- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1930-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02446-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- M. C.
- Atsakovas
- I. N.
- Trečiasis asmuo
- S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. C. ieškinį atsakovei I. N., tretiesiems asmenims S. M. (S. M.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. C. ieškiniu prašė atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokiu būdu:
Šalies argumentai
1.1. Priteisti ieškovui M. C. nuosavybės teise 2600 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16-17-7-8-18-13-14-15.
1.2. Priteisti atsakovui A. M. nuosavybės teise 1300 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13-18-8-9-10-11-12.
1.3. Priteisti trečiajam asmeniui S. M., nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškai, 6-1-2-3-4-5-6-7-17-16.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam, atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas), ieškovui priklauso 2600/7800 žemės sklypo dalis, atsakovui - 1300/7800 žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui - 3900/7800 žemės sklypo dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo planą, parengtą pagal M. C. pasiūlymą Nr. 2, kurio pagrindu trečiasis asmuo naudojasi 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškais 16-1-2-3-4-5-6-7-17-16, ieškovas naudojasi 2600 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16-17-7-8-18-13-14-15, o atsakovas naudojasi 1300 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13-18-8-9-10-11-12.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsižvelgiant į patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį numatomas žemės sklypo padalijimas į 3 atskirus žemės sklypus. Su projektu sutiko ir jame pasirašė trečiasis asmuo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 12 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-309-(8.30) pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga, kad bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsakovui buvo išsiųstas prašymas dėl raštiško pritarimo žemės sklypo pertvarkymo projektui. 2019 m. kovo 28 d. buvo gautas atsakovo atstovės advokatės G. G. S. atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesutinka su žemės sklypo pertvarkymo projektu, nes jame siūlomi nustatyti servitutai nepagrįstai varžytų jo teisę į nuosavybę.
4. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog 2019 m. balandžio 30 d. raštu papildomai paaiškino, kad projektas buvo rengiamas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais, kuriuose formuojamam (pertvarkomam) žemės sklypui privalo būti numatyta galimybė į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą ir R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 123 punktą, 125 punktą. Privažiavimas iki atsakovo A. M. naujai formuojamo sklypo Nr. 3 numatomas vietovėje projektuojamu 4 metrų pločio keliu. Tačiau pagal aukščiau minėtus išduotus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto rengimo reikalavimus, projekto rengėjai vidaus kelių ir inžinerinių tinklų teritorijos plotį turi numatyti ne mažesnį nei 8 m pločio, pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktą. Todėl nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo Nr. 3 turi būti privažiuojama 8 metrų pločio projektuojamu keliu (4 m vietovėje projektuojamu keliu ir 4 m siūlomu kelio servitutu su inžinerinių tinklų teritorija). Kadangi minėtas 8 m pločio projektuojamas kelias pasibaigia akligatviu ir bendras kelio ilgis 100 m, todėl projekto rengėjai turi numatyti automobilių apsisukimo aikštelę (12,5 m x 12,5 m), vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmes keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 p. Kadangi iki kitų formuojamų (pertvarkomų) žemės sklypų Nr. l ir Nr. 2 įvažiavimai numatyti 8 m pločio (duomenys neskelbtini) gatve (D3 kategorijos gatve), todėl jiems papildomai projektuoti kelio servitutų su inžinerinių tinklų teritorija nereikia. Toks paaiškinimas buvo išsiųstas atsakovo atstovei elektroniniu paštu, kuri patvirtino, kad atsakymą atsakovui persiuntė elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nei su ieškovu, nei su ieškovo atstove daugiau nebesusisiekė, projekte nepasirašė, jokių papildomų klausimų ar pastabų nepateikė.
5. Atsakovas A. M., o jam mirus - jo teisių perėmėja I. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2021 m. kovo 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, jog jos atstovaujamasis ant žemės sklypo pertvarkymo projekto pasirašė, todėl su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti; atidalinti ieškovui M. C. nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ (2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ planas) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokiu būdu: priteisti ieškovui M. C. nuosavybės teise 2600 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16-17-7-8-18-13-14-15; priteisti atsakovei I. N. nuosavybės teise 1300 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13-18-8-9-10-11-12; priteisti trečiajam asmeniui S. M. nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškai, 6-1-2-3-4-5-6-7-17-16; priteisti ieškovui iš atsakovės I. N. 2 482 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės I. N. valstybės naudai 15,21 Eur pašto išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas siekia atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį pertvarkant žemės sklypą į tris atskirus sklypus, kiekvienam iš sklypo bendraturčiui priskiriant šiuo metu faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį.
9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrino žemės sklypo pertvarkymo projektą, parengtą pagal ieškovo prašymą, ir jam pritarė su sąlyga, kad bus pateikti visų savininkų sutikimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
10. Teismo vertinimu, ginčo sklypą atidalijus ieškovo prašomu būdu, bus prisilaikyta tarp ginčo šalių teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, lygybės principų bei bus užkirstas kelias potencialiems šalių ginčams ateityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytas atsidalijimo būdas faktiškai atitinka tarp ginčo šalių nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri nėra nuginčyta. Be to, iš projekto matyti, kad ginčo šalims priklausančiuose sklypuose jokių statinių nėra, visuose trijuose sklypuose nustatyti servitutai.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, savo pozicijos nepareiškė, ieškiniui neprieštaravo, kitokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų/projektų neteikė, žemės sklypo projektas yra patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl nusprendė, jog ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė I. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą teismui, kad būtų atidėtas paskirtas 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdis, nes advokatas, su kuriuo ji sutarė dėl potencialaus atstovavimo, dėl Covid-19 susirgimo privalėjo izoliuotis ir izoliacija tęsėsi iki dienos, kai buvo likusios dvi dienos iki teismo posėdžio. Pati apeliantė taip pat buvo susirgusi, jai skirtas nedarbingumas ir ji pati taip pat negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismui neatidėjus teismo posėdžio, apeliantei dėl objektyvių galimybių negalint dalyvauti teismo posėdyje, nebuvo sudaryta galimybė apeliantei išdėstyti savo pozicijos, dalyvauti įrodymų tyrime, teikti klausimus, duoti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus žodžiu, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę turėti atstovą - advokatą. Atsižvelgiant į tai, kad pradinių šalių ginčas tęsėsi nuo 2019 metų, vienam iš atsakovų mirus 2022 metais, teismo posėdžio atidėjimas dar protingam terminui nebūtų iš esmės užtęsęs bylos nagrinėjimo. Juo labiau, kad teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovo atstovo užimtumo kitose bylose.
12.2. Teismo sprendime yra padaryta materialinės teisės pažeidimų, susijusių su servitutų reglamentavimu, nes nenagrinėta: ar viešpataujantysis sklypas gali būti tinkamai naudojamas be servituto (servituto būtinybės klausimas); ar servituto plotas (ir konfigūracija) nėra per dideli, kad būtų užtikrintos viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo sąlygos (pažeistas minimalių apribojimų tarnaujančiajam sklypui nustatymo principas). Pertvarkymo projekte apeliantės sklype yra nubraižytas numatomas kelio servitutas S3a-214 kv. m (ribos mėlynais punktyrais ir užtušuotas įstrižomis mėlynomis linijomis), jo forma „L“ raidės, kurio vertikali dalis yra trumpa, o horizontali ilga. Apeliantė pažymi, kad, jei dėl vertikalios „L“ dalies dar gali būti diskusijų (ieškovo teigimu neva tai reikalinga apsisukimui - tačiau byloje tai nebuvo išsamiai nagrinėta ir ištirta), tai dėl horizontalios „L“ dalies yra visiškai akivaizdu, kad ji nėra būtina siekiant patekti į ginčo sklypus. Tad byloje iš viso nėra atsakyta į klausimą ar servitutas yra būtinas, ypač turint omenyje faktą, kad šalia sklypo jau yra 4 m pločio kelias.
12.3. Teismas nenagrinėjo ir neaptarė vidinių prieštaravimų sklypų atidalinimo projektinėje dokumentacijoje, kas lems tolesnius (naujus ir papildomus) šalių ginčus. Apeliantė pažymi, jog plane yra nurodyti du objektai - esantis kelias ir (šalia - besiribojantis) papildomai nubrėžtas kelio servitutas, tačiau toliau nurodytas vieno objekto - kelio (gatvės) skersinis pjūvis (A1-A1). Kadangi kelias yra inžinerinis statinys, vėliau, pagal teismo sprendimą mėginant įrengti kelią, bus susiduriama su teisiniais ginčais - kieno nuosavybe priklausys kelias, nes jis pagal pateiktą brėžinį (skersinį pjūvį) bus dviejuose sklypuose, kurie priklauso skirtingiems savininkams.
12.4. Apeliantės sklype, ginčijamu teismo sprendimu (nurodant projektą ir planą) nustatytose kelio servituto ribose, yra įrengta elektros įvado ir apskaitos spinta į apeliantės sklypą - iki jos yra atvesta elektra. Elektra buvo atvesta ir spinta įrengta pagal su elektros tiekėju ir visomis kitomis institucijomis tinkamai suderintą projektą. Nustačius kelio servitutą apeliantės sklype, nebuvo išspręstas klausimas dėl elektros apskaitos spintos. Kadangi elektros apskaitos spinta yra įrengta teisėtai ir pagal elektros tiekėjo išduotas ir suderintas sąlygas, akivaizdu, kad kelio servitutu nebus įmanoma naudotis, nes kelio viduryje bus elektros apskaitos spinta.
Atsiliepimas
13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, be kita ko, nurodė, kad:
13.1. Nuo 2019 metų, nei paskyrus atsakovę pradinio atsakovo A. M. globėja, nei vėliau jai tapus teisių perėmėja, atsakovė neatliko jokių aktyvių veiksmų šioje civilinėje byloje, į bylą nėra pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nors pradinį atsakovą atstovavo ne vienas profesionalus teisininkas, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovės nesutikimo su žemės sklypo atidalijimo planu argumentų pagrįstumo. Viso proceso metu atsakovė nei veikdama kaip globėja, nei vėliau tapusi teisių perėmėja nesinaudojo procesinėmis teisėmis sąžiningai ir nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, neinformavo pirmos instancijos teismo apie teisių perėmimą, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, perėmusi teises tinkamai ir laiku nepasirūpino tinkamu atstovavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pradinio atsakovo teises atsakovė perėmė dar 2021 m. spalio mėn., civilinė byla buvo atnaujinta 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, o teismo posėdis paskirtas 2022 m. balandžio 24 d., kuris vėliau 2022 m. vasario 9 d. nutartimi buvo perkeltas į 2022 m. balandžio 11 d. Taigi, atsakovė pasirūpinti atstovavimu turėjo daugiau nei 5 mėnesius laiko, kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu susirasti tinkamą atstovą.
Šalies argumentai
13.2. Nors atsakovė 2022 m. balandžio 7 d., t. y. likus 4 dienoms iki numatyto teismo posėdžio pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau nepateikė nei vieno prašyme išdėstytus argumentus pagrindžiančio įrodymo. Kartu su prašymu nebuvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, išrašai apie ligą ar kiti dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytus teiginius.
13.3. Nors apeliantė nurodo, kad nėra būtinumo nustatyti, tačiau šie servitutai buvo suprojektuoti vadovaujantis tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais (2017 m. birželio 9 d. Nr. FP-434-17), tiek kitų norminių teisės aktų pagrindu, pvz. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 p., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 123 p., 125 p. Taigi, suprojektuoti servitutai nėra ieškovo pageidavimas juos nustatyti viešpataujančiame naujai formuojamame žemės sklype, tačiau jų būtinumas yra sąlygotas siekiant išpildyti aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.
13.4. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės, kurios apeliaciniame skunde įvardintos kaip UAB „Geodeziniai matavimai“ plano, projekto ir elektros apskaitos įrengimo ydos, bet nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, nėra teisiškai reikšmingos, nes nebuvo ginčo objektu, todėl nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog:
14.1. Tiek apeliaciniame skunde minimas servitutas, esantis šalia kelio, tiek servitutas „S3a“ buvo suprojektuoti ne ieškovo valia ir iniciatyva, bet vadovaujantis galiojančiais norminiais teisės aktais ir valstybės institucijų paliepimu, kadangi atsidalinimo projektui buvo išduotos tam tikros sąlygos, kurių nei ieškovas, nei atsakovė negali pakeisti. Dėl minėto, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir teisingas, o apeliacinis skundas atmestinas.
14.2. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byla tęsiasi pakankamai ilgai – nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovė, tiek būdama savo neįgalaus tėvo atstove teisme, tiek jo teisių perėmėja po jo mirties, turėjo pakankamai laiko pateikti savo iniciatyva parengtą ir valstybės institucijose suderintą kitokį žemės atidalinimo projektą, jei ieškovo projektas jai netiko, tačiau to nepadarė.
14.3. Nurodo, kad tiek ikiteisminio bendravimo stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovė I. N. elgėsi pasyviai ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad apgintų savo interesus. Pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ji turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą –advokatą Cibulską, tačiau, kaip teismui eilinio posėdžio metu paaiškino šis atstovas, I. N. nebendradarbiavo su savo atstovu, dėl ko jis negalėjo išsakyti jos nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo. Be kita ko, paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui rašytinį niekuo teisiškai nepagrįstą prašymą be jokių pridedamų rašytinių įrodymų dėl bylos atidėjimo, kas eilinį kartą būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Kadangi minėtas atsakovės prašymas buvo teisiškai nepagrįstas, teismas, neleisdamas ilgiau vilkinti bylos nagrinėjimo, išsprendė bylą iš esmės ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, dėl ko negalima traktuoti, kad buvo pažeista apeliantės teisė į teisingą teismą.
14.4. Mano, jog siūlomas žemės sklypų suformavimo bei atidalijimo variantas maksimaliai užtikrina kiekvienos šalies interesų apsaugą bei iki minimumo sumažina galimų ginčų kilimą ateityje. Kiekvienas naujai formuojamas sklypas ribojasi su viešu keliu ar servitutiniu keliu, todėl kiekvienas savininkas į savo asmeninį žemės sklypą galės patekti iš suprojektuoto kelio ar servituto. Kartu numatyta galimybė, kad kiekvienas sklypas būtų visiškai autonomiškas ir į kiekvieną iš jų būtų patenkama nepriklausomai nuo kitų sklypų savininkų valios.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
17.1. Ieškovui M. C., atsakovei I. N. ir trečiajam asmeniui S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7800 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr. 4400-1025-6116. Ieškovui priklauso 2600/7800 žemės sklypo dalis, atsakovei – 1300/7800 žemės sklypo dalis, likusi 3900/7800 žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui. Atsakovė nuosavybės teises į jai šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį paveldėjo pagal testamentą po pirminio atsakovo byloje – A. M. mirties.
17.2. Ieškovo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimas pagal bendraturčiams priklausančias dalis į atskirus žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir ribų.
17.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atlikusi ieškovo parengto projekto patikrinimą, 2019 m. vasario 12 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-309-(8.30) pateikė tokią patikrinimo išvadą: pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
17.4. Trečiasis asmuo S. M. sutiko su ieškovo parengtu projektu ir jį pasirašė. Buvęs kitas žemės sklypo bendraturtis – A. M. su parengtu projektu nesutiko, 2019 m. kovo 28 d. atsakyme nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklypas būtų pertvarkytas atidalijant ir suformuojant 3 atskirus žemės sklypus, pagal bendraturčiams priklausančias dalis, tačiau nesutinka su siūlomais nustatyti servitutais, kadangi jie nepagrįstai varžytų jo teisę į nuosavybę.
17.5. Ieškovui 2019 m. balandžio 30 d. pateikus papildomus paaiškinimus dėl numatomų nustatyti servitutų būtinumo, atsakovas daugiau dėl (ne)pritarimo parengtam atidalijimo projektui nepasisakė, todėl ieškovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu.
17.6. Paaiškėjus, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovo A. M. pripažinimo neveiksniu, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.
17.7. 2020 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1189-1080/2020, A. M. buvo pripažintas neveiksniu jam aktualiose turtinių ir neturtinių santykių srityse, tarp jų nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse. Jo globėja ir turto administratore paskirta I. N..
17.8. 2020 m. liepos 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimą teismo posėdyje skyrė 2020 m. lapkričio 11 d. 13.40 val. Nutartis išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų atsakovo A. M. globėjai I. N..
17.9. 2020 m. rugsėjo 17 d. byloje gautas advokato A. C. pranešimas, kuriame jis nurodė, jog 2020 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-737-4003 yra paskirtas I. N., atstovaujančiai atsakovui (globotiniui) A. M., teikti antrinę teisinę pagalbą byloje, tačiau dėl užimtumo kitose bylose negalės dalyvauti paskirtame 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje. 2020 m. rugsėjo 22 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti teismo šaukimai į 2020 m. gruodžio 8 d. 9.40 val. teismo posėdį.
16.10 . 2020 m. gruodžio 4 d. teismo pranešimu byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie tai, kad atsižvelgiant į šalyje paskelbtą visuotinį karantiną bei vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-327, 2020-12-08 9.40 val. teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2-590-494/2020 yra atšaukiamas. Apie paskirtą naują teismo posėdžio datą bylos šalys (jų atstovai) bus informuoti teismo šaukimais.
16.11 . 2021 m. sausio 22 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti teismo šaukimai į bylos nagrinėjimą 2021 m. kovo 30 d. 13.45 val. teismo posėdyje.
16.12 . 2021 m. kovo 25 d. byloje gautas advokato A. C. prašymas dėl byloje paskirto teismo posėdžio atidėjimo dėl atsakovo globėjos I. N. ligos.
16.13 . 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdyje advokatas A. C. nurodė, jog negali pasisakyti dėl atsakovo pozicijos byloje, nes jos nepavyko suderinti su I. N.. Paaiškino, jog I. N. ketina susitikti su matininku ir tik tuomet galės pasisakyti dėl ginčo esmės. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas paragino šalis sudaryti byloje taikos sutartį, taip pat paaiškino, jog tuo atveju, jei atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, privalo teikti į bylą savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymus, bylos nagrinėjimą atidėjo 2021 m. gegužės 31 d. 15.15 val.
16.14 . 2021 m. gegužės 24 d. byloje gautas advokato A. C. pranešimas apie tai, jog 2021 m. balandžio 26 d. A. M. mirė. 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi byla sustabdyta iki paaiškės atsakovo teisių perėmėjas (perėmėjai).
16.15 . 2022 m. sausio 13 d. byloje gauti duomenys apie tai, jog dėl A. M. palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi I. N.. 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovą A. M. jo teisių perėmėja I. N. ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2022 m. kovo 24 d. 9.45 val.
16.16 . 2022 m. vasario 8 d. byloje gautas ieškovo atstovo prašymas atidėti byloje paskirtą nagrinėjimą 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdyje dėl atstovo užimtumo kitoje byloje; taip pat gautas advokato A. C. pranešimas, kad A. M. mirus, neteko galios 2020 m. kovo 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (8.1)TP-20-T-737-3739, tuo pačiu išnyko jo atstovavimo pagrindas šioje byloje.
16.17 . 2022 m. vasario 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas perkėlė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą iš 2022 m. kovo 24 d. į 2022 m. balandžio 11 d. 9.45 val.
16.18 . 2022 m. balandžio 8 d. byloje gautas atsakovės I. N. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje. Prašyme atsakovė nurodė, kad po to, kai perėmė mirusio tėvo procesines šalies teises, neturi teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pati neturi būtinų žinių savarankiškai save atstovauti teismo procese. Paaiškino, jog siekė sudaryti teisinės pagalbos sutartį su profesionaliu advokatu, tačiau pasirinktas advokatas iki 2022 m. balandžio 9 d. privalo būti saviizoliacijoje (dėl susirgimo COVID-19) ir negali turėti kontaktų. Taip pat paaiškino, jog pati susirgo, šių metų balandžio pirmomis dienomis mirė jos motina, organizavo laidotuves, peršalo ir nervinė įtampa paveikė imuninę sistemą, todėl nuo 2022 m. balandžio 7 d. turi nedarbingumą ir negali jokia forma dalyvauti 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje ir kontaktuoti su advokatu, kuris sutinka atstovauti šioje byloje; taip pat pažymėjo, jog 2022 m. balandžio 28 d. turės planinę operaciją su tolimesne reabilitacija. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašė teismo posėdį atidėti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių. Kartu nurodė, jog nekvestionuoja bendraturčių teisės atsidalinti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl yra pasiruošusi keletą preliminarių bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo variantų ir ketina juos pateikti ieškovui, siekiant ginčą baigti taikos sutartimi.
16.19 . 2022 m. balandžio 11 d. 9.45 val. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, išklausęs posėdyje dalyvavusių ieškovo ir trečiojo asmens atstovų nuomonių, įvertinęs jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 2022 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ir bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.
Dėl atsakovės teisės į teisingą teismą (ne)pažeidimo
18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog buvo pažeistos jos teisės į teisingą teismą. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių ji negalėjo turėti profesionalaus atstovo ir dalyvauti teismo posėdyje, apie tai informavo teismą, tačiau teismas teismo posėdžio neatidėjo, dėl to jai nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją byloje, dalyvauti įrodymų tyrime, teikti klausimus, duoti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus žodžiu, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę turėti atstovą – advokatą.
19. Teisė į teisingą teismą – viena iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Ši teisė apima įvairius aspektus, tačiau plačiausia prasme yra apibrėžiama kaip asmens teisė į tinkamą teisinį procesą.
20. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį šalys, be kito ko, turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, dalyvauti tiriant įrodymus ir kt.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Taip pat EŽTT atkreipia dėmesį, kad Konvencija reikalauja organizuoti teismo procesą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus teisminis procesas (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72).
22. Paminėta EŽTT jurisprudencija suponuoja, jog turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp efektyvaus teisminio proceso ir asmenų teisės į teisingą teismą, tarp jų ir teisės būti išklausytam. Teisminį procesą, nagrinėjant civilines bylas, reglamentuojančios CPK teisės normos įtvirtinta ne tik šalių teises, bet ir pareigas, užtikrinančias šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.
23. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).
24. CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
25. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 246 straipsnio nuostatos neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį (nagrinėjamu atveju - atsakovės ir jo atstovo sveikatos būklė), bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovei I. N. apie šios bylos iškėlimą tapo žinoma vėliausiai 2019 m. rugsėjo 4 d., kuomet ji kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl bylos sustabdymo dėl teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos dėl atsakovo A. M. pripažinimo neveiksniu. Minėtoje kitoje civilinėje byloje, sutikdama tapti A. M. globėja, apeliantė kartu prisiėmė pareigą veikti išimtinai globotinio interesais, tarp jų ir siekti jo interesų tinkamo atstovavimo šioje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė šią savo pareigą suvokė, nes jos prašymo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos byloje teikimo ir nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės 24 d. I. N., kaip neveiksnaus tam tikrose srityse A. M. atstovei pagal įstatymą, byloje atstovavo kvalifikuotas atstovas advokatas A. C.. Per šį laikotarpį apeliantė neįvykdė procesinės pareigos pateikti byloje atsiliepimą į ieškinį, taip pat nepasinaudojo apeliaciniame skunde nurodytomis procesinėmis teisėmis dėl įrodymų ir paaiškinimų teikimo.
28. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog 2021 m. balandžio 26 d. mirus apeliantės globotiniui, apeliantė išreiškė norą priimti jo palikimą (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2021 m. spalio 15 d.), tačiau apeliaciniame skunde deklaruojama siekiamybe naudotis kvalifikuoto atstovo pagalba iki bylos išnagrinėjimo 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje nepasinaudojo.
29. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį, jog apie 2022 m. balandžio 11 d. bylos nagrinėjimą teismo posėdyje apeliantė informuota teismo šaukimu, kuris jai įteiktas asmeniškai 2022 m. vasario 25 d. Prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantė pateikė 2022 m. balandžio 8 d., nurodydama, jos manymu, svarias priežastis bylos nagrinėjimo atidėjimui, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, tarp jų dėl nedarbingumo, artimo giminaičio mirties, bendravimo su pasirinktu atstovu, prie prašymo nepridėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių galimybių patikrinti kada ir/ar realiai įvyko (kokį laiko tarpą trūko) atsakovės nurodytos aplinkybės bei kokią įtaką jos turėjo atsakovės galimybei tinkamai pasiruošti ir dalyvauti bylos nagrinėjime 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje.
30. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė neįrodė jokių neatvykimo į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje priežasčių, juo labiau priežasčių, kurias teismas turėtų vertinti svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą bylos nagrinėjimą atidėti, todėl atsakovės neatvykimo faktas CPK 246 straipsnio nuostatų kontekste pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai ir byla pagrįstai išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
31. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir nepripažinęs atsakovės neatvykimo į 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdį neatvykimu dėl svarbių priežasčių, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės teisės į teisingą teismą pažeidimo, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ginčo esmės
32. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo vykdymo pagal jo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Apeliantė teigia, jog nekvestionuoja ieškovo teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl pasirinkto atidalinimo būdo ir numatytų atidalintinų sklypų konfigūracijos, tačiau mano, jog projekte numatytam kelio servitutui nėra jokio poreikio (būtinybės), jis nustatytas pažeidžiant servitutų nustatymo principus ir servitutų esmę - be pagrindo apribota apeliantės nuosavybės teisių apimtis jai priklausančiame žemės sklype; taip pat mano, jog projekto sprendiniai dėl kelio servituto yra prieštaringi, neaptarti klausimai, susiję su kelio servituto teritorijoje esančia elektros apskaitos spinta. Dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako toliau.
33. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
34. Bendraturčio teisės į atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 punktą žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypui padalinti būtina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, projektų rengimo inicijavimo teisę, be kitų, turi ir privačios žemės savininkai, pageidaujantys, kaip yra nagrinėjamu atveju, įgyvendinti įstatymo laiduojamą teisę į atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (Taisyklių 12-13 punktai). Pirminėje projekto rengimo stadijoje iniciatoriai pateikia prašymą organizuoti projekto rengimą savivaldybės administracijos direktoriui, kuris per įstatyme nustatytą terminą priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo, ir tuo atveju, jei prašymas yra tenkinamas – parengia projekto rengimo reikalavimus. Parengti reikalavimai galioja visą projekto rengimo viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
35. Pagal galiojantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reglamentavimą parengtas projektas turi būti suderintas su organizatoriumi – savivaldybės administracijos direktoriumi ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 4 punktas, Taisyklių 65 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas vadovaujantis 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. FP-434-17 (toliau – Reikalavimai). Minėtu administraciniu aktu be kitų, projekto rengėjai privalėjo paisyti reikalavimo vidaus kelių ir inžinerinių tinklų teritorijos pločio ir numatyti jį ne mažesnį nei 8 m pločio (Reikalavimų 5.6. punktas). Dėl šio reikalavimo įgyvendinimo, kaip paaiškino ieškovas tiek 2019 m. balandžio 30 d. rašte, tiek ieškinyje, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki atsakovei atitenkančio žemės sklypo Nr. 3 turėjo būti suprojektuotas privažiavimas 8 metrų pločio projektuojamu keliu (4 m vietovėje projektuojamu keliu ir 4 m siūlomu kelio servitutu su inžinerinių tinklų teritorija), o kadangi minėtas 8 m pločio projektuojamas kelias pasibaigia akligatviu ir bendras kelio ilgis 100 m, projekto rengėjai turėjo numatyti automobilių apsisukimo aikštelę (12,5 m x 12,5 m) (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 punktai). Nors atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiais projektiniais sprendiniais, tokį nesutikimą grindžia tik subjektyviais samprotavimais, jog jai nėra būtinas platesnis kelias ir atitinkamai nėra poreikio kelio servituto nustatymui, tačiau visiškai neįvertina tokio projektinio sprendinio įgyvendinimo būtinumo pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. nepasisako dėl to, ar ginčijamas projektinis sprendimas atitinka projektui keliamus reikalavimus.
37. Be ieškovo parengto projekto sprendinio dėl kelio servituto nepagrįstumo, atsakovė taip pat kelia klausimą dėl projekto sprendinių prieštaravimų, susijusių su planuojamo kelio servituto ir jau esamo kelio atvaizdavimu bei kelio skersinio pjūvio pateikimo visam kelio (gatvės) objektui. Atsakovės manymu ateityje tai gali sąlygoti ginčus dėl kelio nuosavybės. Be to, atsakovė nurodė, jog planuojamo servitutinio kelio dalyje yra įrengta elektros apskaitos spinta, dėl to projektinis sprendinys negali būti įgyvendintas.
38. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovė be savo nesutikimo aukščiau paminėtiems parengto projekto sprendiniams ir samprotavimų dėl jų negalimumo įvykdyti bei hipotetinių ginčų ateityje, jokių tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, jog nors ginčijamas atidalijimo projektas atsakovei buvo žinomas nuo 2020 metų, kuomet ji byloje dalyvavo kaip pirminio atsakovo įstatyminė atstovė, tačiau jokių pastabų dėl projekto, taip pat duomenų apie projekto sprendinių negalėjimą įgyvendinti, atsakovė byloje neteikė. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės apeliaciniame skunde minimą elektros tiekimo spintą, t. y. ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos buvimo vietą, galėjimą ar negalėjimą ją perkelti, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Atitinkamai dėl šių aplinkybių pagrįstumo objektyviai neturi galimybės pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas. Kartu pažymėtina, jog ginčijamas projektas buvo parengtas specialiąsias žinias turinčio specialisto ir patikrintas už projektų organizavimą ir įgyvendinimą atsakingų valstybės institucijų, jokių pastabų dėl projekto įgyvendinimo galimybių minėtos institucijos nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti ieškovo parengto projekto atitikimu įstatymo reikalavimams.
40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nesutikdama su parengtu projektu ir jo sprendiniais apeliantė nepateikė alternatyvaus žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto, nors ne kartą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žadėjo pasisakyti dėl galimų atidalijimo variantų ir būdų (2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2022 m. balandžio 8 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei ieškovo pateiktą žemėtvarkos projektą, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui ir jo pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimus į apeliacinį skundą atlyginimas.
44. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovas prie apeliacinio skundo pateikė advokatų kontoros išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 089 Eur sumai už atsilipimo apeliacinį skundą parengimą, trečiasis asmuo – advokatės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 380 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir mokėjimo pavedimą, pagrindžiantį šios sąskaitos apmokėjimą.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui yra faktiškai apmokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 22 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-801-934/2022, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Ieškovui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad realiai buvo atsiskaityta su jį atstovavusia advokatų kontora, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas tik 2022 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra, netenkinamas.
47. Spręsdama dėl trečiajam asmeniui atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens atstovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistinos 380 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.