Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus V. Š. prašymą dėl fizinių asmenų V. D. ir L. D. bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalistas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, Valstybinis studijų fondas, Raseinių kredito unija, Lietuvos transporto saugos administracija, V. D., R. P., V. K. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, antstolė V. Š., antstolė E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB „Gelvora“, UAB „Kalistas“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, Valstybinis studijų fondas, Raseinių kredito unija, Lietuvos transporto saugos administracija, V. D., R. P., V. K. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, antstolė V. Š., antstolė E. R. apie administratoriaus V. Š. kreipimąsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nutraukti V. D. ir L. D. bankroto bylą, informuoti, atsiliepimų į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta.

Bankroto administratorius į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bankroto administratorius atkreipė teismo dėmesį, jog bankrutuojantys asmenys ir toliau nevykdo Plano, o konkrečiai – neteikia duomenų apie priemones, kurių pastarieji ėmėsi, kad būtų atkurtas jų mokumas bei kuo didesne apimtimi patenkinti jų kreditoriniai reikalavimai. Bankrutuojantys fiziniai asmenys ir toliau nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal Planą, dėl ko, nėra galimybės, bent iš dalies, patenkinti kreditorių reikalavimus bei apmokėti bankroto administravimo išlaidas. Prašymo pateikimo dienai (2020 m. rugsėjo 21 d.) bankrutuojančių fizinių asmenų pradelsti pagal Planą mokėjimai sudaro 4 261 Eur.

Teismo posėdžio metu bankrutuojantis V. D. nurodė, jog jis su žmona pirmus metus nors ir vėluodami, tačiau kreditorių reikalavimus tenkino. V. D. nurodė, jog darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiziškai sunkus, todėl siekdamas lengvesnio, sveikatai palankesnio ir geriau apmokamo darbo 2020 m. sausio 14 d. išėjo iš darbo ir nuo 2020 m. sausio 15 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Pagal 2020 m. kovo 10 d. sudarytą trišalę sutartį nuo 2020 m. kovo 16 d. turėjo baigti „D“ kategorijos kursus (3 mėn. trukmės) ir po jų pradėti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju, tačiau kaip paaiškino V. D., dėl šalyje paskelbto karantino minėti kursai neprasidėjo ir buvo atnaujinti tik karantinui pasibaigus. 2020 m. birželio mėn. pasibaigus karantinui pradėjo lankyti „D“ kategorijos kursus, kuriuos baigė 2020 m. spalio 2 d., nuo 2020 m. spalio 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – kasininku. Kaip paaiškino, jo dabar gaunamas darbo užmokestis per mėnesį turėtų siekti 700 – 800 Eur į rankas, kai tuo tarpu, prieš tai gaunamas darbo užmokestis buvo 500 Eur į rankas. Paaiškino, kad pagal galimybes bendravo su bankroto administratoriumi, bendravo telefonu, teikė informaciją, kad nori keisti darbą, informavo bankroto administratorių apie nutrauktą darbo sutartį, siuntė trišalę sutartį, nuomos sutartį. Paaiškino, kad namie neturi kompiuterio ir interneto, todėl administratoriui paaiškinimus rašydavo ranka, juos fotografuodavo ir nufotografuotus elektroniniu laišku siųsdavo administratoriui (nuomos sutartį, maisto pirkimo kvitus, mokesčius už komunalines paslaugas). Pripažįsta, kad neinformavo, jog planuoja baigti „D“ kategorijos kursus, nemanė, jog jo planus sujauks paskelbtas karantinas. Paaiškino, kad mokumo atkūrimo plano tuo laikotarpiu nevykdė, kadangi jam ir žmonai sumokėjus nuomą ir kitus komunalinius mokesčius pragyvenimui likdavo 187 Eur maistui, todėl niekaip negalėjo vykdyti Plano. Bankrutuojantys asmenys sulaukia pagalbos iš vaikų bei draugų. Prašo netenkinti bankroto administratoriaus prašymo, teigia, kad turi galimybę toliau vykdyti mokumo atkūrimo planą.

Teismo posėdžio metu bankrutuojančių asmenų V. D. ir L. D. atstovė advokatė prašo netenkinti bankroto administratoriaus prašymo. Nurodė, jog pareiškėjai tiki, kad jie galės įvykdyti įsipareigojimus, jie suprato, kokios pasekmės gali laukti nevykdant mokumo atkūrimo plano. Papildomai nurodė, jog bankroto administratoriaus buveinė yra Vilniuje, pareiškėjai neturi galimybės nuvykti pas administratorių, todėl yra apsunkinta galimybė laiku jam pateikti dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Iš bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. D. ir L. D., paskyrė bankroto administratoriumi V. Š.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. balandžio 21 d. Teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino V. D. ir L. D. kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi patikslino kreditorių sąrašą, išbraukė AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš kreditorių sąrašo ir įtraukė į kreditorių sąrašą antros eilės kreditorių UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ su 125,59 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atnaujino VSDFV Panevėžio skyriui terminą kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti ir į kreditorių sąrašą įtraukė ir patvirtino VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimą 329,22 Eur sumai. Teismas 2020 m. balandžio 10 d. patikslino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, išbraukė iš sąrašo hipotekos kreditorių AB „Swedbank“ su 45 267,12 Eur finansiniu reikalavimu ir įtraukė kreditorių AB „Swedbank“ į antros eilės kreditorių sąrašą su 35 988,98 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių V. D. ir L. D. 2018 m. rugsėjo 20 d. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą.

2020 m. gegužės 25 d. vyko bankrutuojančių asmenų V. D. ir L. D. kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 76,42 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Antruoju darbotvarkės klausimu, atsižvelgus į tai, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, administratorius pateikė kreditorių susirinkimui siūlymą kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, priimtas nutarimas (76,42 proc. kreditorių finansinių reikalavimų sumos) pritarti bankroto administratoriui dėl kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti fizinių asmenų V. D. ir L. D. bankroto bylą.

Bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktais, 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 14 punktu, prašo nutraukti bankroto bylą V. D. ir L. D. atžvilgiu.

FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 – 10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: neteikia visų duomenų apie visas per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas; nesiima ir (ar) imasi nepakankamų priemonių savo mokumui atkurti ir kreditoriniams reikalavimams kaip įmanoma labiau patenkinti; nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal Planą.

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui (-ams) nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko (skolininkų – jų daugeto atveju) ir kreditoriaus (-ių) interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 27, 28 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys bankroto administratoriui teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kada ir kokias pajamas gauna, bendrų pajamų paskaičiavimus, išlaidas, išlaidas pagrindžiančius įrodymus (čekius, sąskaitas už komunalines paslaugas), paaiškino, jog V. D. už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius negali pateikti sąskaitų išrašų, kadangi buvusi darbovietė jam darbo užmokestį mokėjo grynais pinigais, nebuvo pervedama į sąskaitą. Bankroto administratoriui paaiškino, jog siunčia fotografuotus dokumentus, kadangi dokumentus pateikti kitu būdu neturi galimybės.

Teismo posėdžio metu bankrutuojantis V. D. nurodė, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 14 d. nutraukė, siekdamas geriau apmokamo darbo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2020 m. sausio 15 d. V. D. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Pagal 2020 m. kovo 10 d. sudarytą trišalę sutartį nuo 2020 m. kovo 16 d. turėjo baigti „D“ kategorijos kursus (3 mėn. trukmės) ir po jų pradėti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju – kasininku, tačiau kaip paaiškino V. D., dėl šalyje paskelbto karantino minėti kursai neprasidėjo ir buvo atnaujinti tik karantinui pasibaigus. 2020 m. birželio 10 d. buvo sudaryta trišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. D. turėjo baigti „D“ kategorijos kursus. Iš byloje pateikto UAB „LT Respublikos vairavimo mokykla“ profesinio mokymo diplomo nustatyta, jog V. D. įgijo vairuotojo pradinę profesinė kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais. Iš 2020 m. spalio 20 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. D. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – kasininku. Nustatyta, jog L. D. nuo 2020 m. sausio 15 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) ‘. Byloje pateikta Užimtumo tarnybos pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviuose darbo rinkos programose, kurioje nurodyta, jog L. D. Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2020 m. balandžio 14 d. Byloje pateikti duomenys, kad L. D. turi sveikatos sutrikimų. Atsižvelgus į nurodytą, spręstina, jog bankrutuojantys asmenys imasi priemonių savo mokumui atkurti ir kreditoriniams reikalavimams kaip įmanoma labiau patenkinti. Vertinant V. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, tai, kad pareiškėjai stengėsi susirasti darbą, tačiau iš esmės dėl objektyvaus pobūdžio nuo bankrutuojančių asmenų valios nepriklaususių aplinkybių – Lietuvoje paskelbto karantino, pareiškėjos ligos, šios galimybės buvo apribotos. Pareiškėjas buvo registruotas užimtumo tarnyboje, sudarė neformaliojo profesinio mokymo sutartį, tikslu įgyti profesiją, taip susirado geriau apmokamą darbą, kurį šiuo metu dirba, pareiškėja šiuo metu registruota užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės rodo, jog jie ieško būdų, deda pastangas savo mokumui atkurti ir kreditoriniams reikalavimams kaip įmanoma labiau patenkinti.

Iš 2019 m. balandžio 19 d. bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 1 nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys vėluoja atlikti mokėjimus pagal Planą, t. y. turėjo būti pervesta 2 097,00, tačiau faktiškai pervesta 1 747,50 Eur (vėluoja atlikti vieną mokėjimą 349,50 Eur sumai); iš 2019 m. spalio 29 d. bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 2 nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys vėluoja atlikti mokėjimus pagal Planą, t. y. turėjo būti pervesta 4 194,00 Eur, faktiškai pervesta 3 457,50, vėluoja pervesti 736,50 Eur; iš 2020 m. gegužės 15 d. bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 3 nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys vėluoja atlikti mokėjimus pagal Planą, t. y. per ataskaitinį laikotarpį į depozitinę sąskaitą buvo pervesta tik 320,00 Eur, kai tuo tarpu pagal galiojantį Planą pastarieji buvo įsipareigoję pervesti 2 097,00 Eur, atsižvelgiant į tai, jog per ankstesnius du ataskaitinius laikotarpius bankrutuojantys fiziniai asmenys vėlavo pervesti 736,50 Eur sumą, šio ataskaitinio laikotarpio pabaigai į depozitinę sąskaitą nepervesta suma sudaro 2 513,50 Eur ir ji toliau auga; iš 2020 m. spalio 13 d. bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 4 nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys visiškai nevykdo Plane numatytų įsipareigojimų vesti lėšas, skirtas bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Kaip matyti, bankrutuojantys asmenys pirmus du ataskaitinius laikotarpius Plano neįvykdė tik iš dalies, todėl tai nelaikytina esminiu pažeidimu. Kaip jau byloje buvo nustatyta, pareiškėjai Plano nebegalėjo vykdyti dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Taigi, teismas nenustatė sąmoningų, aiškiai nesąžiningų bankrutuojančių asmenų veiksmų/neveikimo, nukreiptų tam, kad išvengti įmokų pagal planą. Bankroto procesas vyksta nuo 2018 m. balandžio 13 d. Pastebėtina, jog pareiškėjai nevengė ir nevengia vykdyti įsipareigojimų, tačiau dėl objektyvių aplinkybių pastaruoju metu negalėjo vykdyti Plano. Teismo vertinimu, V. ir L. D. stengiasi vykdyti patvirtintą mokumo atkūrimo planą, imasi priemonių gauti lėšų ir prašo nenutraukti bankroto bylos. Tai patvirtina jų siekį toliau tęsti bankroto procedūrą bei pagal išgales vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus.

Pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalį teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, taip pat tais atvejais, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi, teismui įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvios procesinės pareigos nutraukti fizinio asmens bankroto bylą visais be išimties atvejais.

Kadangi teismas nenustatė sąmoningų, aiškiai nesąžiningų bankrutuojančių asmenų veiksmų/neveikimo, nukreiptų tam, kad išvengti įmokų pagal planą bei kt. bankrutuojančio asmens pareigų vykdymo (FABĮ 16 straipsnis), sprendžia, jog bankroto bylos nutraukimas aptariamais pagrindais (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai, 2 dalis) nustatytų byloje aplinkybių visumos kontekste neatitiktų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių priešinių interesų derinimo ir pusiausvyros principo, lemtų neproporcingas neigiamas teisines pasekmes bankrutuojantiems asmenims. Teismas taip pat sprendžia, jog nenutraukiant bankroto bylos bus ne tik suteikta galimybė bankrutuojantiems asmenims toliau siekti jų mokumo atkūrimo, bet kartu nebus iš esmės pažeisti ir kreditorių interesai gauti teismo patvirtintų jų reikalavimų patenkinimą – bankrutuojančių asmenų skolos jiems nėra nurašomos ar kitaip pripažįstamos pasibaigusiomis, bankrutuojančių asmenų veiksmai duoda pagrindo manyti, kad planas toliau gali būti sėkmingai vykdomas. Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius - FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Bylos nutraukimas - kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais. Be to, priimamas teismo sprendimas neužkerta kelio tiek suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), tiek bankroto administratoriui pakartotinai inicijuoti bankroto bylos nutraukimo klausimo svarstymą teisme, jei nebus įgyvendinamos tolimesnės plano priemonės ar atsiras kitų (naujų) FABĮ 10 straipsnyje numatytų juridiškai reikšmingų aplinkybių.

Teismas atkreipia pareiškėjų, suinteresuotų asmenų (kreditorių), o taip pat ir bankroto administratoriaus dėmesį į tai, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius/paaiškėjus, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos nepilnai arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis, jų šeimos būtinieji poreikiai pragyvenimui ar pan., planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), tiek ir bankroto administratoriui (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktais, 2 dalimi, teismas

nutaria:

bankroto administratoriaus V. Š. prašymo nutraukti V. D. ir L. D. bankroto bylą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.