- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1518-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03570-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. Č., S. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Č. ir S. M. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TOMADAS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. 4 676 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Vėliau ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 4 676 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė atsakovus: M. V., S. M. Taip pat, kitą patikslintą ieškinį, kuriame – atsakovus: A. Č., S. M.; trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatą.
3. Bei ieškovė pateikė teismui prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovo A. Č. atžvilgiu, prašydama: 1) netinkamą atsakovą A. Č. pakeisti tinkamu atsakovu M. V.; 2) priimti ieškovės reikalavimų atsakovui A. Č. atsisakymą bei civilinę bylą dalyje dėl atsakovo A. Č. nutraukti; 3) atmesti atsakovo A. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 4) priimti ieškovės ieškinį solidarių atsakovų M. V., S. M. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė netinkamą atsakovą A. Č., tinkamu atsakovu M. V. Nutraukė civilinę bylą atsakovo A. Č. atžvilgiu. Priėmė ieškovės ieškinį solidariai atsakovams M. V. ir S. M. dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė, iš esmės, nurodė, kad 2009 m. kovo 29 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatu dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo. Dėl to, 2010 m. spalio 7 d. priverstinai nuvežė transporto priemonę, kurios savininkas – A. Č.; pažeidėjas priverstinio sulaikymo metu – S. M. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 3 d., nutarė pripažinta 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Č., M. V., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti vienašalę restituciją, transporto priemonę grąžinti A. Č. nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu priteisė iš atsakovų A. Č. bei S. M. 4 676 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų nuo 4 676 Eur, nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 52,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir ieškinio atsisakymo atsakovo M. V. atžvilgiu.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė: 1) netinkamą atsakovą M. V. pakeisti tinkamu atsakovu A. Č.; 2) priimti ieškovės reikalavimų minėtoje byloje M. V. atsisakymą bei civilinę bylą dalyje dėl M. V. nutraukti; 3) atmesti M. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės; 4) priimti ieškovės patikslintą ieškinį solidarių atsakovų A. Č., S. M. atžvilgiu.
9. Prašyme nurodė, kad ginčo civilinėje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kuomet atsakovas A. Č., kaip paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas, buvo patrauktas byloje atsakovu. Tačiau, pateikęs į bylą sutartį, pagal kurią transporto priemonė iki jos priverstinio nuvežimo, tariamai, buvo parduota, todėl ieškovė atsisakė reikalavimų atsakovo A. Č. atžvilgiu. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, 2021 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimu, be kita ko, taikius vienašalę restituciją ir transporto priemonės nuosavybės teisę grąžinus A. Č., – savininkas, priverstinio nuvežimo metu, trauktinas solidariojo atsakovo procesiniu statusu.
10. Jei M. V. prašytu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, išsprendus netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi klausimą, – turėtų būti atmestas. Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jis galėtų reikalauti tik iš A. Č.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi, be kita ko, priteisė iš atsakovo A. Č. atsakovui M. V. 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
12. M. V. prašė priteisti iš ieškovės 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl 2022 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą M. V. atžvilgiu, byla jo atžvilgiu baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl to M. V. bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradinį ieškinį pareiškė atsakovo A. Č., kaip transporto priemonės, savininko atžvilgiu. Atsakovas atsiliepdamas į pradinį ieškinį, pateikė 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė buvo perleista M. V.
14. Taigi M. V. įtraukimą į bylą ir atitinkamai jo bylinėjimosi išlaidų patyrimą nulėmė atsakovo A. Č. nesąžiningas elgesys pateikiant teismui bei ieškovei minėtą nepasirašytą M. V. sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad M. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovo A. Č. Kadangi jos susidarė dėl šio asmens nesąžiningo elgesio. Nors ši civilinė byla atsakovo atžvilgiu nėra baigta, tačiau net ir tuo atveju, jei ieškinys atsakovo atžvilgiu būtų atmestas, tai nepaneigia fakto, kad M. V. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo A. Č. kaltės.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovas A. Č. (toliau – apeliantas) prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį dalyje dėl 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. V. naudai panaikinti, kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16. Skundžiamoje teismo nutartyje minimas nesąžiningas atsakovo A. Č. elgesys negali būti nelaikomas standartiniu apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesiu. Kadangi negalėjo būti prielaidų atsakovui abejoti, kad asmuo, pateikęs M. V. asmens tapatybės kortelę nėra tikrasis pirkėjas, su kuriuo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis. Taip pat, teismas nurodė, jog atsakovo elgesys iš anksto, nepatikrinus – nesąžiningas, tuo rodydamas teismo išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu. Neabejotinai sukeliantis abejonių dėl teismo nešališkumo. Nesiaiškinęs tikrųjų kito atsakovo S. M., indėlio į suklastotos sutarties sudarymą, aplinkybių, teismas konstatavo, kad duotuoju atveju nesąžiningas ir kaltas buvo atsakovas.
17. Teigiama, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą nutraukti civilinę bylą atsakovo atžvilgiu. Iš pateikto ieškinio nėra abejonių, jog 2022 m. kovo 31 d. pateiktas ieškinys yra tapatus pradiniam ieškiniui, pateiktam šioje byloje, ieškinio pagrindas ir dalykas visiškai nesiskiria. Tarp bylos šalių ginčas išspręstas įsiteisėjusia 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuri turi šalims išspręstos bylos, įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Dėl to, procesinių prielaidų toliau nagrinėti pareikštą ieškinį atsakovo atžvilgiu procesinių prielaidų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria priteista iš atsakovo A. Č. atsakovui M. V. 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – teisėta ir pagrįsta.
19. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu, patikrina, ar nėra absoliučių 2022 m. birželio 11 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo byloje, kurioje buvo priteistas iš atsakovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktą).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktą). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktą). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktą, taip pat žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022 17–21 punktus).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymu, civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovams M. V. ir S. M. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, buvo pakeistas netinkamas atsakovas M. V. tinkamu atsakovu A. Č. Taip pat priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies atsakovo M. V. atžvilgiu ir civilinė byla šio atsakovo atžvilgiu nutraukta. Priteista iš atsakovo A. Č. atsakovui M. V. 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
23. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bei nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausymą, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas patikrina ar pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino atsakovo A. Č. procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Taip pat priežastis, nulėmusias tiek ieškovės prašymus dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir ieškinio atsisakymo atsakovų atžvilgiu, tiek priežastis dėl kurių susidarė M. V. bylinėjimosi išlaidos.
24. Kaip minėta, byloje, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarta, be kita ko, priteisti iš atsakovo A. Č. kitam atsakovui M. V. 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundžiamoje nutarties 4–5, 11 punktuose nurodyta, kad ieškinys atsakovui M. V. buvo pareikštas kaip transporto priemonės savininkui. Įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. spalio 7 d. ginčo transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis. Pagal kurią A. Č. perleido transporto priemonę M. V. Taigi ieškovė pradinį ieškinį pareiškė atsakovo A. Č., kaip transporto priemonės, savininko atžvilgiu. Atsakovas atsiliepdamas į pradinį ieškinį, pateikė 2010 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonę perleido M. V. Atsižvelgusi į atsakovo pateiktą sutartį, ieškovė į bylą atsakovu patraukė M. V. Gavęs ieškinį atsakovas M. V. nurodė, jog 2010 m. spalio 7 d. sutarties nepasirašė, parašas suklastotas. 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. Č. dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, konstatuota, kad minėtą sutartį pasirašė ne M. V.
25. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog įsiteisėjusia 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarta tenkinti ieškovės prašymą nutraukti bylą atsakovo A. Č. atžvilgiu. Be to, iš pareikšto ieškinio nėra abejonių, kad 2022 m. kovo 31 d. pateiktas ieškinys tapatus pradiniam ieškiniui, pateiktam šioje byloje, ieškinio pagrindas ir dalykas visiškai nesiskiria. Tarp bylos ieškovės ir atsakovo A. Č. ginčas išspręstas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi.
26. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas ir tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 16 punktą).
27. Nustatyta, kad atsakovas A. Č. atsiliepdamas į pradinį ieškinį, pateikė 2010 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė perleista M. V. Dėl to, M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu konstatuota, kad minėta sutartį pasirašė ne M. V. Toks A. Č. elgesys, atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog 2010 m. spalio 7 d. pardavė ginčo transporto priemonę M. V., teisingai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip sukėlęs papildomų išlaidų M. V.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad M. V. bylinėjimosi išlaidų susidarymą (nu)lėmė netinkamas A. Č. elgesys, – nesąžiningas elgesys pateikiant teismui ir ieškovei transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurios M. V. nepasirašė. Dėl to, M. V. buvo įtrauktas į bylą ir patyrė papildomų išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtent A. Č. tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
29. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek M. V. savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai. Nepažeisdami teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė M. V. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo A. Č.
30. M. V. patyrė 410 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, kaip minėta pirmosios instancijos teismui nusprendus pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies bei civilinę bylą M. V. atžvilgiu nutraukus, atsižvelgiant į A. Č. procesinį elgesį, buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus M. V. atžvilgiu civilinę bylą, paskirstymą, todėl priėmė teisingą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį bei teisingai vertino A. Č. procesinį elgesį, padarė pagrįstą išvadą, jog A. Č. procesinis elgesys, pateikiant tiek teismui, tiek bylos šalims negaliojančia nuo jos sudarymo transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas kaip nesąžiningas.
32. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. Č. atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuria priteista iš atsakovo A. Č. atsakovui M. V. 410 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą.