Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia bei perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. 3315-0001-0037, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės I. Ž. teises ir pareigas ieškovui J. M., ir įpareigoti ieškovą J. M. sumokėti atsakovei I. Ž. 25000,00 Eur. Priteisti ieškovo J. M. naudai solidariai iš atsakovių N. R. ir I. Ž. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas J. M. prašė tenkinti ieškinį, patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad siekdamos apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nurodytas sąlygas, atsakovės sudarė apsimestinį sandorį - dovanojimo sutartį. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiama užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Viena iš šiam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi (eilės tvarka): žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, šiuo atveju - ieškovas. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodoma, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu - 2015 m. birželio 25 d., žemės sklypo savininkė buvo atsakovė N. R., o žemės sklypo naudotojų pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojusių žemės sklypą ne mažiau kaip vienerius metus nenurodyta. Atsakovė N. R. galėjo parduoti žemės sklypą atsakovei I. Ž. tik tokiu atveju, jeigu ieškovas ir kiti kaimyninių sklypų savininkai nepasinaudotų jiems priklausančia pirmenybės teise. Tačiau šiai taisyklei taikoma išimtis - ŽŪPŽĮĮ nuostatos netaikomos žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sandoriams. Todėl siekiant atlygintinio žemės sklypo perleidimo, atsakovės sudarė dovanojimo sutartį, kurios tikslas buvo pridengti faktiškai susiklosčiusius žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Atsakovė N. R. perleido nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, o atsakovė I. Ž. (arba su ja susiję asmenys) už tai tiesiogiai arba netiesiogiai atlygino atsakovei N. R.. Tokiu būdu iš ieškovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Ieškovo nuomone, atsakovė N. R. neturėjo jokių pagrįstų motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Atsakovės N. R. bendravimas ir elgsena su ieškovu ir ieškovo sūnumi A. M. atskleidžia, jog atsakovė N. R. prieš dovanojimo sutarties sudarymą turėjo ketinimą atlygintinai perleisti žemės sklypą trečiajam asmeniui. 2015 m. pavasarį, prieš dovanojimo sutarties sudarymą, ieškovo sūnui A. M. bendraujant su stsakove N. R. telefonu, pastaroji papasakojo apie savo ketinimą parduoti žemės sklypą. Nurodė, jog yra paviešinusi skelbimą dėl žemės sklypo pardavimo. 2015 m. birželio mėn. pabaigoje ieškovo sūnui A. M. paskambinus atsakovei N. R. ir pasiteiravus apie žemės sklypo pardavimą, atsakovė nurodė, jog yra persigalvojusi ir žemės sklypo nuosavybės teisės niekam neperleis. Teigė lauksianti dar didesnės kainos, nes, anot jos, žemės sklypo kaina nuolat didėja ir ji neskubės parduoti. Tačiau rudenį, po nuimto derliaus, ieškovas pastebėjo, jog žemės sklype dažnai lankosi kiti, jam iš matymo pažįstami, asmenys. Kilus įtarimui, jog atsakovė galėjo žemės sklypą perleisti kitiems asmenims ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kuris parengė pažymą. Iš pažymos ieškovas sužinojo, jog žemės sklypo savininkė yra nebe atsakovė N. R., o atsakovė I. Ž.. Atsakovė N. R. neturėjo jokių suprantamų ir aiškių motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Žemės sklypo plotas yra 8,4557 ha, iš kurių 8,2311 ha yra skirtas žemės ūkio naudmenoms (ariamos žemės plotas). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajone žemės ūkio paskirties žemės kaina už hektarą gali svyruoti nuo 1000,00 Eur iki 1500,00 Eur ir daugiau, žemės sklypo kaina galėtų būti apie 10000,00 Eur. Maža to, atsakovė N. R. likus mėnesiui iki dovanojimo sutarties sudarymo užsakė žemės sklypo geodezinius matavimus iš įmonės UAB „Geoturtas“. Turint omenyje, jog žemės sklypo geodezinių matavimų rinkos kaina yra apie 600-800 Eur, manoma, kad atsakovė N. R. siekė nustatyti tikslų šio žemės sklypo plotą, tam, kad gautų maksimalią ir pagrįstą kainą. Akivaizdu, jog atsakovei N. R., kaip pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui, 10000,00 Eur suma turėtų būti didelė, todėl pagrįstai kyla klausimas, kokiais motyvais vadovaujantis atsakovė galėjo atsisakyti savo nuosavybės teisės į didelės vertės žemės sklypą ir ją neatlygintinai perleisti I. Ž.. Ieškovo žiniomis atsakovių nesieja jokie artimi giminystės ryšiai, per visą ilgą pažinties su N. R. laikotarpį niekada nėra matęs atsakovių drauge. Akivaizdu, jog didelės vertės žemės sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ar artimų žmonių ryšiai, prieštarauja tokio pobūdžio sandorio prigimčiai bei protingumo principui. Šios aplinkybės rodo, jog tikrasis atsakovių valios turinys galėjo būti kitoks, nei buvo deklaruota dovanojimo sutartimi. Atsakovės I. Ž. elgsena po dovanojimo sutarties sudarymo rodo, jog žemės sklypo įgijimas pačios atsakovės poreikiams tenkinti nebuvo reikalingas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog I. Ž. 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė panaudos sutartį, kuria D. Ž. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis visu žemės sklypu net iki 2025 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, jog I. Ž. pati nesinaudoja jai padovanotu žemės sklypu, papildomai pagrindžia įtarimus apie tai, kad dovanojimo sutartimi atsakovė N. R. neturėjo kilnių ketinimų, pavyzdžiui, sudaryti palankias sąlygas jaunai ūkininkei I. Ž. pačiai vykdyti žemės ūkio veiklą. Priešingai, tai, jog I. Ž. ilgalaikės panaudos sutartimi yra neatlygintinai perleidusi naudojimosi teisę sesei D. Ž. rodo, jog žemės sklypo įsigijimu galėjo būti suinteresuota ne vien atsakovė, bet ir jos artimi giminaičiai. Atsakovė N. R. galėjo gauti užmokestį nebūtinai tiesiogiai iš I. Ž. - atlygį už žemės sklypo perleidimą, dovanojimo sutartimi pridengus faktinius pirkimo-pardavimo santykius, galėjo sumokėti jos artimi giminaičiai, kadangi jie taip pat turėjo aiškų interesą dėl žemės sklypo perleidimo. ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalis numato reikalavimus asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Ieškovas atitinka visus šiuos reikalavimus, kadangi jis paskutinius dvylika metų vykdė žemės ūkio veiklą; yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius; yra įregistravęs ūkininko ūkį (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0051203, PVM kodas LT100000215115). Be to, šiuo metu ieškovui (įskaitant ir susijusius asmenis - ieškovo sutuoktinę, tėvus ir nepilnamečius vaikus) nuosavybės teise priklauso 74,63 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, perkėlus žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui nebus pažeistas ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje numatytas reikalavimas neviršyti didžiausio nuosavybės teise įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto – 500,00 ha.

Ieškovo J. M. atstovas advokatas V. Š. prašė tenkinti ieškinį visiškai, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Iš N. R. paaiškinimų matyti, kad ji galvojo žemės sklypą nuomoti, paskui nutarė parduoti. Todėl kyla klausimas, kodėl žemės sklypas buvo padovanotas. Buvo paaiškinta, kad I. Ž. žadėjo rūpintis žeme, planavo ūkininkauti. I. Ž. ūkininkauti ketino tris metus, tačiau neūkininkauja, todėl sklypą perdavė D. Ž.. D. ir I. gyvena Vilniuje, nei viena neūkininkauja. Iš D. Ž. paaiškinimų matyti, jog ji neneigia, kad jai ūkininkauti padeda tėvas. N. R. yra mažas pajamas gaunanti pensininkė, turi du vaikus, keturis anūkus, ji motyvavo, kad jai svarbu rūpinimasis žeme. Asmens pajamos mažos, ji pateikė dokumentus į bylą, kad ir vyro pajamos mažos, nes jis turi neįgalumą. Visos tos aplinkybės kelia paprastą klausimą, kodėl asmuo, kurio pajamos nedidelės, kuris turi vaikus, anūkus, turėtų motyvą padovanoti žemės sklypą. Nurodytas motyvas - artimi ryšiai. Teigiama, kad artimi ryšiai užsimezgė dar bendraujant su I. Ž. močiute. Bet I. Ž. nežino N. R. vaikų vardų, nors neva kartu užaugo. Akivaizdu, kad sukuriama istorija, norima klaidinti teismą. Teigiama, kad sieja atimi ryšiai, tačiau nėra nei vienos bendros nuotraukos. N. R. nežino, kur gyveno I. Ž. močiutė. Buvo dėstomos aplinkybės, kad N. R. atvyksta pas Ž., švenčia šventes, tačiau pati N. R. teigia, kad tris metus nebuvo pas juos atvykusi. A. Ž. yra stambus ūkininkas, kuris visą šeimos verslą struktūrizuoja. A. J., L. J. patvirtino, kad A. Ž. yra atvirai pasakęs, jog dovanojimo sandoris yra geriausias variantas perleisti žemės sklypą, apeinant įstatymą. Kuomet dėl sutartinio veikimo kreipėsi gauti A. Ž. banko išrašus, A. Ž. nurodė, kad turi teisę neteikti išrašų, nes tai būtų liudijimas prieš savo artimąjį giminaitį I. Ž.. Iš banko išrašų matyti, kad tą pačią dieną jis sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už neva dovanotą žemės sklypą. Turto vertinimas pateiktas į bylą patvirtina šį faktą. I. Ž. yra atsakovė byloje, bet A. Ž. yra tas asmuo, kuris sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už žemės sklypą. Buvo teikiami į bylą įrodymai, kad ieškovui anksčiau buvo dovanojami sklypai. Taip pat buvo pateiktas vertinimas, buvo pateiktos paskolos sutartys, teigiama, kad yra sutapimas, jog A. Ž. tą pačią dieną banke nusiėmė pinigų sumą. Atsirado dvi paskolos sutartys, jos sudarytos skaidant, kad nereikėtų notarinio tvirtinimo, jos sudarytos be procentų trims metams. 2012 metais pinigai nebuvo dalinami už dyką. Sutartys buvo pateiktos vėliau į bylą, kad sukurtų tam tikras abejones. A. Ž. patvirtino, kad jos neapskaitytos, kad jos sudarytos tam, kad būtų galima įsigyti sklypus. Nėra parašų, bet teigia, kad sudarytos asmeniniais tikslais. Ūkininkas privalėjo deklaruoti sandorį, bet jo nedeklaravo. Vienas sklypas įsigytas kitą dieną, o kitas po dešimt mėnesių. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad tai yra fikcija, buvo siekiama sukelti abejones teismui.