Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. T. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią. Taigi BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau naujausioje teismų praktikoje konstatuojama, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, o būtent, kad BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Aptariamu atveju, apkaltinamasis nuosprendis dėl T. T. yra įsiteisėjęs, baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas yra pasibaigęs. T. T. prašymas atidėti bausmės vykdymą pateiktas bausmės vykdymo stadijoje. Kita vertus, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija jau galiojo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dėl T. T. metu, t. y. nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas jau turėjo galimybę atidėti T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau kaip jau minėta, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas įvertino 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistos BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes, bet atsižvelgęs į tai, jog T. T. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs, padarė išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada instancine tvarka nebuvo paneigta. Nuteistasis neneigia, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimo kasacine tvarka neskundė. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje ginčyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo.

Pastebėtina dar ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas T. T. paskirtos bausmės pagrįstumą, taip pat įvertino, kad nusikaltimą, už kurio padarymą T. T. nuteistas, padarė veikdamas bendrininkų grupe, taip pat, jog byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertino ir tai, kad T. T. anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba. Bylos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas buvo dėsninga nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, o tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir nenorą daryti teigiamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog T. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis savo kaltę supranta, ją pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. ši aplinkybė buvo pripažinta lengvinančia T. T. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka jau keturis mėnesius, paleistas iš pataisos įstaigos įsidarbintų, nepaneigia teismo išvadų, aptariamu atveju nesant teisinio pagrindo T. T. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo T. T. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.