- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- eI3-2300-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00447-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Atsakovas
- Registrų centras, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovams valstybinei įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M., dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. vasario 12 d. nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimai: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus (toliau – ir centrinis registratorius) ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215 (1.10 E), 2) įpareigoti teritorinį registratorių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą, 3) priteisti iš VĮ Registrų centro 112 067,69 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad teritorinis registratorius neatliko pareigų ir neįsitikino trečiojo suinteresuoto asmens pateikto prašymo teisiniu pagrįstumu, kuriame neteisingai nurodytas panaudos sutarties nutraukimo teisinis pagrindas - Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 straipsnis. Ginčo žemės sklypo panaudos sutartyje panaudos gavėjas yra pareiškėja ir, pareiškėjos manymu, tik ji turėjo teisę nutraukti panaudos sutartį įspėjusi prieš 1 mėnesį, o ne panaudos davėjas - trečiasis suinteresuotas asmuo.
Teigia, kad teritorinis registratorius neturėjo teisės išregistruoti panaudos sutarties, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - ir NTRĮ) 22 straipsnyje nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, kaip nurodyta NTRĮ 16 straipsnio 2 dalyje.
Pažymi, kad teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti, ar 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu pasibaigė pareiškėjos, kaip daiktinės teisės turėtojos, įregistruotas juridinis faktas – nutraukta panaudos sutartis, ar pareiškėja išreiškė savo valią nutraukti panaudos sutartį apie tai pranešdama daiktinės teisės davėjui – kitai panaudos sutarties šaliai CK 6.642 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau teritorinis registratorius šios pareigos neatliko, o nusprendė, kad pareiškėjos daiktinė teisė pasibaigė kito asmens pranešimu, pateiktu nesilaikant CK 6.642 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytos tvarkos.
Centrinis registratorius taip pat nepatikrino 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimo atitikties NTRĮ 22 straipsnio nuostatoms. 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimas negalėjo būti laikomas dokumentu NTRĮ 22 straipsnio 7 ar 10 punktų prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nors įstatymas nesuteikia teisės vertinti registro tvarkytojui pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, atsakovas panaikindamas teisėtą pareiškėjos daiktinę teisę, savaip interpretavo materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties nutraukimą ir atsisakymą nuo panaudos sutarties. Centrinis registratorius skundžiamame sprendime ne tik klaidingai išaiškino, kad norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį, bet ir be pagrindo vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartis nuo 2019 m. spalio 19 d. yra nutraukiama ir tai patvirtinančius dokumentus 2019-10-16 pateikė teritoriniam registratoriui.
Be to pažymi, kad teritoriniam registratoriui išregistravus panaudos sutartį nuo 2019 m. spalio 16 d. pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes ji negali ir negalės vykdyti šiame žemės sklype ūkininkavimo veiklos, teikti deklaracijų, ataskaitų apie šiame žemės sklype vykdomą ūkininkavimo veiklą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) ir gauti iš NMA išmokų iš Europos Sąjungos fondų lėšų, mokamų jai kaip ūkininkei už šiame žemės sklype deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus. Turtinė žala susideda iš tokių dalių: negautos pajamos už produkciją laikotarpiu nuo 2019-10-16 iki 2025-12-31 (53 001,92 eurai), negautos pajamos dėl negautų tiesioginių išmokų (9 465,77 eurai), patvirtintos paramos suma (49 600 eurų), iš viso 112067,69 eurai. Be to, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai VĮ „Registrų centras“ ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. CK 6.641 straipsnis numato neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimą prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą ar iš esmės pablogina daikto būklę. Šias aplinkybes 2019-09-16 pranešime D. Ž. bei 2019-12-23 atsiliepime Centriniam registratoriui nurodė žemės sklypo savininkas J. M.. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo pateiktas žemės sklypo savininko pareiškimas apie vienašalį panaudos sutarties nutraukimą, kuriuo panaudos gavėja buvo informuota apie panaudos sutarties nutraukimą. Pažymi, kad registro tvarkytojas neturi pareigos ir galimybės vienašalio sutarties nutraukimo atveju įvertinti sutarties nutraukimo pagrindų objektyvumo ir realumo. Atsižvelgiant į tai, vienos iš sutarties šalių valios išreiškimas ir kitos šalies informavimas laikytinas pakankamu pagrindu juridinio fakto išregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
Pažymi, kad, nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš Registrų centro. Be to, jeigu pareiškėja mano, kad dėl Registrų centro veiksmų patyrė žalos, ji turėjo pirmiausia kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl žalos atlyginimo. Tačiau to pareiškėja nepadarė. Dėl to ši pareiškėjos skundo dalis turėtų būti palikta nenagrinėta.
Nepaisant aukščiau paminėtų aplinkybių dėl žalos atlyginimo tvarkos pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas ar išregistruodamas juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį, nesukuria ir nepanaikina asmens teisių į žemės sklypą. Šias teises sukuria civilinių teisinių santykių dalyviai, sutarties šalys, todėl pareiškėjos teiginiai apie tai, kad Registrų centras atėmė galimybę vykdyti ūkininkavimo veiklą ir tokiu būdu padarė 112 067,69 Eur dydžio žalą, vertintini kaip neturintys teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymi, jog dar iki teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo žemės sklypo savininkas informavo pareiškėją apie tai, kad ji neturi teisės žemės sklype vykdyti jokios ūkinės ar kitos veiklos, taip pat atlikti kitų veiksmų, susijusių su žemės sklypo valdymu ar naudojimu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu į pareiškėjos skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis, kaip žemės sklypo savininkas, 2019 m. rugsėjo 16 d. registruota pašto siunta pateikė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodė, jog panaudos sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2019 m. spalio 19 d. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog šis pranešimas, kaip minėta, siųstas registruota pašto siunta, pareiškėjai nebuvo tinkamai įteiktas.
Pažymi, kad panaudos sutartis buvo teisėtai nutraukta dėl žemės sklypo nepriežiūros pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį. Be to, ginčijamų sprendimų panaikinimas netektų jokios prasmės, nes panaudos sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį neišnyksta. Pranešimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pateikimo metu žemės sklypo savininkas J. M. urėjo ir, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ginčo pranešimu, turėtų tokią pačią teisę nutraukti panaudos sutartį CK 6.641 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl skundžiamų sprendimų panaikinimas netenka jokios prasmės. Sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, kad vienos iš sutarties šalių valios išreiškimas ir kitos šalies informavimas laikytinas pakankamu pagrindu juridinio fakto išregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti ir turtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjos atstovas papildomai akcentavo, kad nėra duomenų, kad panaudos sutartis būtų nutraukta. Ji negalėjo būti nutraukta trečiojo suinteresuoto asmens „rašteliu“ (su kurio turiniu pareiškėja nesutinka), todėl atsakovas nepagrįstai iš nekilnojamojo turto registro išregistravo panaudos sutartį. Mano, kad atsakovas, gavęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymą išregistruoti panaudos sutartį, privalėjo susisiekti su panaudos gavėja (pareiškėja). Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja patyrė turtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėja papildomai paaiškino, kad gavo trečiojo suinteresuoto asmens raštą, kuriame ji prieš mėnesį įspėta apie panaudos sutarties nutraukimą. Teigia, kad ne trečiasis suinteresuotas asmuo gali nutraukti panaudos sutartį, o ji (panaudos gavėja). Trečiajam suinteresuotam asmeniui raštu atsakė, kad panaudos sutarties ji nesutinka nutraukti. Nurodė, kad ji laikėsi panaudos sutarties vykdymo, todėl nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens rašte nurodyta informacija, kad ji žemės neprižiūri. Dėl išregistruotos panaudos sutarties iš nekilnojamojo turto registro ji patyrė turtinę žalą, nes negali deklaruoti pasėlių Europos Sąjungos paramai gauti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad CK numato galimybę asmeniui vienašališkai nutraukti panaudos sutartį. Registrų centras neanalizuoja, ar panaudos sutartis nutraukta teisėtai, t. y. nevertina sutarties vykdymo klausimų. Registrų centras gavo trečiojo suinteresuoto asmens prašymą iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti panaudos sutartį, pateikė prašymą patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėja apie panaudos sutarties vienašalį nutraukimą informuota. Registrų centro darbuotojas, įvertinęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus, priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl žalos atlyginimo iš Registrų centro turėjo privalomai kreiptis ikiteismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamojoje byloje kilo pagrindinis ginčas dėl teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti turtinę žalą, patirtą dėl šių sprendimų.
Remiantis pareiškėjos, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą terminuotą žemės sklypo panaudos sutartį (toliau – panaudos sutartis), pagal kurią pareiškėjai iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo perduotas neatlygintinai naudotis (užsiimti ūkininkavimu) žemės sklypas, esantis Alytaus r. sav. (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas pagal 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-621-887/2018 ir e2A-1315-221/2018) J. M. registruota pašto siunta pareiškėjai, jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. išsiuntė 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutarties nutraukimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2019 m. spalio 19 d. ir įspėjo žemės sklype nevykdyti jokios veiklos.
J. M. 2019 m. spalio 16 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybai Nekilnojamojo turto registro departamentui Alytaus skyriui pateikė prašymą išregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., registro įraše įregistruotą juridinį faktą apie 2015 m. gruodžio 10 sudarytą panaudos sutartį. Su prašymu buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, adresuotas pareiškėjai, bei AB „Lietuvos paštas“ registruotos pašto siuntos 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitas, patvirtinantis, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo pareiškėjai išsiųstas registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius 2019 m. spalio 23 d. tenkino J. M. prašymą ir išregistravo juridinį faktą apie 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytą panaudos sutartį iš aptariamo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų.
VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-2215 (1.10 E) pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimą.
Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja ir jos atstovas klaidingai nurodo, kad buvo įregistruotos ar išregistruotos pareiškėjos daiktinės teisės į žemės sklypą, kadangi jokių daiktinių teisių į žemės sklypą jos vardu nebuvo registruota, atitinkamai ir nebuvo išregistruota, ir ginčijami sprendimai priimti ne dėl daiktinių teisių išregistravimo, o dėl juridinio fakto apie sudarytą panaudos sutartį išregistravimo (žymos apie juridinį faktą panaikinimo).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ, akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai).
Nekilnojamojo turto registre, be daiktų ir daiktinių teisių į juos, registruojami ir NTRĮ 12 str. nurodyti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, vienas jų - sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. NTRĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. To paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti <...> juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Nuostatų 43 punkte numatyta, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti <...> juridinius faktus, <...> registruojami ta pačia tvarka, kaip prašymai įregistruoti <...> juridinius faktus, <...>.
Pagal NTRĮ 26 straipsnio 2 dalį prašymus įregistruoti <...> juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti – atsisakyti <...> juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (įstatymo 26 str. 3 d. 2 p.). Šio įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti <...> juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1264-502/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, juridinio fakto buvimo ir turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pirminės žemės sklypo savininkės (panaudos davėja) ir pareiškėjos (panaudos gavėja) buvo sudaryta rašytinė terminuota (10 metų) panaudos sutartis. Sutartyje nebuvo aptarta sutarties nutraukimo ir keitimo tvarka. Šios sutarties sudarymo faktas buvo registruotas registre kaip juridinis faktas.
Pareiškėja skunde teigia, kad J. M. pateiktas pranešimas negali būti laikomas dokumentu NTRĮ 22 straipsnio prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, pareiškėja neteisingai interpretuoja NTRĮ 22 straipsnio nuostatas. NTRĮ 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, be kita ko, yra: rašytiniai sandoriai (7 p.); kiti įstatymų nustatyti dokumentai (10 p.). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pateiktas J. M. pranešimas, apie kurį pareiškėja buvo tinkamai informuota yra laikytinas tinkamu dokumentu juridinio fakto išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro ir kaip rašytinis sandoris, ir kaip kitas įstatyme nustatytas dokumentas.
Pažymėtina, kad sandoriais laikomi bet kokie asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pareiškimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo priskirtinas prie vienašalių sandorių. Be to, civilinius teisinius santykius reglamentuojančiame pagrindiniame įstatyme numatyta, kad sutartys gali pasibaigti ir jų vienašaliu nutraukimu (bendrosios nuostatos CK 6.217-6.218 str., specialiosios panaudos sutarties nutraukimo nuostatos CK 6.641, 6.642 str.). Atitinkamai atsakovas, teritorinis registratorius, gavęs daikto savininko prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį, prie jo pateiktą savo turiniu ir esme aiškų pranešimą pareiškėjai apie vienašalį panaudos sutarties nutraukimą, išsiuntimą patvirtinančius duomenis ir suėjus pranešime nurodytam įspėjimo terminui, - neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išregistruoti aptariamą juridinį faktą ar nepanaikinti įrašo apie sudarytą panaudos sutartį su pareiškėja. Civilines teises ir pareigas kuria, keičia bei panaikina sandorių pagrindu civilinių teisinių santykių dalyviai. Tai susiję su sutarties laisvės principu (CK 6.156 str.), reiškiančiu, kad šalys laisva valia tiek įstoja į civilinius teisinius santykius, tiek ir iš jų išstoja. Niekas negali versti kitos sandorio šalies būti teisiniuose santykiuose. Suprantama, kad nutraukiant civilinius teisinius santykius turi būti laikomasi sutartyje aptartų nutraukimo sąlygų, o jei jos sutartyje nenumatytos – įstatyme numatytų sutarties nutraukimo sąlygų. CK 6.641 str. numato neatlygintinio daikto nutraukimo prieš terminą panaudos davėjo iniciatyva atvejus, atitinkamai CK 6.642 str. numato pabaudos gavėjo teisę atsisakyti neatlygintinio daikto naudojimo sutarties. Pareiškėjos interpretacijos, kad tik panaudos gavėjas turi teisę nutraukti panaudos sutartį, neatitinka sutarčių teisės teisinių reguliavimo esminių principų. Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad atsakovas turėjo vertinti galimai kilsiantį civilinį ginčą dėl panaudos sutarties vienašalio sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčijo vienašalio panaudos sutarties nutraukimo (nors nurodo, kad su juo nesutinka) ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jo neginčija. Teismas sutinka su centriniu registratoriumi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp sutarties šalių, jų tarpusavio nesutarimų ir nekvestionuoja ir nevertina tarp panaudos civilinių teisinių santykių šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškėja ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog aiškiai suvokė jai adresuoto pranešimo esmę ir turinį, t. y. kad žemės sklypo savininkas nutraukia panaudos sutartį prieš terminą. Atitinkamai ir turto registratorius žemės sklypo savininko prašymą neturėjo teisinio pagrindo netenkinti, esant prie jo pateiktiems aukščiau aprašytiems rašytiniems dokumentams apie sutarties nutraukimą ir atitinkamai įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą. Kiti pareiškėjos skundo samprotavimai ir teisės aktų nuostatų interpretacijos neduoda pagrindo teismui skundo patenkinti.
Atmetus pareiškėjos reikalavimus panaikinti Registro centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215 (1.10 E), netenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Registrų centro 112 067,69 eurus turtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 4.260 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Šių straipsnių 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.
Žalos atlyginimo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti reikalaujama įstatymų nustatyta tvarka, kai žala atsiranda dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės. Ginčijamus sprendimus pripažinus pagrįstais ir teisėtais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), - civilinė atsakomybė nekyla. Kitokių pagrindų atsakovo civilinei atsakomybei kilti šioje byloje pareiškėja nenurodė.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos D. Ž. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.