsta ieškovo dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes ir priežastis (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti transporto priemonės remonto sąmatos pagrįstumu. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 601,66 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
34. CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 500,00 Eur išlaidas už pretenzijos parengimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi teisme išlaidas, kurias sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis ir 2 741,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Pažymėtina, kad 150,00 Eur išlaidos už automobilio apgadinimų nustatymą ir vertinimą, taip pat išlaidos už teisines paslaugas siekiant neteismine tvarka gauti iš atsakovės žalos atlyginimą yra tiesiogiai susijusios su byloje nagrinėjamu ginču, todėl ieškovė turi teisę į šių būtinųjų išlaidų atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas teismo procese bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).
36. Teismo vertinimu, susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti prašymą bei priteisti iš atsakovės ieškovei 3 391,00 Eur (150,00 Eur + 500,00 Eur + 2 741,00 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepaskirstytinos ir neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Staroil“, juridinio asmens kodas 304031409, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 601,66 Eur (šešių šimtų vieno euro 66 ct) žalos atlyginimą ir 3 391,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.