Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. T. ir K. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir K. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 38 MGL (4 940 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. Š. dėl kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. T. dėl kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistųjų T. T. ir K. Š. solidariai priteista 9 670 Lt, kurie atitinka konfiskuotino automobilio „V“, priklausančio teisėtam savininkui L. S., vertę.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. T., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su vykdytoju T. T. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais, padėjusiais ir vykdžiusiais kontrabandą, 2014 m. birželio 30 d. apie 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) rajone, T. T. pasiūlius neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B. Respublikos gabenti cigaretes, o jam (K. Š.) sutikus, apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ribose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš B. Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0236 ir Nr. 0237 permetė aštuonias dėžes, t. y. 4 000 vnt. „NZ Gold Super Slims“ cigarečių, kurias T. T. kartu su juo (K. Š.) paėmė ir šias dėžes su cigaretėmis nunešė ne mažiau kaip 6,4 km nuo valstybės sienos ir paslėpė M. miško masyve. Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B. Respublikos teritorijos gabeno aštuonias dėžes, t. y. 4 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 33 058 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.

T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su vykdytoju K. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais, padėjusiais ir vykdžiusiais kontrabandą, 2014 m. birželio 30 d. apie 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) rajone, pasiūlė K. Š. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B. Respublikos gabenti cigaretes, o K. Š. sutikus, apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ribose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš B. Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0236 ir Nr. 0237 permetė aštuonias dėžes, t. y. 4 000 vnt. „NZ Gold Super Slims“ cigarečių, kurias jis kartu su K. Š. paėmė ir šias dėžes su cigaretėmis nunešė ne mažiau kaip 6,4 km nuo valstybės sienos ir paslėpė M. miško masyve. Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B. Respublikos teritorijos gabeno aštuonias dėžes, t. y. 4 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 33 058 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.

K. Š. ir jo gynėja, T. T. gynėja prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų K. Š. ir T. T. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Nuteistojo T. T. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kauno apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų T. T. ir K. Š. kaltės, jų įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pažymėtina, kad teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji T. T. ir K. Š. apeliaciniuose skunduose neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį ir į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

K. Š. ir T. T. bausmės už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirtos tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantams, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio, BK 61 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantams paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Pažymėtina, kad K. Š. ir T. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikiant bendrininkų grupe. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad yra viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad nuteistieji prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kauno apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes bei ankstesnius jų teistumus (K. Š. teistas du kartus, iš kurių vieną kartą už tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis; T. T. taip pat teistas du kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba).

Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad padarytas nusikaltimas buvo dėsninga K. Š. ir T. T. pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Tai įrodo didesnį jų pavojingumą visuomenei ir nenorą daryti teigiamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas apeliantams pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios mažesnės nei numato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad T. T. paskirta kiek didesnė laisvės atėmimo bausmė nei K. Š., kadangi jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Be to, abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažintos vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantams paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), abu nuteisti bausmėmis, neviršijamomis ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad abu apeliantai anksčiau teisti, teistumai neišnykę, jokių išvadų dėl to nepadarė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. Š. ir T. T. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms K. Š. ir T. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad kontrabanda gabentų cigarečių vertė tik nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo sušvelninti apeliantams paskirtas bausmes ar skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu (baudas). Tai, kad apeliacinio proceso metu paaiškėjo, kad K. Š. dirba, o jo tėvas (A. Š.) yra tik iš dalies darbingas, nėra pagrindas jam dar labiau švelninti laisvės atėmimo bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl blogos turtinės padėties, nes neturėjo lėšų pragyvenimui. Apeliacinio proceso metu K. Š. paaiškino, kad tuo metu nedirbo, gyveno su tėvais, kurie jį išlaikė, neturėjo jokių pajamų, vartojo alkoholį, todėl buvo priverstas daryti nusikaltimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. Š. tokie argumentai dėl blogos turtinės padėties neįtikinami ir atmestini. Nuteistojo K. Š. nurodyti argumentai yra susiję su pasirinktu gyvenimo būdu (girtuokliavimu) ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bylos medžiagoje nėra ir apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis buvo tokia bloga, dėl ko būtų priverstas imtis kraštutinės priemonės – nusikalstamu būdu gauti neteisėtas pajamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį neteisingai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, padarė 2014 m. birželio 30 d., t. y. prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl K. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, taikant ne BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalių, o BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu – už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Todėl bausmės, paskirtos pirmiau paminėtais nuosprendžiais, turi būti subendrintos apėmimo būdu. Po to šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Kauno apygardos teismo 2103 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda), taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir bausmių sudėjimo būdą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas K. Š. bendrindamas bausmes netinkamai taikė BK 63 straipsnio ir BK 64 straipsnio nuostatas, todėl paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad visus veiksmus, susijusius su automobiliu (t. y. automobilio nuoma, jo paėmimas, vairavimas ir pan.) atliko nuteistasis T. T., kuris ir buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Jis (K. Š.) sutikdamas padėti pargabenti cigaretes, nežinojo, ar bus naudojama kokia nors transporto priemonė, todėl prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš nuteistųjų išieškota 9 670 Lt, atitinkanti konfiskuotino automobilio rinkos vertę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad K. Š. ir T. T. nusikalstamoje veikoje panaudojo transporto priemonę – automobilį „V“, kuris priklauso L. S., kuris šį automobilį buvo išnuomojęs su nusikalstama veika nesusijusiam R. B., o šis – perdavė T. T. Tiek L. S., tiek R. B. nežinojo, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti. Tokiu atveju nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas yra negalimas, tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš nusikaltimus padariusių asmenų yra privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. Š. ir T. T. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Byloje nustatyta, kad K. Š. sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikoje, žinojo, jog cigaretės bus permestos per Lietuvos valstybės sieną kontrabandos būdu, sutiko dalyvauti jas paimant Lietuvos teritorijoje ir gabenti toliau per Lietuvos teritoriją, abu nuteistieji turėdami tikslą jas realizuoti.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. Š. ir T. T. suprato, kad cigaretės į Lietuvą pateks išvengiant muitinės kontrolės ir sąmoningai to siekė kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis (bendrininkais) nusikalstamo rezultato.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. Š. skundo argumentai, kad neva jis nežinojo, jog darant nusikaltimą bus naudojama kokia nors transporto priemonė, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas teisingai nustatė, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma solidariai išieškotina iš abiejų nuteistųjų (apeliantų).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. kovo 5 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-703, kuriame prašo iš nuteistojo K. Š. priteisti valstybei 75,27 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis K. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį apeliacinio proceso metu gins advokatas Gediminas Skaistys. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo K. Š., netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dėl K. Š. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. Š. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, K. Š. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir K. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir 38 MGL (4 940 Lt arba 1 430,72 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.