Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2012 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 str. 3 d., 228 str. 3 d. ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Baltarusijos Respublikos VRM Bresto srities bausmių atlikimo departamento vald. Pataisos įst. Nr. 22 nutarimu, vadovaujantis 2012 m. liepos 9 d. Baltarusijos Respublikos įst.“ Dėl atitinkamų, įvykdžiusių nusikaltimus asmenų, kategorijų amnestijos“ 8 str. 1 d. 3 pastr. dalinai atleistas nuo bausmės atlikimo 1 m. 2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., galutinė bausmė -9 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2011-06-21, bausmės pabaiga - 2020-06-21.

2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 95-425 Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai bei kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir kad jis laikysis įstatymų ir nesusikals, dar nėra pagrindo.

V. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė Komisijos teikimą. Teismas nutartį iš esmės motyvavo tik padarytų nusikaltimų sunkumu ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės trukme, kas negali būti pagrindine priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Nors padaryti nusikaltimai yra sunkūs, tačiau BVK 157 str. nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio neišskiria į atskirą kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti nustatant privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, o padaryto nusikaltimo padarymo, aplinkybės neturėtų sąlygoti teismo pozicijos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Anksčiau neteistas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vieną kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Keturis kartus skatintas. Atvykęs į pataisos namus, išreiškė norą dirbti, nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. dirbo siuvimo bare. Šiuo metu dirba valgykloje. Kriminalinės subkultūros nesilaiko. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Taikius lygtinį paleidimą, turės kur gyventi ir bus įdarbintas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atliekant bausmę pasikeitė požiūris į gyvenimą. Teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo nepagrįstai vertino nusikaltimo padarymo pobūdį ir sunkumą, nes tai buvo įvertinta skiriant bausmę. Teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Nesutinka, kad teismas atsižvelgė į visuomenės interesą, kadangi į tai teismas atsižvelgė paskirdamas griežtą bausmę. Lygtinio paleidimo komisija nustatė griežtus apribojimus, kurių apeliantui privalu laikytis, kitaip vėl bus grąžintas į pataisos įstaigą. Lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo bausmės. Nagrinėjamu atveju, teismas privalėjo įvertinti nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys tiesiog sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę taikant probacijos įstatymo normas. Nuteistasis turi aiškią motyvaciją. Paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Atsiliepimas negautas.

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad esant visoms sąlygoms numatytoms BVK 157 straipsnio 1 dalyje teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. spalio 7 d. V. G. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo nuteistasis tą pačią dieną ir buvo supažindintas. Tačiau minėto plano vykdymo metu, V. G. buvo baustas vieną kartą, nuobauda šiuo metu negaliojanti. Už gerą elgesį, darbą, papildomus darbus buvo keturis kartus skatintas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo siuvykloje, šiuo metu dirba valgykloje, pareiškė norą mokytis pynėjo iš vytelių specialybės. Nuteistasis nustatytas rekomendacijas įvykdė (b.l. 12). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. G. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas – 11 balų (b.l. 10). Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir yra žemas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip jau minėta, taip pat vertintina ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t.y. dar vienas privalomas kriterijus vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo V. G. kriminogeniniais veiksniais išlieka netinkamų pažįstamų/ draugų pasirinkimas; savo veiksmų pasekmių nenumatymas; problemų sprendimo įgūdžių stoka.

Apeliantas skunde akcentuoja savo elgesio teigiamus pokyčius, t.y., kad padarė išvadas, dirba, mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad V. G. savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas ( 11 balai), tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodyti teigiamo elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tokią teismo nuomonę suponuoja tai, jog V. G. laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka tik nuo 2013 m. birželio mėn., tačiau nepaisant to, jog šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per trumpą laisvės atėmimo Lietuvoje laikotarpį V. G. vis tik padarė tvarkos pažeidimą, ko pasėkoje 2015 m. vasario 26 d. jam paskirta nuobauda (b.l. 17). Pastaroji aplinkybė parodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis tik dar nėra pakankama. Be to, šiame kontekste, taip pat pažymėtina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. G. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.