Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, trečiojo asmens S. M. atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. C. ieškinį atsakovei I. N. (A. M. teisių perėmėja), tretiesiems asmenims S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atidalinti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokia apimtimi:

1.1. Priteisti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2600 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16­17-7-8-18-13-14-15.

1.2. Priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1300 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13-18-8­9-10-11-12.

1.3. Priteisti trečiajam asmeniui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškai, 6­1-2-3-4-5-6-7-17-16.

2. Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), visas turėtas bylinėjimosi išlaidas M. C., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovui priklauso 2600/7800 Žemės sklypo dalis, Atsakovui - 1300/7800 Žemės sklypo dalis, Trečiajam asmeniuil - 3900/7800 Žemės sklypo dalis.

1.2.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (Priedas Nr. 3) pagal 2017-07-28 Žemės sklypo planą, parengtą pagal M. C. pasiūlymą Nr. 2, kuriuo Tretysis asmuo naudojasi 3900 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškais 16-1-2-3-4-5-6-7-17-16, Ieškovas naudojasi 2600 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16-17-7-8-18-13-14-15, o Atsakovas naudojasi 1300 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13­18-8-9-10-11-12.

1.3.Ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią 2600/7800 Žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir taip pilna apimtimi įgyvendinti savo teisę į nuosavybę. Ieškovo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas) (Priedas Nr. 4). Pagal Projektą yra numatomas Žemės sklypo padalijimas į 3 atskirus žemės sklypus. Su Projektu sutiko ir jame pasirašė Tretysis asmuo 1. Projektas parengtas atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu patvirtintą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

1.4.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas (Priedas Nr. 5).

Atsakovui buvo išsiųstas prašymas dėl raštiško pritarimo žemės sklypo pertvarkymo projektui (Priedas Nr.6). 2019-03-28 Ieškovo atstovas gavo Atsakovo atstovės advokatės Giedrės G. S. atsakymą į prašymą dėl pritarimo žemės sklypo pertvarkymo projektui, kuriame nurodoma, kad Atsakovas nesutinka su Žemės sklypo pertvarkymo Projektu, nes jame siūlomi nustatyti servitutai nepagrįstai varžytų jo teisę į nuosavybę (Priedas Nr. 7).

1.5.Ieškovas 2019-04-30 raštu papildomai paaiškino, kad Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais (2017-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose formuojamam (pertvarkomam) žemės sklypui privalo būti numatyta galimybė į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir (duomenys neskelbtini) „Automobilių kelių sankryžos“ 123p., 125p. Privažiavimas iki A. M. naujai formuojamo sklypo Nr.3 numatomas vietovėje projektuojamu 4 metrų pločio keliu. Tačiau pagal aukščiau minėtus išduotus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto rengimo reikalavimus, projekto rengėjai vidaus kelių ir inžinerinių tinklų teritorijos plotį turi numatyti ne mažesnį nei 8 m pločio, pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių • reikalavimų 148.7 p. Todėl nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo Nr.3 turi būti privažiuojama 8 metrų pločio projektuojamu keliu (4 m vietovėje projektuojamu keliu ir 4 m siūlomu kelio servitutu su inžinerinių tinklų teritorija). Kadangi minėtas 8 m pločio projektuojamas kelias pasibaigia akligatviu ir bendras kelio ilgis 100 m, todėl projekto rengėjai turi numatyti automobdių apsisukimo aikštelę (12,5 m x 12,5 m), vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmes keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 p. Kadangi iki kitų formuojamų (pertvarkomų) žemės sklypų Nr.l ir Nr.2 įvažiavimai numatyti 8 m pločio (duomenys neskelbtini) gatve (D3 kategorijos gatve), todėl jiems papildomai projektuoti kelio servitutų su inžinerinių tinklų teritorija nereikia (Priedas Nr. 8). 8 priede nurodytas atsakymas buvo išsiųstas Atsakovo atstovei elektroniniu paštu, kuri patvirtino, kad atsakymą Atsakovui persiuntė elektroniniu paštu (Priedas Nr. 9). Atsakovas nei su Ieškovu, nei su Ieškovo atstovu daugiau nebesusisiekė, Projekte nepasirašė, jokių papildomų klausimų ar pastabų nepateikė.

1.6.LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

1.7.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui. Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo.

1.8.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Vadovaujantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu, ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013).

1.9.Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytame sprendime nustatytą Žemės sk ypo naudojimosi tvarką, parengė Projektą ir siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį.

1.10.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas .

1.11.Ieškovas šalims pateikė susipažinti Projektą ir išsamų paaiškinimą dėl Projekto sprendinių, kurie grindžiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais (2017­06-09 Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nurodydamas kitų teisės aktų reikalavimus. Trečiasis asmuo 1 su Projektu sutiko, tačiau Atsakovas savo pritarimo neišreiškė, priešingai, nustojo toliau bendradarbiauti ir bendrauti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Atsakovas nesutinka su teisės aktų reikalavimais ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais, tačiau jų neginčija. Tokia Atsakovo pozicija nepagrįstai varžo kitų Žemės sklypo bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, nes Ieškovo siūlomas Žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotus žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus.

2.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad žemės sklype buvo nustatyta naudojimosi tvarka. I. P. naudojimosi tvarką buvo parengtas atidalijimo projektas, suderintas su visomis institucijomis, išskyrus, kad nebuvo gautas atsakovo sutikimas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, jei ji ką norėjo pakeisti, tai nieko savo nepateikė. Byloje yra visi įrodymai, kad projektas nepažeidžia šalių teisių. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.Atsakovė I. N. (atsakovo A. M. teisių perėmėja) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

4.Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. M. atstovė posėdyje parodė, kad su ieškiniu sutinka, nes atsidalijimą ieškovas atliko pagal savivaldybės pateiktas sąlygas, pagal Žemės įstatymą. Atsakovė savo atsidalijimo projekto nepateikė. Projektas yra suderintas su institucijomis. Atsakovas nesutiko su servitutais, bet juos nurodė savivaldybės specialistai. Siūlomas projektas užtikrina kiekvienos šalies interesus, kiekvienas sklypas ribojasi su servitutiniu keliu. Kartu numatyta, kad kiekvienas sklypas yra autonomiškas, siūloma konfigūracija ir tvarka panaikina ginčų kilimą. Atsakovė akivaizdžiai vilkina bylą.

5.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

6.Byloje nustatyta, kad ieškovui M. C. (toliau - Ieškovas), atsakovei I. N. (A. M. teisių perėmėjai; nuo 2007-06-06 iki 2021-10-18 priklausė A. M. (toliau - Atsakovė) ir trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. M. (toliau - Tretysis asmuol) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; ieškovui priklauso 2600/7800 Žemės sklypo dalis, atsakovei - 1300/7800 Žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniuil - 3900/7800 Žemės sklypo dalis.

7.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal 2017-07-28 Žemės sklypo planą, parengtą pagal M. C. pasiūlymą Nr. 2, kuriuo S. M. naudojasi 3900 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškais 16-1-2-3-4-5-6-7-17-16, M. C. naudojasi 2600 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16-17-7-8-18-13-14-15, o A. M. naudojasi 1300 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13­18-8-9-10-11-12.

8.Ieškovo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas). Kaip matyti iš Projekto medžiagos ir 2018-09-19 Žemės sklypo plano (sklypo plotas 7800 kv.m), yra numatomas Žemės sklypo padalijimas į 3 atskirus kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypus: sklypas Nr.1 0,3900 ha ploto (S1 386 kv.m), priklausantis Trečiajam asmeniui I, sklypas Nr.2 0,2600 ha ploto (S2 383 kv.m), priklausantis Ieškovui, sklypas Nr.3 0,1300 ha ploto (S 349 kv.m), priklausantis Atsakovei (A. M. teisių perėmėja). Projekte pasirašė Ieškovas ir Tretysis asmuo I; Projekte nustatyta Žemės sklypo padalijimo tvarka atitinka Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

9.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė Žemės sklypo Projekto teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas.

10.2022-02-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi atsakovas A. M., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas jo teisių perėmėja I. N.

11.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Vadovaujantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu, ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013).

12.Atkreiptinas dėmesys, jog atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37, 4.39, 4.93, 4.98 straipsnių nuostatas, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, jog ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-459/2007). Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą. Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą. Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

14.Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

15.Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo sklypą atidalijus ieškovo prašomu būdu, bus prisilaikyta tarp ginčo šalių teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, lygybės principų bei bus užkirstas kelias potencialiems šalių ginčams ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytas atsidalijimo būdas faktiškai atitinka tarp ginčo šalių nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri nėra nuginčyta. Be to, kaip matyti iš Projekto ginčo šalims priklausančiuose sklypuose jokių statinių nėra, visuose trijuose sklypuose nustatyti servitutai. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.1 d.). Ir teismui, aiškinant įstatymus ir juos taikant privalu vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.4 d.).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

17.Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, savo pozicijos nepareiškė, ieškiniui neprieštaravo, kitokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų/projektų neteikė, Žemės sklypo Projektas yra patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl, teismo nuomone, nustatytų byloje faktinių aplinkybių pagrindu, ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178,185 str. str.).

18.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iš atsakovės priteistinos ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 2451 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 2482Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 15,21 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalinti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ (2018-09-19 UAB „Geodeziniai matavimai“ planas) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą sekančiai:

Priteisti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2600 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi II ir posūkio taškais 15-16­17-7-8-18-13-14-15.

Priteisti atsakovei I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1300 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi III ir posūkio taškais 12-13-18-8­9-10-11-12.

Priteisti trečiajam asmeniui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą romėnišku skaičiumi I ir posūkio taškai, 6­1-2-3-4-5-6-7-17-16.

Priteisti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 2482 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662) 15,21 Eur (penkiolika eurų 21 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.