Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. G. (toliau – V. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-361 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme už narkotinių medžiagų gabenimą stambiu mastu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 3 dalį. Gardino srities teismo baudžiamųjų bylų kolegija 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė kasacinį skundą dėl Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio. 2012 m. gruodžio 12 d. Gardino srities teismo prezidiumas pakeitė Ašmenos rajono teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendį bei Gardino srities teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, panaikindamas kvalifikuojantį požymį pagal BK 228 straipsnio 3 dalį. Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bresto srities Bausmių atlikimo departamento valdybos pataisos įstaigos Nr. 22 viršininko nutarimu, vadovaujantis 2012 m. liepos 9 d. Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl atitinkamų, įvykdžiusių nusikaltimą asmenų, kategorijų amnestijos“ 8 straipsnio l dalies 3 pastraipa, V. G. buvo dalinai atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo l (vieneriems) metams. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi V. G., Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistam pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 3 dalį, galutinę paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, palikdamas V. G. 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 21 d. 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-361 nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-361 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, sunkumui ir kitoms aplinkybėms, susijusioms su apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu priėmimu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga, tokiu būdu nukrypdamas nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, nuteistojo įsitikinimu, yra šališka, joje matomas akivaizdus, tendencingas teismo asmeninis ir išankstinis neigiamas nusistatymas nuteistojo atžvilgiu. Pasak V. G., jis vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, buvo net 12 kartų skatintas, kas, pasak nuteistojo, neabejotinai patvirtina teigiamą jo elgesio korekciją. Skundu pabrėžiama, kad praeityje nuteistasis teistas nebuvo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 5 kartus buvo išleistas trijų parų išvykoms į namus, 2016 m. gegužės 31 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos dirbti už pataisos įstaigos ribų. Be to, V. G. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atitinka vos 8 balus, pataisos namų vidaus tvarkos taisykles jis buvo pažeidęs prieš du metus, vėliau jo elgesys keitėsi, už gerą elgesį jis buvo skatinamas. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose V. G. skirtomis, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį V. G. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Konstatuojant šia išvadą visų pirma pažymėtina, kad V. G. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad V. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad 2018 m. gegužės 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jokie pakartotinį V. G. nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau nebeišskiriami, priešingai, akcentuojami vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, adekvatus savęs vertinimas, pakankami savikontrolės įgūdžiai, diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, kurių egzistavimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo tikslų būdamas laisvėje V. G. sugebės siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Šios išvados nepaneigia ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. G. praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kaltės neminimalizuoja, kas neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje V. G. kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus bei jų pasekmėje atsiradusius padarinius. Nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles per visą jam paskirtos bausmės vykdymo laiką (nuo 2011 m. birželio 21 d., t. y. per kiek daugiau nei 7 metus) nuteistasis buvo pažeidęs 2 kartus, tačiau jam buvo paskirta tik 1 drausminė nuobauda, kitu atveju apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vienas iš nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo šiurkštus. Be to, šiuo metu V. G. skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, ji buvo panaikinta vos 2 mėnesiai po jos paskyrimo, kas rodo, jog V. G. elgesys po minėtos drausminės nuobaudos paskyrimo buvo koreguojamas tinkamai. Tokiu būdu, spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas ar neigiamą jo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, priešingai nei skundžiama nutartimi tai iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog per visą V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei sąžiningą darbą nuteistasis buvo paskatintas net 12 kartų, 5 kartus buvo išleistas į namus, 1 kartą paskatintas leidžiant atostogų metu grįžti į savo namus, 2016 m. gegužės 31 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2016 m. lapkričio 17 d. tolimesniam bausmės atlikimui jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, o 2017 m. gruodžio mėnesį jam buvo suteiktos atostogos, tokiu būdu parodant ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – šiuo metu ji atitinka vos 8 balus, kas prilyginama žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo UAB „E.“ vairuotoju, turėjo oficialias pajamas, dirbo ir būdamas pataisos namuose – pataisos įstaigos valgykloje. 2016 m. birželio 20 d. buvo įdarbintas UAB „A.“, o nuo 2017 metų iki šiol dirba UAB „T. A.“ darbininku, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio V. G. nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog jokių vykdomųjų dokumentų, išduotų nuteistojo vardu, pataisos namai nėra gavę, civilinis ieškinys iš jo nepriteistas, iš savo pataisos namuose gaunamo darbo užmokesčio jis geba ne tik finansiškai išlaikyti save, bet ir padėti savo studijuojančiai dukrai, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog turėdamas darbą laisvėje susidurti su didesniais finansiniais sunkumais V. G. neturėtų. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, nuteistasis aktyviai dalyvauja ne tik privalomosiose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Išvadą, jog išėjęs į laisvę V. G. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. 2018 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis savo mintis dėsto logiškai ir sklandžiai, elgiasi mandagiai ir pagarbiai, jam nėra būdingas impulsyvumas, sprendimus jis stengiasi priimti atsakingai. Be to, savitvardos problemų V. G. neturi, jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, socialines situacijas stengiasi vertinti teisingai, nėra kategoriškas, pakankamai lankstus, linkęs priimti naujas idėjas. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog V. G. šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis, todėl neabejotina, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant savo artimiesiems – su kuriais palaiko itin glaudžius ryšius, yra lankomas pasimatymų metu, daug bendrauja mobilaus ryšio priemonėmis, bei prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme, kas vėlgi V. G. charakterizuoja iš esmės teigiamai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. G. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus – pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka, ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo V. G. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-361 dėl V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-361 dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nustatyti V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.