Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1678-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-13
Bylos Nr.: e2A-1678-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Tomas Venckus
Ieškovas: Druskininkų
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“
Trečiasis asmuo: Š. G.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Druskininkų kredito unijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Druskininkų kredito unijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ir trečiajam asmeniui Š. G. atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dėl garantijos sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Druskininkų kredito unija (toliau ir ieškovė, ir Unija) kreipėsi į su ieškiniu, kuriuo prašė : 1) pripažinti neteisėtu uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau ir atsakovė) atsisakymą sumokėti išmoką pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. išduotą smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės 14 501,76 Eur garantijos išmoką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. išdavė ieškovei smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini). Unija ir uždaroji akcinė bendrovė „Inspira LT“ (toliau ir paskolos gavėjas) 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė suteikė 24 841 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo užtikrinimui sudarytas įkeitimo lakštas dėl įrengimų ir įrangos įkeitimo kredito unijos naudai. Taip pat Š. G. pateikė Unijai neprotestuotiną paprastąjį vekselį 24 841 Eur sumai. Paskolos gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, paskolos sutartis nutraukta 2017 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškelta bankroto byla; 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas Unijos reikalavimas 20410,41 Eur sumai. Š. G. neapmokėjus vekselio jame nustatytu terminu, ieškovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Vykdomasis įrašas išduotas 2019 m. sausio 24 d. ir pateiktas vykdyti antstoliui Giedrius Salickas. Ieškovė 2020 m. vasario 25 d. pateikė atsakovei prašymą dėl garantijos išmokos sumokėjimo, tačiau atsakovė nusprendė neišmokėti garantijos išmokos ir informuoti Uniją, kad atsakovės įsipareigojimai pagal suteiktą garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigę. Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė pakeitė esmines garantijos sąlygas, dėl ko buvo pabloginta atsakovės kaip garanto padėtis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau ir atsakovė) pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pažeidė garantijos sąlygas, atsisakydama šalių sutartos paskolos užtikrinimo priemonės – kredito gavėjo paprastojo neprotestuotino vekselio su laidavimu 24 841 Eur sumai ir tuo pablogino ieškovės kaip garanto padėtį. Kadangi pažeidimo suma viršija mokėtiną garantijos sumą, atsakovė atsisakė išmokėti garantijos sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pirmos instancijos teismas nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes:

5.1. Ieškovė Druskininkų kredito unija ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl individualių garantijų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteikiamoms paskoloms. Minėta sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija užtikrino 80 proc. paskolos gavėjui suteiktos paskolos sumos, t. y. 19 872,8 Eur. Garantijos suteikimo sąlygos buvo nurodytos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. G-15-0480, kurio 12 punktas numatė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas R. G..

5.2. Druskininkų kredito unijos 2015 m. liepos 16 d. prašymo pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. G- 15- 0545 pakeistas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-0480 12 punktas numatant, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G..

5.3. Tarp paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 24 841 Eur paskolos suteikimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikė paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini).

5.4. Tarp uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ir Druskininkų kredito unijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryta nauja bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

5.5. Druskininkų kredito unija 2017 m. kovo 16 d. nutraukė su paskolos gavėju sudarytą paskolos sutartį.

5.6. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017 paskolos gavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškelta bankroto byla, nutartis dėl paskolos gavėjo veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., paskolos gavėjas uždaroji akcinė bendrovė „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d.

Šalies argumentai

5.7. Druskininkų kredito unija 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos išmokos išmokėjimo.

5.8. Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta neišmokėti garantijos išmokos Druskininkų kredito unijai. Atsisakymo išmokėti garantijos sumą pagrindu atsakovė nurodė Druskininkų kredito unijos neįvykdymą garantijos suteikimo sąlygų. Druskininkų kredito unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 Eur Druskininkų kredito unijai, tačiau nepateikė paprastojo neprotestuotino paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselio visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduoto Š. G., t. y. kredito unija nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmos instancijos teismas vadovavosi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika:

6.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalis numato, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.

6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, išaiškinta, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis).

6.3. Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, kurių 4 punkte nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos.

6.4. Garantijų teikimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, t. y. teisinis garantijos išmokos mokėjimo pagrindas – paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas. Garantijas teikiančios bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymą reglamentuojančiame Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo garantijas teikiančiai bendrovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Pagal Nuostatų 19 punktą bendrovė garantijos išmoką sumoka garantijos gavėjui bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka.

7. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Unija neįvykdė garantijos suteikimo sąlygos, numatančios, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo pagal nurodytą vekselį 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 Eur Unijai, tačiau nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

8. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 14.2 punktu šalys susitarė, jog pasirašius šią sutartį, 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp šalių, taikoma iki šios sutarties pasirašymo dienos pasibaigusioms (nutrauktoms) paskolos sutartims tarp kredito unijos ir paskolos gavėjų, už kurias yra suteiktos atsakovės garantijos. Visoms kitoms paskolos sutartims, už kurių įvykdymą yra suteiktos atsakovės garantijos, taikomos šios sutarties nuostatos. Ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ paskolos sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 16 d., todėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams taikytinos 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatos, kurios 3.2 punkte numatyta, kad esmine paskolos sąlyga laikytinas kredito unijai įkeičiamas turtas ir kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės, taip pat numatyta sąlyga, kad po atsakovės sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos, esminės paskolos sąlygos, kurios yra numatytos atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo ir (ar) garantijos lakšte, be rašytinio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimo negali būti keičiamos. Teismas padarė išvadą, kad Unija neturėjo teisės paskolos grąžinimo užtikrinti kitokiu, nei sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytu vekseliu, t. y. vekselis turėjo būti išduotas paskolos gavėjo ir būti laiduotas Š. G..

9. Be to, teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.4 punkte taip pat numatyta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos atsakovės priimtame spendime dėl garantijos suteikimo. Kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos garantijos suteikimo sąlygos. Garantijos teikimo sąlygas numatančio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-048012 punkte nurodyta, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Minėto įsakymo 15 punkte, taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte numatyta, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama, tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose. Teismas padarė išvadą, kad pagal minėtas sutarties sąlygas Unija įgyja teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti pilną garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.3.3 punkte įtvirtinta, kad kreipdamasi dėl garantijos išmokos išmokėjimo, kredito unija turi pateikti atsakovei dokumentus (jų kopijas) ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo numatytų garantijos suteikimo visų sąlygų įvykdymą.

10. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 10.4.3 punkte numatyta atsakovės teisė mažinti garantijos išmoką, jeigu kredito unija be atsakovės sutikimo pakeitė esmines paskolos sutarties sąlygas ir tai pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį, tačiau padarytos žalos dydis apskaičiuojamas garantijos išmoką mažinant dydžiu, atitinkančiu pažeidimo didį. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte numatyto paskolos gavėjo prievolių užtikrinimo (vekselio su laidavimu) 24 841 Eur sumai, o garantijos likutis yra 14501,76 Eur. Taigi, garantijos sąlygų pažeidimo suma viršija garantijos likučio sumą, todėl atsakovės sprendimas neišmokėti garantijos išmokos yra pagrįstas ir teisėtas. Kredito unijai paskolos grąžinimo neužtikrinus laiduotu vekseliu, buvo prarasta galimybė vekselio apmokėjimo reikalauti tiek iš vekselį išrašiusio asmens, tiek ir iš vekselį laidavusio asmens.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė Druskininkų kredito unija (toliau ir apeliantė, ir Unija) apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2d. sprendimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sumokėti Unijai išmoką pagal 2015 m. rugpjūčio mėn. 24 d. išduotą smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti Unijai iš 14501,76 Eur garantijos išmoką; priteisti Unijos naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį.

12. Apeliantė nesutinka su sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CK 6.70, 6.90-6.93 straipsnių reikalavimų, prieštarauja tiek sutarčių vykdymo, tiek bendriesiems civilinių teisinių santykių principams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Be to, Vilniaus apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai ignoravo ieškovės pirmos instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose - ir ieškinyje ir dublike pateiktus įrodymus, kad ji nepakeitė esminių garantijos suteikimo sąlygų ir dėl ko nebuvo pabloginta atsakovės, kaip garanto, padėtis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį, sprendime nepasisakė dėl esminių ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendradarbiavimo sutartimi nustatytų garantijos vykdymo sąlygų turinį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra verslo subjektas, kurio veikla yra išimtinai susijusi tik su garantijų teikimu, sutarčių nuostatas aiškino tik atsakovės naudai. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais motyvais:

12.1. Anot apeliantės, nagrinėjamo ginčo kontekste pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kur teigiama, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju - teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje 3K- P-346/2004).

12.2. Apeliantės nuomone, šios bylos kontekste vertinant suformuotą teismų praktiką dėl esminio sutarties pažeidimo aplinkybių, aktualu ir būtina atsižvelgi į tai, kad: pagrindiniu vertinimo kriterijumi laikytinas atotrūkis tarp pažadėto sutarties įvykdymo ir neįvykdymo. Kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad sutartis bus pripažinta pažeista iš esmės; esminių sutarties nuostatų pažeidimas, kai nukentėjusiajai šaliai neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos), esminiu sutarties pažeidimu turėtų būti laikytinas tik išimtiniais atvejais. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje nurodytais kriterijais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis patikrindamas, ar ieškovės nurodomas sutarties pažeidimo faktas atitinka esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. ar paskolos gavėjo turėtas pateikti vekselis, laiduotas Š. G., galėjo turėti ir ar turėjo esminės reikšmės bendradarbiavimo sutarties vykdymui ir garantijos išmokėjimo sąlygoms, ar šio vekselio nepateikimas sukėlė garantui žalą ar kitas neigiamas pasekmes, ar Š. G. pateiktas vekselis visai paskolos sumai 24841 Eur yra reikšmingas vertinant atotrūkį tarp pažadėto sutarties įvykdymo ir neįvykdymo.

12.3. Apeliantė pažymi, kad atsakovės generalinis direktorius 2020 m. kovo 9 d. įsakyme Nr. G- IŠMOK-20-0011 kaip pagrindinį motyvą, kuriuo atsisakė išmokėti ieškovei garantinę išmoką, nurodė ieškovės padarytą esminį sutarties pažeidimą ir dėl to atsiradusį atsakovės, kaip garanto, padėties pabloginimą. Apeliantė paaiškina, kad pirmos instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose - ir ieškinyje ir dublike nuosekliai įrodinėjo, kad nesutinka, jog buvo pažeistos esminės garantijos suteikimo sąlygos, dėl ko buvo pabloginta atsakovės, kaip garanto padėtis. Apeliantės nuomone pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino, ar ieškovės (apeliantės) padarytas pažeidimas atitinka teismų praktikos suformuotus esminiam sutarties pažeidimui taikomus kriterijus ir ieškovės pateiktų argumentų visiškai nevertino ir neanalizavo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad šios bylos kontekste, jos padarytas formalaus pobūdžio pažeidimas jokiu būdu negali būti vertinamas esminiu ir šio pažeidimo pagrindu negalėjo būti atsisakyta išmokėti garantijos išmokos.

12.4. Apeliantė mano, kad jos padarytas pažeidimas, jog paprastąjį neprotestuotiną vekselį pateikė Š. G., o ne paskolos gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Inspira“ (kuri yra pateikusi kilnojamojo turto įkeitimą) jokiu būdu negalima laikyti esminiu sutarties pažeidimu vadovaujantis aukščiau minimu kriterijumi. Jei ieškovė būtų gavusi paskolos gavėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselį, laiduotą Š. G., ir jį pateikusi vykdymui, bendro užtikrinimo priemonių realizavimo rezultato tai nepakeistų - visos galimybės išieškoti iš paskolos gavėjo – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ ir iš Š. G. yra išnaudotos, tą pagrindžiantys dokumentai atsakovei yra pateikti kartu su prašymu išmokėti garantinę išmoką. Todėl šiuo atveju nėra atotrūkio tarp pažadėto sutarties įvykdymo ir jos neįvykdymo ir šiuo kriterijumi pripažinti ieškovės padarytą pažeidimą esminiu nėra jokio pagrindo.

12.5. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad esminių sutarties nuostatų pažeidimas, kai nukentėjusiajai šaliai neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos), esminiu sutarties pažeidimu turėtų būti laikytinas tik išimtiniais atvejais. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju atsakovei dėl ieškovės padaryto formalaus pobūdžio pažeidimo tikrai neatsirado jokių neigiamų pasekmių ar žalos. Jei Unija būtų disponavusi uždarosios akcinės bendrovės „Inspira“ išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir jį pateikusi vykdymui, vykdomoji byla būtų užbaigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir turto realizavimas būtų vykdytas Įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka, t. y. nei išieškojimo mastas, nei išieškotina (galima išieškoti) iš skolininkų suma ar skolos atgavimo tikimybė nepadidėtų, skolininkų mokumas nepasikeistų, turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškota neatsirastų. Todėl šiuo atveju, kaip teigia apeliantė, netgi pripažinus, kad ieškovė pažeidė esmines sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, jokiu būdu negalima konstatuoti, kad atsakovei kilo neigiamos pasekmės ar įvyko turtinės padėties pabloginimas. Mano, kad ir šiuo kriterijumi pripažinti ieškovės padarytą pažeidimą esminiu ir juo remiantis atsisakyti išmokėti garantijos išmoką nebuvo pagrindo.

12.6. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino ieškovės dublike nurodomos aplinkybės, kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, esminę reikšmę garantijos sąlygų vykdymui turėjo tai, kad paskolos užtikrinimas būtų pateiktas: paskolos gavėjo – ir kilnojamojo turto įkeitimu ir vekseliu, o Š. G. – vekselio laidavimu. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas iš esmės palaikė šią atsakovės poziciją, nepagrįstai konstatuodamas, kad „Druskininkų kredito unija neturėjo teisės paskolos grąžinimo užtikrinti kitokiu, nei sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytu vekseliu, t. y. vekselis turėjo būti išduotas paskolos gavėjo ir būti laiduotas Š. G.“. Su šia teismo išvada apeliantė nesutinka, nes ji prieštarauja nuosekliai plėtojamai kasacinio teismo praktikai, kuri nurodo, kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 343/2013 ir kt.). Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Todėl garantijos suteikimo sąlygos – kad turėjo būtinai pateiktas paskolos gavėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ išduotas vekselis laiduotas Š. G., ieškovės nuomone, jokiu būdu negalima laikyti esmine, kurios pagrindu kredito unijai galima būtų taikyti pačią radikaliausią sankciją – visiškai atsisakyti išmokėti garantijos išmoką.

12.7. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte numatyto paskolos gavėjo prievolių užtikrinimo (vekselio su laidavimu) 24841,00 EUR sumai, o garantijos likutis yra 14501,76 EUR. Taigi, garantijos sąlygų pažeidimo suma viršija garantijos likučio sumą, todėl atsakovės sprendimas neišmokėti garantijos išmokos yra pagrįstas ir teisėtas“. Apeliantė pažymi, kad turto realizavimas iš paskolos gavėjo – bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „Inspira LT“ (tame tarpe ir įkeisto pagal garantijos sąlygas kilnojamojo turto) yra baigtas bankroto procese. Iš vekselio davėjo Š. G. išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje. Taigi šiuo metu turime situaciją, kai visos užtikrinimo priemonės yra realizuotos, tolimesnis išieškojimas iš paskolos gavėjo negalimas, Š. G. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla 24 841 Eur sumai, taigi netgi jei Unija būtų disponavusi paskolos gavėjo pateiktu vekseliu 24 841 Eur sumai, laiduotu Š. G. ir jį būtų pateikusi vykdymui, nei išieškojimo mastas, nei išieškotina (galima išieškoti) iš skolininkų suma ar skolos atgavimo tikimybė nepadidėtų, skolininkų mokumas nepasikeistų, turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškota neatsirastų. Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad „garantijos sąlygų pažeidimo suma viršija garantijos likučio sumą” yra neteisinga ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą. Atsakovė skundė pateikia nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus.

14. Dėl individualių paskolų garantijų specifikos atsakovė pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ji nėra verslo subjektas. Atsakovė, teikdama individualias paskolų garantijas, vykdo valstybės deleguotas funkcijas verslo skatinimo srityje, o pati individualių garantijų teikimo veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktų nuostatomis.

14.1. Pažymi, kad garantija kredito unijai (garantijos gavėjui) buvo suteikta vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 322 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Garantijų teikimo nuostatai). Vadovaujantis Garantijų teikimo nuostatų (redakcija, galiojusi Garantijos suteikimo dieną) 17 punktu, atsakovė garantijos gavėjui garantuoja paskolos gavėjui suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios atsakovės atsakomybės limitą, grąžinimą. Paskolos gavėjui grąžinus dalį paskolos, šia suma pirmiausia sumažinama atsakovės garantija užtikrinta paskolos dalis (tai yra šia suma sumažinama garantijos suma). Pagal suteikiamą garantiją atsakovės atsakomybė yra subsidiari. Kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, ji garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Paskolos negrąžinimo atveju iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų išieškotos pinigų sumos pirmiausia dengiama atsakovės garantija neužtikrinta paskolos dalis, tada bendrovės garantija užtikrinta paskolos dalis.

14.2. Garantijų teikimo nuostatų (redakcija, galiojusi Garantijos suteikimo dieną) 18 punkto numato, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo atsakovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti garantijos davėjai įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Taip pat turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys tikslinį paskolos panaudojimą ir garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamų individualių garantijų specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 320- 469/2016 pažymėjo, kad „<...> UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais (toliau – Garantijų teikimo nuostatai), kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė (Garantijų teikimo nuostatų 4 punktas). Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos <...>“.

14.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 118- 403/2019 be aukščiau nurodytų argumentų taip pat pažymima, kad „<...> kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) <...>.“ Atsižvelgiant į tai, atsakovė priimdama sprendimą dėl garantijos išmokos mokėjimo privalo įvertinti, ar yra įvykdytos visos garantijos suteikimo sąlygos.

Atsiliepimas

15. Atsakovė nurodo, kad Unija neįvykdė Garantijos suteikimo sąlygos dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Paaiškina, kad :

15.1. Sprendime dėl garantijos suteikimo buvo įtvirtintos sąlygos dėl suteikiamos paskolos užtikrinimo priemonių. Pakeistu Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punktu buvo nurodyta: „Paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.“. Sprendimo dėl garantijos suteikimo 15 punktas įtvirtinta, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama, tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose.

15.2. Unija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinta Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkto nurodyta sąlyga. Įvertinus Unijos kartu su prašymu dėl garantijos išmokos mokėjimo pateiktą informaciją, nustatyta, kad būtent dėl kredito unijos nerūpestingumo ir neatsakingumo nebuvo užtikrintas Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkto nurodytos sąlygos įvykdymas. Kredito unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo pagal nurodytą vekselį 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 Eur Druskininkų kredito unijai. Unija nepateikė atsakovei paprastojo neprotestuotino paskolos gavėjo vekselio visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduoto Š. G., t. y. kredito unija nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

15.3. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas) 33 ir 34 straipsnių nuostatas iš kurių matyti, jog Unija neįvykdė sąlygos, kad paskolos grąžinimas būtų užtikrintas paskolos gavėjo išduotu vekseliu, laiduotu Š. G.. Unijos pateiktas Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinasis vekselis nėra laiduotas jokio laiduotojo. Pateiktame vekselyje nėra jokių žymų apie laidavimą, nėra žodžio ,,laiduota“, nėra laiduotojo parašo. Dėl to atsakovė daro išvadą, kad Unija neužtikrino garantijos suteikimo sąlygos dėl vekselio laidavimo. Laiduotas vekselis būtų sudaręs galimybę vekselio apmokėjimo reikalauti tiek iš vekselį išdavusio asmens, tiek iš vekselį laidavusio asmens, nes pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio 1 dalį vekselį laidavęs asmuo yra įpareigotas lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį laidavo. Toks Unijos neapdairus ir neatsakingas elgesys pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį. Neįvykdžiusi garantijos suteikimo sąlygų, Unija neturi pagrindo reikalauti atsakovės garantijos išmokos mokėjimo.

15.4. Garantijų teikimo nuostatų 7 punktas įtvirtinta, kad garantijos teikiamos kredito įstaigoms, sudariusioms su uždarąja akcine bendrove ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sutartį dėl bendradarbiavimo. Garantijų teikimo nuostatuose reglamentuoti su kredito įstaigomis sudaromų bendradarbiavimo sutarčių turinio reikalavimai. Garantijų teikimo nuostatų 7.3 punkte nurodyta, kad bendradarbiavimo sutartyse, be kita ko, turi būti aptartos ir garantijos suteikimo sąlygos (garantijos suteikimo procedūros; uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ ir garantijos gavėjo atsakomybė, su garantija susijusios teisės ir pareigos; įvykiai, kuriems įvykus garantijos gavėjas įgyja teisę reikalauti atsakovės įsipareigojimų pagal suteiktą garantiją įvykdymo, ir įvykiai, kuriems įvykus garantijos gavėjas šios teisės neįgyja; garantijos išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai). Tarp uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ ir kredito unijos buvo sudaryta 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis. Vėliau tarp atsakovės ir kredito unijos buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutartis, kurios 14.2 punktas įtvirtinta, kad šalys susitaria, jog pasirašius šią sutartį, 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp šalių, taikoma iki šios sutarties pasirašymo dienos pasibaigusioms (nutrauktoms) paskolos sutartims tarp kredito unijos ir paskolos gavėjų, už kurias yra suteiktos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos. Visoms kitoms paskolos sutartims, už kurių įvykdymą yra suteiktos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos, taikomos šios sutarties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 16 d., atsakovės ir Unijos tarpusavio santykiams taikytinos 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatos. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.2 punktas įtvirtinta, kad esmine paskolos sąlyga laikytinas kredito unijai įkeičiamas turtas ir kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės ir tai, kad po atsakovės sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos, esminės paskolos sąlygos, kurios yra numatytos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sprendime dėl garantijos suteikimo ir (ar) garantijos lakšte, be rašytinio uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimo negali būti keičiamos. Nagrinėjamu atveju, Unija neturėjo pagrindo paskolos grąžinimo užtikrinti kitokiu, nei Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytas vekseliu, t. y. vekselis turėjo būti išduotas paskolos gavėjo ir būti laiduotas Š. G.. Gavusi kitokį vekselį, Unija be uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ žinios pakeitė vieną iš esminių paskolos sąlygų. Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, Unija to negalėjo padaryti be atsakovės pritarimo, išreikšto uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės nuomone, Unija apeliaciniame skunde teikia nepagrįstas interpretacijas, kuriomis bando įrodyti, kad nėra pažeidusi esminės paskolos, ir tuo pačiu, garantijos suteikimo sąlygos.

15.5. Atsakovė pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.4 punkte taip pat įtvirtinta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ priimtame spendime dėl garantijos suteikimo. Kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos garantijos suteikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, Unija nebuvo apdairi, atsakinga, rūpestinga, todėl neužtikrino, kad būtų įvykdyta Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodyta sąlyga, t. y. suteikta paskola būtų užtikrinta paskolos gavėjo pateiktu paprastuoju neprotestuotinuoju vekseliu, laiduotu Š. G.. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte įtvirtinta, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė. Kredito unija įgyja teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal garantiją, t. y. atlikti pilną garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo (nepasidengia paskola, įskaitant ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantuojama paskolos dalis). Bendradarbiavimo sutarties 8.3.3 punktas įtvirtinta, kad kreipdamasi dėl garantijos išmokos išmokėjimo, kredito unija turi pateikti atsakovei dokumentus (jų kopijas) ir įrodymus, patvirtinančius uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sprendime dėl garantijos suteikimo numatytų garantijos suteikimo visų sąlygų įvykdymą. Atsakovės nuomone, iš nurodytų Sprendimo dėl garantijos suteikimo nuostatų bei 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatų Unijai iš anksto buvo žinoma, kad garantijos išmoką ji galės gauti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos visos garantijos suteikimo sąlygos ir atsakovei bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutarties 3.2, 3.4, 8.1, 8.10 punktuose.

15.6. Atsakovė pažymi, kad Unija sutiko su tokiomis sąlygomis, niekada joms neprieštaravo, neprašė uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ keisti nei Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygos dėl laiduoto vekselio, nei keisti šalių sudarytų bendradarbiavimo sutarčių nuostatų, įpareigojančių vykdyti visas garantijos suteikimo sąlygas. Todėl neįvykdžiusi Sprendimo dėl garantijos suteikimo ir 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatų, Unija turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, šiuo atveju, išmokos nemokėjimą.

15.7. Uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ 2020 m. kovo 9 d. sprendimo pagrįstumą patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 10.4.4 punktas, kuris numato, kad atsakovė turi teisę mažinti pagal garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką), jei paaiškėja kad, netinkamai ar ne pilna apimtimi buvo įvykdytos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sprendime dėl garantijos suteikimo nurodytos garantijos suteikimo sąlygos: kai garantijos suteikimo sąlygose nurodytas įkeisti turtas nėra įkeistas arba nebus realizuojamas, arba nėra realizuotas, garantijos išmoka mažinama dydžiu, atitinkančiu pažeidimo dydį. Atsakovės teigimu, 2020 m. kovo 9 d. sprendime pateikti išsamūs paaiškinimai dėl garantijos išmokos nemokėjimo, t. y. atsižvelgiant į tai, kad garantijos likutis yra 14 501,76 Eur (mažesnis nei pažeidimo suma 24 841 Eur (pažeidimo suma prilyginama paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte, sumai)), todėl garantijos išmokama kredito unijai nemokėtina.

15.8. Anot atsakovės, kaip nepagrįsti vertintini Unijos argumentai ir tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde modeliuojama situacija, kad paprastojo neprotestuotinojo vekselio vis tiek nebūtų buvę galima realizuoti, net ir tuo atveju, jei jis būtų laiduotas, nes vekselį apmokėti būtų turėjęs tas pats asmuo – Š. G., kurio turtinė padėtis yra prasta ir jokių sumų sumokėjimo/išieškojimo iš šio asmens negalima tikėtis. Su tokiais ieškovės argumentais negalima sutikti, kadangi suteikiant garantiją ir nustatant garantijos suteikimo sąlygas, buvo siekiama, kad paskolos grąžinimas būtų užtikrintas laiduotu vekseliu, t. y. buvo tikimąsi, jog pagrindiniam skolininkui nevykdant įsipareigojimų, vekselio apmokėjimo bus galima reikalauti ir iš vekselį laidavusio asmens. Numatant tokią garantijos suteikimo sąlygą nebuvo siekiama reikalavimus nukreipti į konkretų asmenį, t. y. į Š. G.. Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte iš pradžių buvo numatyta, kad vekselis turi būti laiduotas R. G.. Tik vėliau, atsižvelgiant į pačios kredito unijos prašymą, nurodytas Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punktas buvo pakeistas, numatant, kad vekselis turi būti laiduotas Š. G.. Atsižvelgiant į tai, Unijai paskolos grąžinimo neužtikrinus laiduotu vekseliu, buvo prarasta galimybė vekselio apmokėjimo reikalauti tiek iš vekselį išrašiusio asmens, tiek ir iš vekselį laidavusio asmens. Teismo sprendime nurodytos išvados yra pagrįstos ir naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

15.9. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatos neužkerta kelio Unijai kreiptis į atsakovę ir prašyti pakeisti esmines paskolos suteikimo sąlygas, tarp jų ir sąlygas dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bendradarbiavimo sutartys numato galimybę keisti sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis. Šiam veiksmui atlikti turi būti gautas rašytinis uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimas. Tačiau Unija tokia galimybe nesinaudojo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad paskolos grąžinimas būtų užtikrintas (galimai ir kitokia paskolos grąžinimo užtikrinimo priemone ar kitų asmenų, laiduotojų) ir atsakovės, kaip garanto, padėtis nebūtų pabloginta.

15.10. Pažymi, kad nei Garantijų teikimo nuostatai, nei šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis nenumato jokių išimčių, kurios sudarytų galimybę pateisinti garantijos suteikimo sąlygų nevykdymą ir leistų atsakovei mokėti garantijos išmoką nevertinant garantijos suteikimo sąlygų įvykdymo. Atsakovė nėra mokėjusi ir nemoka garantijos išmokų tais atvejais, kai nėra įvykdomos esminės garantijos sąlygos ir nepateikiami privalomi dokumentai. Atkreipia dėmesį, jog uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamų garantijų teisinis pagrindas, be kita ko, kildinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymas). Valstybės skolos įstatymas reglamentuoja uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teikiamos garantijos kartu yra ir Lietuvos Respublikos valstybės turtinis įsipareigojimas, kuris pasižymi viešuoju interesu. Dėl minėtų aplinkybių garantijos gali būti suteikiamos ir garantijų išmokos mokamos tik griežtai laikantis teisės aktuose suformuluotų taisyklių.

15.11. Teismo sprendime pateikti išaiškinimai atitinka teismų praktiką analogiškose bylose, kas, atsakovės nuomone, patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Investicijų ir verslo garantijos“ pagrįstai priimdama sprendimą dėl garantijos išmokos mokėjimo/nemokėjimo vertina sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą, be kita ko, ir sąlygų dėl paskolos užtikrinimo priemonės – vekselio, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-252-798/2021).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos aplinkybės

17. Druskininkų kredito unija (toliau ir apeliantė, ir Unija) ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau ir atsakovė) 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl individualių garantijų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteikiamoms paskoloms. Minėta sutartimi atsakovė garantija užtikrino 80 proc. paskolos gavėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Inspira LT“ paskolos davėjos Unijos suteiktos paskolos sumos, t. y. 19 872,8 Eur. Garantijos suteikimo sąlygos buvo nurodytos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. G-15-0480, kurio 12 punktas numatė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti Unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo (nagrinėjamu atveju - uždarosios akcinės bendrovės ,,Inspira LT“) vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas R. G..

18. Unijos 2015 m. liepos 16 d. prašymo pagrindu, uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. G- 15- 0545 pakeistas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-0480 12 punktas numatant, kad paskolos grąžinimui užtikrinti Unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.

19. Tarp paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inspira LT“ ir Unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 24 841 Eur paskolos suteikimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikė paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), šios nutarties 17,18 punktuose nurodytomis sąlygomis.

20. Tarp atsakovės ir Unijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryta nauja bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 14.2 punktas įtvirtinta, kad šalys susitaria, jog pasirašius šią sutartį, 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp šalių, taikoma iki šios sutarties pasirašymo dienos pasibaigusioms (nutrauktoms) paskolos sutartims tarp kredito unijos ir paskolos gavėjų, už kurias yra suteiktos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos. Visoms kitoms paskolos sutartims, už kurių įvykdymą yra suteiktos uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos, taikomos šios sutarties nuostatos.

21. Unija 2017 m. kovo 16 d. nutraukė su paskolos gavėju uždarąja akcine bendrove ,,Inspira LT“ sudarytą paskolos sutartį.

22. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017 paskolos gavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškelta bankroto byla, nutartis dėl paskolos gavėjo veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., paskolos gavėjas uždaroji akcinė bendrovė „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d.

23. Unija 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą atsakovei dėl garantijos išmokos išmokėjimo.

24. Atsakovės generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. G-IŠMOK-20-0011 nuspręsta neišmokėti garantijos išmokos Unijai. Atsisakymo išmokėti garantijos sumą pagrindu atsakovė nurodė apeliantės neįvykdymą garantijos suteikimo sąlygų, t. y., kad Unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 Eur Druskininkų kredito unijai, tačiau nepateikė paprastojo neprotestuotino paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselio visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduoto Š. G., t. y. Unija nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį atmesti.

26. Apeliantė nesutikdama su pirmos instancijos sprendimu ir teigia, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas nevertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų esminių argumentų, netinkamai aiškino ir taikė bendradarbiavimo sutartimi nustatytų garantijos vykdymo sąlygų turinį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra verslo subjektas, kurio veikla yra išimtinai susijusi tik su garantijų teikimu, sutarčių nuostatas aiškino tik atsakovės naudai, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko formalius pažeidimus nepagrįstai pripažino esminiu sutarties pažeidimu.

27. Kolegija pažymi, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl to ar pagrįstai atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ atsisakė išmokėti garantijos išmoką apeliantei Druskininkų kredito unijai pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. išduotą smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garantija), išduotą remiantis Unijos su atsakovės 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl individualių garantijų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteikiamoms paskoloms (toliau – Bendradarbiavimo sutartis1) ir/ar 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytą naują bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Bendradarbiavimo sutartis2).

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis). CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.

29. Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Garanto atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi, garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

31. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė (Garantijų teikimo nuostatų 4 punktas). Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-469/2016, 49 punktas).

32. Garantijų teikimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, t. y. teisinis garantijos išmokos mokėjimo pagrindas – paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas. Garantijas teikiančios bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymą reglamentuojančiame Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo garantijas teikiančiai bendrovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Pagal Nuostatų 19 punktą bendrovė garantijos išmoką sumoka garantijos gavėjui bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka.

33. Vertinat nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad skirtingai nei teigia apeliantė, atsakovė nėra pelno siekiantis verslo subjektas, o, teikdama individualias paskolų garantijas, vykdo valstybės deleguotas funkcijas verslo skatinimo srityje. Tokiu būdu, atsakovei keliami griežtesni reikalavimai, o pati individualių garantijų teikimo veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktų nuostatomis.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą atsakovės veiklos teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovė neįvykdė vienos iš garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei nebuvo pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai šį formalų pažeidimą pripažino esminiu sutarties pažeidimu.

35. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 14.2 punktu šalys susitarė, jog pasirašius šią sutartį, 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp šalių, taikoma iki šios sutarties pasirašymo dienos pasibaigusioms (nutrauktoms) paskolos sutartims tarp kredito unijos ir paskolos gavėjų, už kurias yra suteiktos atsakovės garantijos. Visoms kitoms paskolos sutartims, už kurių įvykdymą yra suteiktos atsakovės garantijos, taikomos šios sutarties nuostatos. Ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ paskolos sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 16 d., todėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams tiek atsakovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutartį, kurios 3.2 punkte numatyta, kad esmine paskolos sąlyga laikytinas kredito unijai įkeičiamas turtas ir kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės, taip pat numatyta sąlyga, kad po atsakovės sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos, esminės paskolos sąlygos, kurios yra numatytos atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo ir (ar) garantijos lakšte, be rašytinio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimo negali būti keičiamos.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių sutarčių teisės principų: teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (lot. pacta sunt servanda). Kolegija pažymi, kad būtent pačios apeliantės 2015 m. liepos 16 d. prašymo pagrindu, uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. G- 15- 0545 pakeistas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-0480 12 punktas numatant, kad paskolos grąžinimui užtikrinti Unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Kitos Bendradarbiavimo sutarčių nuostatos nebuvo keistos. Apeliantė neteikė duomenų, kad Unija nesutiko su tokiomis sąlygomis, joms neprieštaravo, prašė atsakovės keisti Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygos dėl neprotestuotino vekselio pateikimo visam paskolos galiojimo terminui, keisti šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, įpareigojančias vykdyti visas garantijos suteikimo sąlygas (CPK 178 straipsnis). Kolegija daro išvadą, kad, jau sudarydama Bendradarbiavimo sutartį 1, apeliantė suprato, kad visą garantijos išmoką Uniją galės gauti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos visos garantijos suteikimo sąlygos ir atsakovei bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Todėl neįvykdžiusi Sprendimo dėl garantijos suteikimo ir Bendradarbiavimo sutarties nuostatų, apeliantė turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

37. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės argumentu, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatos neužkerto kelio Unijai kreiptis į atsakovę ir prašyti pakeisti esmines paskolos suteikimo sąlygas, tarp jų ir sąlygas dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bendradarbiavimo sutartys numato galimybę keisti sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis. Šiam veiksmui atlikti turi būti gautas rašytinis uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimas. Tačiau Unija tokia galimybe nesinaudojo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad paskolos grąžinimas būtų užtikrintas (galimai ir kitokia paskolos grąžinimo užtikrinimo priemone ar kitų asmenų, laiduotojų) ir atsakovės, kaip garanto, padėtis nebūtų pabloginta.

38. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Unija neturėjo teisės paskolos grąžinimo užtikrinti kitokiu, nei sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytu vekseliu, t. y. vekselis turėjo būti išduotas paskolos gavėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ ir būti laiduotas Š. G.. Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad paskolos grąžinimo užtikrinimo sąlygos pažeidimas yra tik formalus sutarties pažeidimas, kaip nepagrįstą.

39. Kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad jei ieškovė būtų gavusi paskolos gavėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselį, laiduotą Š. G., ir jį pateikusi vykdymui, bendro užtikrinimo priemonių realizavimo rezultato tai nepakeistų - visos galimybės išieškoti iš paskolos gavėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ ir iš Š. G. yra išnaudotos, tą pagrindžiantys dokumentai atsakovei yra pateikti kartu su prašymu išmokėti garantinę išmoką.

40. Kolegijos vertinimu aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017 paskolos gavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškėlė bankroto bylą, o, pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, įsiteisėjus šiai nutarčiai, išieškojimas iš uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ pagal neapmokėto vekselio pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą nebebūtų galimas, ir ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito būtų tenkinamas proporcingai su kitų kreditorių reikalavimais, nepateisina Unijos atlikto Garantijos suteikimo sąlygų pažeidimo. Unija dar iki bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškėlimo privalėjo įvykdyti Garantijos suteikimo sąlygą – užtikrinti, kad būtų pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjos vekselis ieškovės naudai, laiduotas Š. G.. Atsižvelgiant į tai, Unijai paskolos grąžinimo neužtikrinus laiduotu vekseliu, buvo prarasta galimybė vekselio apmokėjimo reikalauti tiek iš vekselį išrašiusio asmens, tiek ir iš vekselį laidavusio asmens.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių sutaptis (paskolos davėjai iškeltas bankrotas), niekaip nepateisina apeliantės padaryto Garantijos suteikimo sąlygų pažeidimo. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nei Garantijų teikimo nuostatai, nei šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis nenumato jokių išimčių, kurios galėtų pateisinti garantijos suteikimo sąlygų nevykdymą ir leistų atsakovei mokėti garantijos išmoką nevertinant garantijos suteikimo sąlygų įvykdymo. Kasacinis teismas nagrinėjamu klausimu yra nurodęs, kad griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

42. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį.

43. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti iš dalies. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.4 punkte numatyta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos atsakovės priimtame spendime dėl garantijos suteikimo. Būtent Unijai numatyta pareiga užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos garantijos suteikimo sąlygos. Garantijos teikimo sąlygas numatančio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-048012 punkte nurodyta, kad paskolos grąžinimui užtikrinti Unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Minėto įsakymo 15 punkte, taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte numatyta, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama, tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagal minėtas sutarties sąlygas Unija įgyja teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti pilną garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.3.3 punkte įtvirtinta, kad kreipdamasi dėl garantijos išmokos išmokėjimo, Unija turi pateikti atsakovei dokumentus (jų kopijas) ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo numatytų garantijos suteikimo visų sąlygų įvykdymą.

44. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta paprastoji (arba sąlyginės) garantija , kur užtikrinto sandorio neįvykdymas yra būtinoji iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Šiuo atveju garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, jų neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, atsakovė privalėjo vertinti pagrindinės prievolės vykdymo klausimus. Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė nevertino pagrindinės prievolės sąlygų, jų nevykdymo apimties ir kitų, su prievole susijusių, aplinkybių, nes atsakovė į tai atsižvelgė.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė faktines aplinkybes, išanalizavo šalių tarpusavio santykius, išaiškino Bendradarbiavimo sutarties nuostatas bei priėjo teisingos išvados, jog apeliantės ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

46. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

48. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, jos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovės Druskininkų kredito unijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėTomas Venckus