Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. 2012 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos teismo nuteistas pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Baltarusijos Respublikos VRM Bresto srities bausmių atlikimo departamento valdybos pataisos įst. Nr. 22 nutarimu, vadovaujantis 2012 m. liepos 9 d. Baltarusijos Respublikos įstatymu ,,Dėl atitinkamų, įvykdžiusių nusikaltimus asmenų, kategorijos amnestijos“ 8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, dalinai atleistas nuo bausmės atlikimo 1 metų.2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Bausmės pradžia -2011 m. birželio 21 d., o pabaiga – 2020 m. birželio 21 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. gruodžio 14 d., yra 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos. 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą.Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, kad teismo funkcija yra tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, tokiu būdu yra visiškai nesuprantamos priežastys, dėl kurių teismas ėmėsi iš naujo vertinti Komisijos jau įvertintas aplinkybes, kodėl ėmėsi vertinti Komisijos nutarimą pagrįstumo aspektu. Dėl šių priežasčių mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, buvo šališkas.Taip pat skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurioje nurodoma, kad esant Komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimą ir nesant prokuroro nepritarimui, teismas gali netvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei Komisija padarė procedūrinius pažeidimus. Šiuo atveju procedūrinių pažeidimų nepadaryta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ,,Dėl lygtinio paleidimo taikymo“.Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, pažeidė ,,non bis in idem“ principą, kadangi vertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą. Tačiau aplinkybės dėl nusikalstamų veikų sunkumo yra nekintančios visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ir negali būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymima, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinant pagal ,,OASys“ yra žema – 8 balai. Be to laisvės atėmimo bausmę jis atlieka būryje be sargybos, yra dirbantis, 8 kartus skatintas ir tik vieną kartą baustas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Visa tai jį charakterizuoja teigiamai ir sudaro pagrindą paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo V. G. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 8 balai, kas priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka neabejotinai vertinti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Aptarti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys aspektai tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, nors nuteistojo elgesyje nėra stebimi kriminogeniniai veiksniai galintys turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui, tačiau teisėjų kolegija, pažymi, kad V. G. pripažįsta, jog turi tam tikrų problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indelį į problemų sprendimą yra prieštaravimų. Ši aplinkybė teismo vertinimu, pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad spręsdamas problemas jis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šie duomenys aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs priimti teisingų ir visiems priimtinų problemų sprendimo būdų, o tai nesukuria pagrindo manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis V. G. pataisos namuose buvo eilę kartų skatintas, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. lapkričio 24 d. V. G. gamino, įsigijo arba laikė pataisos namuose uždraustus daiktus ir nors už šį drausminės tvarkos pažeidimą jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, o tik apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, toks vidaus tvarkos pažeidimas, nusikaltimo už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę kontekste, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia tai, kad nuteistasis, netgi būdamas laisvių suvaržymo sąlygomis, yra linkęs elgtis ne pagal taisykles, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesukuria pagrindo manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą ir paskiriant apribojimus, nuteistasis jų laikysis ir nepažeidinės nustatytos tvarkos bei elgsis išimtinai teigiamai, siekdamas koreguoti savo nusikalstamą elgesį. V. G. savo skunde nurodė, kad apylinkės teismas vertindamas likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pažeidė ,,non bis in idem“ principą, tačiau su šiuo skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad ,,non bis in idem“ principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Šiuo atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino, padarytos nusikalstamos veikos kontekste, vertinimas nepažeidžia ,,non bis in idem“ principo, kadangi tai nereiškia pakartotino baudžiamumo už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti kertiniu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir į tai, kad likusi dar didelė neatliktos laisvės atėmimo dalis, o atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatytas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos pateikto skundo motyvais, jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.