Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir K. Š. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. žinioje yra paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta po palikėjos R. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Palikimą po palikėjos mirties priėmė palikėjos sutuoktinis K. Š., palikimo atsiradimo vietos notarei pateikdamas 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 2022, ir palikėjos sūnus E. B., palikimo atsiradimo vietos notarei pateikdamas 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 2026. Palikėjos vaikaičiai G. B. (2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimas apie palikimo atsisakymą, notarinio registro Nr. 2028) ir D. B. (2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimas apie palikimo atsisakymą, notarinio registro Nr. 2030) nuo palikimo atsisakė. 2023 m. spalio 31 d. notarė palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui K. Š. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2566, į ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Įpėdinis E. B. 2024 m. balandžio 15 d. kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos R. Š. turtą – turtines teises pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443 (2024 m. balandžio 15 d. prašymas, notarinio registro Nr. 877), o įpėdinis K. Š. – prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą – turtinę reikalavimo teisę pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443 bei nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį kartu su palikėja įgyto turto: turtinės reikalavimo teisės pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443 (2024 m. balandžio 15 d. prašymas, notarinio registro Nr. 876). 2024 m. balandžio 15 d. notarė palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui K. Š. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 878, į ½ dalį santuokoje įgyto turto – turtinės reikalavimo teisės pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443. Notarė 2024 m. balandžio 15 d. įpėdiniams E. B. ir K. Š. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 879, į palikėjos turtą – turtinę teisę pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 880, į palikėjos turtą – nekilnojamąjį turtą. Įpėdiniai 2024 m. balandžio 15 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 883.

6. Notarė 2024 m. gruodžio 27 d. priėmė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriuo išnagrinėjusi 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškėjų E. B. ir K. Š. prašymą išduoti įpėdiniams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (nuosavybės teisės liudijimą) ir išduoti paveldėjimo bylos kopiją paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjos R. Š. mirties, atsisakė pareiškėjams E. B. ir K. Š. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (nuosavybės teisės liudijimą) į reikalavimo teisę, kylančią iš 2018 m. lapkričio 21 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo, kuriuo palikėja R. Š. pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Paskola“.

8. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl notarės veiksmų (ne)teisėtumo, notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (sutuoktiniui – ir nuosavybės teisės liudijimą).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis numato, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Įstatymas numato, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai yra palikėjos R. Š. įpėdiniai, kurie priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, palikimo atsiradimo vietos notarei pateikdami pareiškimus apie palikimo priėmimą. Iš paveldėjimo byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui K. Š. buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį santuokoje su palikėja įgyto turto (turtinės teisės pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443 bei nekilnojamojo turto), be to, įpėdiniams E. B. ir K. Š. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikimą sudarantį turtą – nekilnojamąjį turtą bei turtinę teisę pagal Palangos m. 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1443.

10. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir notarės kilo ginčas, kai pareiškėjai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, prašydami išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą į palikėjos R. Š. turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš 2018 m. lapkričio 21 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo, kuriuo palikėja R. Š. pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Paskola“, o notarė šį veiksmą atlikti atsisakė.

11. CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

12. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.

13. Šiuo atveju pareiškėjai nesutinka su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (nuosavybės teisės liudijimą) į turtinę teisę, kylančią iš, minėta, 2018 m. lapkričio 21 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo, kuriuo palikėja R. Š. pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Paskola“. Spręsdamas dėl šio notarės veiksmo (ne)teisėtumo teismas atsižvelgia į notaro veiklos specifiką.

14. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnis numato, jog notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl notaro veiklos ypatumų, yra nurodęs, jog notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 ir kt.). Šios taisyklės taikytinos ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 ir kt.).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021, 29 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

18. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs notaro profesinę veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu, neturi pagrindo išvadai, jog notarės I. K. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės (nuosavybės teisės) liudijimą, buvo neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, prašydami atlikti notarinį veiksmą, prašymą grindė palikėjos R. Š. 2018 m. lapkričio 21 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymu, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 15 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Paskola“ bei papildomai pareiškėjo K. Š. (palikėjos sutuoktinio) žodiniais paaiškinimais, jog tarp palikėjos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Iš notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio matyti, jog notarė sprendė, kad pareiškėjai turi jai pateikti sutartį, iš kurios kyla turtinės reikalavimo teisės, notarei buvo pateiktas tik 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas, todėl notarė sprendė, kad šiuo atveju negalėtų užtikrinti prašomo atlikti notarinio veiksmo teisėtumo, t. y. paskola neatitinka įstatymų nustatytos formos reikalavimų, kyla abejonės, ar turtinė reikalavimo teisė yra atsiradusi, ar ji egzistuojanti (nepasibaigusi). Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą yra nurodytas jo teisinis pagrindas – CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 3 dalis, bei atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai (Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis).

20. Vertindamas notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindus teismas atkreipia dėmesį į paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

21. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.871 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CK 6.871 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 600 Eur (straipsnio 1 dalis), o jei paskolos davėjas yra juridinis asmuo – sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sumą (straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

23. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

24. Minėta, nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai grindžiami palikėjos R. Š. atliktu mokėjimo pavedimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Paskola“. Byloje duomenų, jog tarp palikėjos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nėra pateikta. Pareiškėjai skunde dėl notarės veiksmų nurodė, jog palikėja R. Š. skolino pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir mokėjimo nurodymas yra tai patvirtinantis tiesioginis rašytinis įrodymas, o netiesioginiai įrodymai – K. Š. paaiškinimai apie paskolos teisinių santykių buvimą, nes buvo skolinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė ir vadovė buvo palikėjos dukra (skundo 26 punktas). Šiuo atveju įvertinus paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, notaro veiklos ypatumus, teismas sutinka, jog notarei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų įvardijamos turtinės reikalavimo teisės pagal atliktą mokėjimo nurodymą egzistavimo fakto, realumo. Pastebėtina, jog mokėjimo nurodymas, kuriame įvardijama mokėjimo paskirtis ,,Paskola“, savaime, nesant kitų duomenų, nesuponuoja neginčytinos ir akivaizdžios išvados, jog šiuo mokėjimo nurodymu paskola buvo suteikta, o ne grąžinta, o palikėja iš tiesų buvo paskolos davėja, o ne skolininkė, tokia forma grąžinanti jai suteiktą paskolą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, mokėjimo nurodymas suponuoja pagrįstą tikimybę, jog pervedami pinigai yra paskolos dalykas, tačiau neginčijamai nepatvirtina, jog būtent palikėja šiuose santykiuose buvo paskolos davėja, ypač įvertinus pačių pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog palikėją ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvę ir vadovę siejo artimi giminystės ryšiai, mokėjimas galėjo būti atliktas kitokio pobūdžio teisinių santykių pagrindu, neakcentuojant atlikto mokėjimo paskirtyje įvardinto jo tikslo ir paskirties (pvz.: nurodant netikslią paskirtį, dengiant kitus teisinius santykius ar kt.) (CPK 185 straipsnis).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Notaras turi pareigą įsitikinti fakto tikrumu, tačiau tai nereiškia pareigos notarui reikalauti pateikti visus įmanomus įrodymus ar konkretų, išsamų ir baigtinį įrodymų sąrašą. Toks sąrašas apskritai neįmanomas dėl atvejų įvairovės, notaras ir neturi tokios pareigos, jis tik privalo tinkamai suteikti teisines paslaugas klientui. Teikdamas teisines paslaugas notaras konsultuoja klientą dėl teisinių reikalavimų notariniam veiksmui atlikti ir nurodo, kokias aplinkybes asmuo turi patvirtinti įrodymais. Atskirais atvejais, jeigu įmanoma, gali būti nurodyta, kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju. Taigi notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus, reikalaujamus pagal įstatymus ir nusistovėjusią tiems atvejams notarinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, jeigu įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams.

26. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjai, prašydami atlikti notarinį veiksmą, notarei pateikė fragmentinius įrodymus, kuriais grindžiami paskolos teisiniai santykiai tarp palikėjos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjai prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (nuosavybės teisės liudijimą) pagal 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą dėl negrąžintos 15 000 Eur paskolos ir palūkanų už prievolės laiku grąžinti paskolą pažeidimą; skolininkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tačiau notarė, spręsdama dėl paveldėjimo (nuosavybės teisės) liudijimo išdavimo, iš esmės nesprendžia klausimo dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, skolos dydžio ir kitų su prievolės (ne)tinkamu įvykdymu susijusių aplinkybių, nevertinama materialinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, kadangi, minėta, nenustato ginčytinų aplinkybių ir gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jai nekyla abejonių. Ginčai dėl prievolės tinkamo vykdymo ar neįvykdymo, reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

28. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų prašomą atlikti notarinį veiksmą atsisakyta atlikti neteisėtai ar nepagrįstai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjų argumentai, jog notarė pati turėjo surinkti duomenis (faktus, kurių pareiškėjai patys negali gauti), kurie pagrįstų ar paneigtų prašomo atlikti notarinio veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog galiojantis teisinis reglamentavimas notarei tokių pareigų neįtvirtina (Notariato įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 26 straipsnis). Minėta, notarei nėra suteikti įgalinimai ir teisės tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, atitinkamai notarė neturėjo pareigos imtis iniciatyvos ir tikrinti pareiškėjų nurodomų reikalavimų pagrįstumo, savarankiškai rinkti duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjų nurodomas aplinkybes. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia notarei teisės atstovauti pareiškėjų interesus, veikti jų vardu renkant duomenis ar įrodymus prašomiems notariniams veiksmams atlikti ar faktams patvirtinti. Notarės išduotas liudijimas apie palikimą priėmusius įpėdinius ir palikimo priėmimo faktą yra pakankamas tam, kad pareiškėjai patys galėtų rinkti palikėjos nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus.

29. Tokiu atveju, kai notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepanaikinamas, asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).

30. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką (nutarties 29 punktas), kritiškai vertintini pareiškėjų argumentai, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nepagrįstai ir neteisėtai užkerta kelia įpėdiniams ginti jų pažeistas turtines teises teisme ar be notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo to padaryti nėra įmanoma. Pareiškėjų argumentai, jog jie negali įrodyti reikalavimo teisės į palikėjos turtą, kreiptis teisminės gynybos yra subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio. Viena vertus, duomenų, jog pareiškėjai būtų reiškę ieškinį ir ieškinį dėl negrąžintų lėšų priteisimo tuo pagrindu būtų atsisakyti priimti, nepateikta. Kita vertus, minėta, paveldėjimo teisės liudijimo (ne)išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei paveldėto turto apimties, o nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įpėdiniams atsiranda ir palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. retrospektyviai (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4.47 straipsnio 2 punktas).

31. Minėta, notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad notarė pagal jai pateiktus dokumentus ir duomenis turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti pareiškėjų prašymą notarinį veiksmą, pareiškėjų skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Pareiškėjai byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš notarės I. K. pareiškėjų naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.

33. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34. Šiuo atveju netenkinus pareiškėjų skundo dėl notarės veiksmų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams K. Š. ir E. B. neatlygintinos, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų K. Š. ir E. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.