Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo T. T. skundą dėl Kaišiadorių ra­jono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 95-254 taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. T. nuteistas 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį dvejais metais laisvės atė­mimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė baus­mė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 6 d., bausmės pabaiga – 2017 m. kovo 5 d.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant ko­mi­si­jos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­ta­cijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 95-254 taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos. Nurodė, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgy­ven­dinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes nėra pa­grin­do išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. T. bus su­laikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusi­kals­ta­mas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis T. T. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad teismas vadovavosi nebegaliojančia Lietuvos Respublikos bausmių vyk­dymo kodekso (toliau – BVK) straipsnio redakcija. Teismas išplėstai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors vadovaujantis byloje pateiktomis išvadomis, yra pakankamas pagrin­das manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo prin­cipus. Nuteistasis ženkliai sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, yra gavęs paskatinimą už nepriekaištingą elgesį, įvykdė visas paskirtas socialinės reabilitacijos priemones, taigi, lygtinio paleidimo netaikymas nuteistajam pažeidžia teisingumo ir įsta­ty­mo taikymo principus. Teismas nuteistojo pažangą vertino tik kaip privalomas ir savaimę su­prantamas aplinkybes taip sumenkindamas nuteistojo pastangas. Toks teismo požiūris griau­na pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja. Nuteistasis pažymi, jog jo turėtos nuobaudos yra išnykusios ir jų vertinimas yra pakartotinis baudimas už tą patį prasižengimą. Nuteistojo teigimu, pastovūs kriminogeniniai veiksniai taip pat neturėtų būti vertinami. Sprendžiant lyg­tinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir baus­mės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, nes kitu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą skatintas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, T. T. nuosekliai vykdė socialinės reabi­li­tacijos plane numatytas priemones, Komisija daro vienareikšmišką išvadą, jog nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir reikalavimus. Skunde remiamasis Europos Tarybos Ministrų rekomendacijomis. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias są­lygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo padarytas nusi­kal­ti­mas yra gyvenimo klaida, o ne suplanuotas nusikaltimas. Skundžiamoje nutartyje neįver­tin­ta faktų visuma, taigi tokia teismo argumentacija yra šališka ir vienpusiška dėl to, jog nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizika per gana trumpą laikotarpį buvo mažinama tris kartus.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. T. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nu­teistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad T. T. pa­kar­totinio nusikalstamumo rizika atitinka 43 balus pagal „OASys“. Nuteistojo pakartotinio nusi­kals­tamo elgesio rizika sumažėjo (nuo 77 iki 48 balų), kas rodo, jog nuteistasis rodo pas­tan­gas taisytis teigiama linkme, tačiau nurodytas balas yra pakankamai aukštas ir vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad T. T. daro aki­vaiz­džią pažangą mažinant nusi­kalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straips­nio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo pažanga nėra pakankama ir nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad integruotas į visuomenę nuteistasis laikysis įstatymų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 1 kartą nepa­klu­so įs­tai­­gos nustatytai tvarkai ir pažeidė įstaigos režimą (atsisakė mokamo pasiūlyto dar­bo ir jam buvo paskirta nuobauda – 7 paros KTP), skatintas tik 1 kartą. Ver­tintina, jog nu­teis­tojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuo­bauda už pa­žeidimą šiuo metu negalioja, kole­gi­ja pažymi, jog kiek­vienas bausmės atli­ki­mo režimo rei­­ka­la­vimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi po­linkį pažeisti nustatytą elgesio tvar­ką, nesugeba paklusti nu­teis­tiesiems pri­va­lomoms pa­tai­sos na­mų taisyklėms, kurių kiek­vie­na, siekiant pataisyti nusi­kals­tamą veiką padariusį as­me­nį, yra vienodai svarbi. Taip pat pa­žy­mėtina, jog pažeidimas buvo padarytas praėjus pusei metų nuo baus­mės atlikimo pra­džios, kuomet nuteis­tasis jau tikrai žinojo pataisos įstai­goje galiojančias taisykles ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją pastebimas panašaus pobūdžio nusikaltimų kartojimas, kas atspindi, jog asmuo kartoja tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nu­teis­tasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, neturi tikslų, susijusių su darbine veik­la, taigi nu­teis­to­jo elgesio es­miniai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio ri­zi­ką nagrinėjamu atveju nėra pa­kankamai akivaizdūs. Sutinkamai su skundžiamoje nu­tar­ty­je teisingai nurodytais duomenimis, pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiks­niais vis tik išlieka žemas išsilavinimas, specialybės neturėjimas, tų pačių klaidų kartojimas nesi­mo­kant iš ankstesnio patyrimo.

Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad T. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio pa­lei­di­mo taikymo tėra rekomendacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įsta­ty­mais ir teisine sąmone.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. T. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.