- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-370-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00398-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- L. Ž., Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1460-445/2019 pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims – L. Ž., Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pripažinimo, piniginių lėšų grąžinimo, naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkų nustatymo bei atsakovo A. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį gyvenamojo namo bei naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys L. Ž., Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. 2019 m. rugsėjo 11 d. patikslintu ieškiniu (patikslinimu reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkų pateikimo) prašė: (1) pavirtinti Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, naudojimosi tvarką pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimo planą; (2) patvirtinti pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019-09 UAB „Vizija namams“, R. T. parengtą gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo schemą; (3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal teikiamą naudojimosi gyvenamuoju namu planą (2019-09 UAB „Vizija namams“, R. T. parengta gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo schema), kuris yra beveik identiškas atsakovo pateiktam planui, naudojimosi tvarka racionali, šalys galės netrukdomai ir viena nuo kitos nepriklausomai naudotis jiems priskirtomis gyvenamojo namo dalimis. Teikiama patvirtinti žemės sklypo tvarka (2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtas žemės sklypo naudojimo planas) taip pat atitinka kiekvienos iš šalių interesus. Pagal prašomą patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką kiekvienam iš Žemės sklypo bendraturčių tenka naudotis atitinkama realiai priklausanti Žemės sklypo dalis. A. Ž. priklauso 3/5 (0,0691 ha), o A. Ž. 2/5 (0,046 ha) ginčo Žemės sklypo dalys. Pagal planą 0,0560 ha Žemės sklypo dalį savo reikmėms naudoja A. Ž., 0,0329 A. Ž. ir po 0,0131 Žemės sklypo šalys valdo ir naudoja bendrai.
3. Atsakovas A. Ž. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovo patikslintus reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir gyvenamuoju namu atmesti. Taip pat prašė: 1) nustatyti gyvenamojo namo, bendras plotas 276,56 kv. m. pažymėtas plane: l2Alm, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėna (pagal 2012-08-14 kadastro duomenis), naudojimosi tvarką pagal P. K. 2019 Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Varėnos m. Varėnos raj. sav. paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektinius pasiūlymus, 2) leisti be ieškovo A. Ž. sutikimo suprojektuoti ir įsirengti, bei priskirti naudotis atsakovui A. Ž. numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal 2017-04 R. T. Vieno buto gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą, kur jos pažymėtos plane indeksu 1-8 (7,05 kv. m.), 1-9 (5,48 kv. m.), iš viso 12,53 kv. m., 3) nustatyti naudojimosi tvarką 0,1151 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Varėnos k. v., 1686 eurų vidutinės rinkos vertės, esančiu (duomenys neskelbtini), Varėnos m. pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ 2019 m. liepos 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą (siūlomas sklypo naudojimo planas), 4) iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašoma patvirtinti ginčo namo naudojimosi tvarka pažeidžia jo kaip bendraturčio interesus. Pagal ieškovo pasiūlymą į A. Ž. patalpas siūloma patekti, įrengiant įėjimą esamo lango vietoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kadangi nuo A. Ž. atskiriama patalpa su katiline, A. Ž. patalpoms apšildyti numatomos alternatyvos-jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, įrengti šilumos siurblį, įrengti dujinį šildymą. Su tokia siūloma tvarka nesutinka, nes pagal šią tvarką nėra užtikrinamas patekimas į jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas, prašomas patvirtinti planas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Ieškovo žemės sklypo naudojimosi projekte nėra paliktas atskiras plotas atsakovui įsirengti katilinę. Ieškovo siūlomoje vietoje, kur neva atsakovas galėtų įsirengti įėjimą yra tik ieškovui priskirta naudotis žemės sklypo dalis (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), todėl atsakovas netektų įėjimo į gyvenamąjį namą. Prie atsakovui priklausančių patalpų - ūkinių pastatų atsakovas negalėtų privažiuoti, iš esmės negalėtų net atidaryti ūkinių pastatų durų, nes nepaliktas patekimui laisvas plotas (pagal ieškovo planą jis gali būti iki 0,4-0,5 metro iki pastato sienos), todėl šio ploto neužtektų net žmogui praeiti, nekalbant apie automobilio ar kitos transporto priemonės patekimą iki ar į ūkinius pastatus (dviejų pastatų paskirtis - garažai). Todėl priešieškiniu siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas yra racionalesnis, numatytos bendro naudojimo vietos prie įėjimo, bendras pravažiavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo A. Ž. ieškinį atmetė, atsakovo A. Ž. priešieškinį tenkino. Nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., (pagal 2012-08-14 kadastro duomenis) naudojimosi tvarką pagal P. K. 2019 Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Varėnos m. Varėnos raj. sav. paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektinius pasiūlymus ir: priskyrė atsakovui A. Ž. naudojimui namo dalį, patalpas gyvenamajame name, kurio bendras plotas 276,56 kv. m., pažymėjimas plane 12A1 m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), P. K. gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinio pasiūlymo plane pažymėtas: 2-1 kambarys - virtuvė (62,49 kv. m), sanitarinis mazgas 2-2, (6,57 kv. m.), tualetas (sandėlis 2-3 (2,05 kv. m.), kambarys mansardoje 2-4 (56,18 kv. m.), iš viso 127,29 kv. m. gyvenamojo namų patalpų; Leido be atsakovo A. Ž. sutikimo suprojektuoti ir įsirengti, bei priskirti naudotis atsakovui A. Ž. numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal 2017-04 R. T. Vieno buto gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą, kur jos pažymėtos plane indeksu l-8 (7,05 kv. m.), 1-9 (5,48 kv. m.), iš viso 12,53 kv. m.; Priskyrė ieškovui A. Ž. naudojimui namo dalį, patalpas gyvenamajame name, kurio bendras plotas 276,56 kv. m., pažymėjimas plane 12A1 m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), P. K. gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinio pasiūlymo plane pažymėtas: katilinė R-l (19,39 kv. m.) koridorius R-2 (7,11 kv. m.), pirtis R-3 (7,62 kv. m.) , R- 4 (tualetas - (2,39 kv. m), dušas R-5 (2,14 kv. m.), priešpirtis R-6 (7,21 kv. m.), kambarys R-7 (43,56 kv. m.) koridorius 1-1 (5.19 kv. m.), kambarys 1-2, (21, 36 kv. m.), drabužinė 1-3 (1.21 kv. m.), kambarys 1-4 (23,60 kv. m.), tualetas l-5 (1,08 kv. m.), patalpa pastogėje 1-6 (6,79 kv. m.), iš viso 148,65 kv. m. bendro ploto patalpų; nustatė naudojimosi tvarką 0,1151 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos k. v., 1686 eurų vidutinės rinkos vertės, esančiu (duomenys neskelbtini), Varėnos m., pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ 2019-07-11 parengtą žemės sklypo naudojimosi planą tokiu būdu ir dydžiais: priskyrė atsakovui A. Ž. naudojimui žemės sklypo dalį, 0,1151 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos k. v., 0,0489 ha ploto, sklypo plane pažymėtą indeksu: A, plotas 0,0009 ha ir linijomis, taškų Nr. 47-48-49-50-47, D, plotas 0,0357 ha ir linijomis, taškų Nr. 2-3-4-5-6-7-S-9-10-11-12-13-14-15-16-17-46-37-38-39-40-41-42-43-44-45-2; priskyrė ieškovui A. Ž. naudojimui žemės sklypo dalį 0,1151 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos k. v., 0,0653 ha ploto, sklypo plane pažymėtą indeksu: C, plotas, 0,0441 ir linijomis, taškų Nr. 1-2-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-29-28-27-26-1, E, plotas 0,0030 ir linijomis, taškų Nr. 17-18-19-20-46-17; priskyrė bendram naudojimui ieškovui A. Ž. ir atsakovui A. Ž. naudotis žemės sklypo dalis: pažymėtas indeksu B, plotas 0,0314 ha (0,0132 +0,0182), taškų Nr. 20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-46-20 (be įsiterpusio ploto 47-48-49-50-47). Nutraukė bylą dalyje dėl atsakovo A. Ž. priešieškinio reikalavimo – priteisti iš ieškovo A. Ž. 5000 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui, kai atsakovas atsisakė tokio reikalavimo ir atsisakymą teismas priėmė. Pripažino ieškovo A. Ž. ir atsakovo A. Ž. patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas lygiomis ir nei vienai šaliai iš kitos šalies jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Priteisė iš ieškovo A. Ž. ir atsakovo A. Ž. po 14,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi panaikinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuria: 1) nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiu Varėnos m., (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą; 2) nustatyta 0.1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., naudojimosi tvarka pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą; 3) atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovo 5000 Eur kompensaciją katilinės įrengimui; 4) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir byla nurodytose dalyse perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Teismas nurodė, kad šalys yra ginčo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, bendraturtės: ieškovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name sudaro 27254902 iš 50600000 (53,9 proc.), atsakovo A. Ž. –23345098 iš 50600000 (46,1 proc.). Pagal nuosavybės teise priklausančias dalis ieškovui A. Ž. priklauso 148,96 kv. m. bendro ploto patalpų, o atsakovui A. Ž. – 127,60 kv. m. Žemės sklypas, kurio plotas 0,1151 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui A. Ž. - 3/5 žemės sklypo (0,0691 ha) ir atsakovui A. Ž. - 2/5 žemės sklypo (0,046 ha).
Dėl gyvenamojo namo tvarkos nustatymo
8. Ieškovas A. Ž. prašė patvirtinti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019-09 UAB „Vizija namams“ R. T. parengtą gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo schemą, pagal kurią ieškovui A. Ž. tenkantis jam priskirtinų gyvenamojo namo patalpų plotas 148,96 kv. m., atsakovui A. Ž. – 127,60 kv. m. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi namu tvarką ieškovui tektų naudotis: 89,42 kv. m. rūsio patalpa, 34,86 kv. m. pirmo aukšto patalpa, pažymėtos schemoje 1-1, 1-5, 1-6, dalis 1-2 patalpos bei 24,68 kv. m. mansardoje esančios patalpos 1-7, 1-8. Atitinkamai atsakovui A. Ž. tektų naudotis: 64,01 kv. m. patalpa pirmame aukšte, pažymėta plane 1-2, 1-3, 1-4, 63,59 kv. m. mansardoje esanti patalpa 1-9. Ieškovas mano, jog toks patalpų paskirstymas atitinka ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo idealiąsias dalis bei jis tvirtina, kad ieškovo ir atsakovo prašomi patvirtinti planai iš esmės nesiskiria.
9. Atsakovas A. Ž. prašė ginčo pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatyti pagal P. K. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), Varėnos m., Varėnos r. sav., paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos ieškovui A. Ž. tenkantis jam priskirtinų gyvenamojo namo patalpų plotas 148,65 kv. m., atsakovui A. Ž. – 127,29 kv. m. (0,62 kv. m. (pertvaros plotas) paskirstyti abiem savininkams (ieškovui ir atsakovui)). Pagal jo siūlomą naudojimosi namu tvarką ieškovui A. Ž. naudojimui tektų: katilinė R-l (19.39 kv. m.) koridorius R-2 (7.11 kv. m.), pirtis R-3 (7,62 kv. m.) , R- 4 (tualetas - (2,39 kv. m), dušas R-5 (2,14 kv. m.), priešpirtis R-6 (7,21 kv. m.), kambarys R-7 (43,56 kv. m.) koridorius 1-1 (5,19 kv. m.), kambarys 1-2, (21, 36 kv. m.), drabužinė 1-3 (1,21 kv. m.), kambarys 1-4 (23,60 kv. m.), tualetas l-5 (1,08 kv. m.), patalpa pastogėje 1-6 (6,79 kv. m.). Atsakovui A. Ž. tektų: 2-1 kambarys - virtuvė (62,49 kv. m), sanitarinis mazgas 2-2, (6,57 kv. m.), tualetas (sandėlis 2-3 (2,05 kv. m.), kambarys mansardoje 2-4 (56,18 kv. m.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovo pasiūlymą visos gyvenamojo namo patalpos rūsyje yra priskiriamos ieškovui A. Ž. (su tuo atsakovas sutiko), tačiau dėl to atsakovas netenka teisės naudotis šildymo patalpa. A. Ž. patalpoms apšildyti numatomos alternatyvos-jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, įrengti šilumos siurblį, įrengti dujinį šildymą, tačiau nedetalizuojama. Atsakovas su tuo nesutiko, jis nori įsirengti katilinės patalpą atskirai (projektuojamas priestatas), kur būtų galima įrengti katilinę ir įėjimą. Ieškovas su tuo nesutiko. Ieškovas nori apie 7 kv. m. papildomas patalpas formuoti dalyje, kurios atsakovui priskiriamos patalpoje - kambaryje 1-2, pagal P. K. projektinius pasiūlymus, tai yra atsakovo pagrindiniame kambaryje, nepaliekant atsakovui įėjimo į namą, pagal atsakovo siūlomą naudojimosi planą būtent šioje vietoje yra projektuojama laiptinė į mansardą. Ieškovas siūlo į A. Ž. patalpas patekti, įrengiant įėjimą esamo lango vietoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovas tvirtina, kad toks siūlymas negalimas, nes žemės sklypas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra naudojamas tik ieškovo.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovo siūloma naudojimosi ginčo namu tvarka yra reali ir įvykdoma. Taip naudotis atskiromis dalimis galima, nėra bendro naudojimo patalpų, tarp šalių būtų kuo mažiau kontaktų dėl valdomo turto. Atsakovas A. Ž. visiškai nesinaudos ieškovo įėjimo patalpa, pažymėta indeksu 1-1, ji priskirta naudotis A. Ž., o į atsakovui priklausančias patalpas pirmame aukšte jis pateks per planuojamą katilinės įėjimą ar kambarį 2-1. Į atsakovui priskirtas pastogės patalpas bus galimybė patekti pro patalpą pirmame aukšte 2-1 (pagal projektą ten palikta vieta laiptams), kuriame galima padaryti įėjimą. Atsakovas patvirtinęs, kad šiuos įėjimus jis įsirengs savo lėšomis. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką neužtikrinamas atsakovo patekimas į jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas, atsakovas netenka teisės naudotis šildymo sistema - ieškovas nepaliko galimybės atsakovui įsirengti atskiro įėjimo ir katilinės.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
12. Ieškovas A. Ž. prašė pavirtinti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimo planą, o atsakovas A. Ž. – pagal 2019 m. liepos 11 d. UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimo planą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad ieškovo manymu, atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra netinkamas, pažeidžia ieškovo interesus, nes ieškovui tenka 0,0628 ha, tai yra mažiau žemės sklypo negu jam priklauso, žemės sklypo A dalį, pažymėtą taškais 47-45-49-50-47 naudoja vienas priestato statybai, taip pat atsakovas žemės sklypo plane yra numatęs, jog šalys bendrai žemės sklype naudojasi taku pažymėtu taškais 36-37-48-50, tačiau ši bendro naudojimo dalis yra visiškai neracionali ieškovo atžvilgiu, nes iš esmės ši dalis yra skirta atsakovui pasiekti žemės sklype esančius jam priklausančius ūkinius statinius. Atsakovo nuomone, ieškovo planas yra su trūkumais ir pagal jį naudotis žeme būtų neracionalu ir neprotinga. Ieškovo projekte nėra paliktas atskiras plotas atsakovui įsirengti katilinę, taip pat negalėtų patekti į namą, negalėtų privažiuoti prie atsakovui priklausančių patalpų-ūkinių pastatų ir pan.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovo siūloma sklypo naudojimosi tvarka sudaro sąlygas abiem bendraturčiams naudotis jiems priklausančiu turtu (žemės sklypu, ant jo esančiais pastatais) ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors atsakovui atitenkanti sklypo dalis yra šiek tiek didesnė nei idealioji, bet kitaip pasidalinti žemės sklypo nėra galimybės, nes turi būti užtikrintas praėjimas prie gyvenamojo namo, ūkinių pastatų. Už atsakovui prašomą priskirti didesnę naudotis sklypo dalį, atsakovas atsisakė 5000 Eur kompensacijos katilinės įrengimui, be to, gyvenamosioms patalpoms (mansardai) įrengti jam bus reikalinga apie 20 000 eurų suma (patvirtinama pateikta patalpų įrengimo sąmata), o ieškovo patalpos rūsyje yra pilnai įrengtos bei laikytina, kad šios patalpos yra vertingos, kadangi sanitarinių mazgų, santechnikos įrenginių įrengimas, komunikacijos yra daug lėšų reikalaujančios investicijos. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Dzūkijos matininkai“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą akivaizdu, kad patvirtinus tokį planą atsakovas prie jam priklausančių patalpų-ūkinių pastatų (dviejų pastatų paskirtis - garažai) negalėtų privažiuoti, netgi iš esmės negalėtų atidaryti ūkinių pastatų durų, nes paliktas patekimui laisvas plotas apie 0,4-0,5 metro iki pastato sienos.
Dėl atsakovo atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimo
15. Teismas atsakovo atsisakymą nuo reikalavimo - priteisti iš ieškovo A. Ž. 5000 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas) ir bylą šioje dalyje nutraukė ( CPK 294 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Teismas sprendė, kad byloje ieškovo tenkinti ir atmesti reikalavimai tolygūs atsakovo priešieškinio tenkintų reikalavimų daliai. Patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas pripažino lygiomis ir todėl nei vienai šaliai nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti apelianto naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Įvertinus teismo sprendimo argumentus, akivaizdu, kad teismas, vertindamas tik atsakovo pateiktus projektinius pasiūlymus, suteikė nepagrįstą pirmenybės teisę išimtinai tik vienam iš bendraturčių, t. y. atsakovui, kas kelia abejonių teismo nešališkumu.
17.2. Atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl ginčo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos neatitinka faktinės situacijos, t. y. gyvenamojo namo patalpų išdėstymo, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, pagal teismų praktiką naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik toms nekilnojamojo objekto dalims, kurios naudojimosi tvarkos nustatymo dieną yra sukurtos ir jos gali būti naudojamos, o nebus sukurtos ateityje.
17.3. Teismas patvirtino atsakovo pasiūlymą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, t. y. padidinant namo plotą. Tačiau pasiūlyme nėra nurodyta: kada bus suprojektuotas priestatas, kad jis bus pastatytas, kiek laiko atsakovas dar naudosis apeliantui priskirtina patalpa, kad galėtų patekti į atsakovui priskirtinas naudoti patalpas, t. y. nebuvo išspręstas laiko, per kurį bus suprojektuotas ir įrengtas priestatas.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Teismas neturėjo teisės šioje byloje procesiniu sprendimu suteikti atsakovui neribotą teisę projektuoti ir įsirengti priestatą, neturint jokio techninio projekto, nes šios bylos dalykas yra naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymas, o ne bendraturčio leidimo vykdyti projektavimo ir statybos darbus gavimas.
17.5. Ginčas tarp šalių vyksta nuo 2014 m. ir ginčijamu teismo sprendimu nėra pašalinama tarp šalių kilusi konfliktinė situacija, nes teismo patvirtinta atsakovo nurodyta gyvenamuoju namu tvarka yra neracionali, įtvirtina prielaidas kilti konfliktams ir ateityje.
17.6. Atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra netinkamas, pažeidžia apelianto interesus, nes atsakovui priskiriama naudotis realioji, žemės sklypo dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje.
17.7. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė savo reikalavimo dėl 5 000 Eur žalos atlyginimo ir tai, kad galimai atsakovas patirs 20 000 Eur išlaidų mansardai įsirengti nėra ir negali būti pagrindas nustatyti atsakovui naudotis didesne žemės sklype dalimi, nei atsakovui priklauso nuosavybės teise. Be to, atsakovas nesiūlė apeliantui jokio kompensavimo mechanizmo, kas pagal kasacinio teismo praktiką lemia naudojimosi žemės sklypu tvarkos neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
17.8. Atsakovo pateiktame žemės sklypo plane yra numatyta jog šalys bendrai žemės sklype naudojasi taku pažymėtu taškais - 36-37-48-50, tačiau iš esmės ši dalis yra skirta atsakovui pasiekti jam priklausančius ūkinius statinius, taip pat apeliantui skirta B dalis yra visiškai atskirta nuo kitų apelianto naudotinų žemės sklypo dalių.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka faktinį naudojimąsi turtu, gali būti realiai įgyvendinama bei padarytų mažiausiai žalos bendraturčiams, atitinka proporcingumo principą, bendraturčių interesų pusiausvyros principą, siekiant kad po ginčo išsprendimo tarp šalių būtų kuo mažiau kontaktų dėl valdomo turto. Apelianto teiginiai, kad teismas buvo šališkas, nes nepatvirtino jo siūlomos naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu yra neįrodyti ir tik deklaratyvaus pobūdžio.
18.2. Ieškovo argumentas, kad teismas dalino patalpas, kurios dar nėra sukurtos, o bus kuriamos ateityje, yra nepagrįstas. Projektuotojo P. K. (2019) projektiniuose pasiūlymuose nurodytos tik tos patalpos gyvenamajame name, kurios yra pastatytos ir registruotos Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti pagal šių pasiūlymų pirmo aukšto planą, pažymėta tik esamos patalpos, bei nurodyta sklypo dalis A, kurioje esant būtinumui, galima būtų vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimą. Teismas tik nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, kuriame pažymėjo atsakovui priskirtiną naudotis sklypo dalį katilinės įrengimui, atsižvelgdamas į būtinybę turėti atskirą katilinę, ir pareikštą reikalavimą duoti leidimą be atsakovo sutikimo tokią katilinę įrengti.
18.3. Apelianto nuomone, teismas patvirtino atsakovo pasiūlymą dėl rekonstrukcijos atlikimo. Tačiau iš esmės buvo tenkintas atsakovo pareikštas byloje reikalavimas leisti be A. Ž. sutikimo suprojektuoti ir įsirengti bei priskirti naudotis A. Ž. numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18.4. Nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu tvarką, teismas vertino gyvenamajam namui ir kitiems pastatams eksploatuoti reikalingus plotus, kiekvienam iš bendraturčių priklausančius pastatus, bendro ir asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis. Pagal atsakovo žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovui trūksta 38 kv. m. pastatų eksploatavimui, dėl ko ir prašoma nustatyti šiek tiek didesnę naudotis sklypo dalį nei priklauso nuosavybės teise. Teismas pagrįstai vertino, kad kompensuojant už atsakovui prašomą priskirti didesnę naudotis sklypo dalį, atsisakius 5000 Eur kompensacijos katilinės įrengimui, gyvenamosioms patalpoms (mansardai) įrengti bus reikalinga apie 20 000 eurų suma (patvirtinama pateikta patalpų įrengimo sąmata), o ieškovo patalpos rūsyje yra pilnai įrengtos.
18.5. Teismas ieškovo siūlomo naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano pagrįstai netvirtino, nes jį patvirtinus naudotis žeme būtų neracionalu. Byloje aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr.e3K-3-127-403/2019.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
23. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti pozicijas dėl maksimalaus termino, per kurį turi būti suprojektuotas ir įrengtas priestatas, pateikti. Šalys pateikė rašytinius paaiškinimus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas A. Ž. pateikė ir architekto P. K. nurodymą dėl projektavimo trukmės. Kadangi įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymai priimtini.
Dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo
24. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
25. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1dalis).
26. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos neatitinka faktinės situacijos, t.y. gyvenamojo namo patalpų išdėstymo, nes jame numatytos ir patalpos, kurios dar nėra sukurtos, o atsakovas ieškovui nepateikė statinio projekto, kaip to reikalauja LR Statybos įstatymas, bei išdavė atsakovui neterminuotą statybos leidimą, taip pažeisdamas CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatas, LR Statybos įstatymą, bei STR Nr. 1.04.04:20174 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas.
27. Nustatyta, kad atsakovas A. Ž. priešieškiniu prašė ne tik nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, bet ir leisti be ieškovo A. Ž. sutikimo suprojektuoti ir įsirengti, bei priskirti naudotis atsakovui A. Ž. numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal 2017-04 R. T. Vieno buto gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą.
28. Atsakovas pateikė 2017-04 T. T. parengtą Vieno buto namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą. Iš atsakovo pateikto eskizinio projekto matyti, kad planuojamos įrengti katilinės patalpos yra sudarytos iš dviejų patalpų (7,05 kv.m. ir 5,48 kv.m.), iš viso 12,53 kv.m. Šios patalpos projektuojamos prie patalpų 1-5 ir 1-6, kurios tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo tvarkas siūlomos naudotis atsakovui. Taip pat per katilinės patalpas įrengiamas įėjimas į atsakovui priskirtas naudotis gyvenamąsias patalpas.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 nurodyta, jog teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktą). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
30. Teikiamas pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka teismų praktikoje nurodomus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra techniškai įgyvendinamas ir nedaro neproporcingos žalos daiktui. Be to, pažymėtina, kad ir ieškovas nepateikė jokių argumentų, kuo toks statinio pakeitimas negalimas.
32. Darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos pateikti statinio projekto, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, todėl ieškovo argumentai atmestini.
33. Spręsdama dėl termino katilinės patalpoms įrengti nustatymo, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas faktiškai išdavė neterminuotą statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai nenumatoma statybos darbų pabaiga, netinkama, ji sukuria teisinio netikrumo situaciją, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad vien statybos darbų pabaigos termino nenumatymas nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šalių pozicijas dėl termino, per kurį turi būti suprojektuotas ir įrengtas priestatas, į architekto nurodymą, kad projektavimo trukmė bus 1 metai 3 mėnesiai, ir sprendžia, kad atsakovo A. Ž. nurodytas 2 metų 3 mėnesių terminas suprojektuoti ir įrengti priestatą, yra objektyvus. Įvertintina, jog pagal projektinį pasiūlymą numatomų įrengti patalpų plotas nėra didelis, patalpos nėra techniškai sudėtingos, jų paskirtis – katilinės patalpos, todėl darytina išvada, kad pats atsakovas turi siekį kuo greičiau tokio pobūdžio patalpas įsirengti, nes katilinės įrengimas užtikrins tinkamą atsakovui priskirtų patalpų eksploataciją, todėl nustatytinas ne ilgesnis nei dvejų metų trijų mėnesių laikotarpis katilinės patalpoms įrengti, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama ir jos 5 pastraipa išdėstoma taip: „1.2. Leisti be atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo suprojektuoti ir įsirengti, bei priskirti naudotis atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 metų ir ne ilgesnį kaip 2 metų 3 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal 2017-04 R. T. Vieno buto gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą, kur jos pažymėtos plane indeksu l-8 (7,05 kv. m.), 1-9 (5,48 kv. m.), iš viso 12,53 kv. m.“
34. Apeliantas nurodo, jog nebuvo svarstyta jo siūloma naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas buvo pateikęs sprendinius, kaip ir kur atsakovas galėtų įsirengti įėjimą ir šildymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apelianto pateiktame R. T. parengtame aiškinamajame rašte (t. 7, b.l. 170) nurodyta: „kadangi nuo A. Ž. atskiriama patalpa su katiline, A. Ž. patalpoms apšildyti numatomos šios alternatyvos: jungtis prie centralizuotų miesto tinklų; įrengti šilumos siurblį; įrengti dujinį šilumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien alternatyvių atsakovo patalpų apšildymo būdų išvardijimas neatitinka aukščiau minėtos teismų praktikos reikalavimų ir neatskleidžia galimybių atsakovui minėtais būdais įrengti apšildymo sistemą, nes byloje nėra jokių techninių duomenų, kad, pvz., yra galimybė jungtis prie centralizuotų miesto tinklų ir kokių techninių bei ekonominių sąnaudų toks jungimasis reikalautų; kas yra šilumos siurblio įrengimas ir iš kur būtų gaunama šiluma; ar yra techninės galimybės įrengti dujinį šildymą nedidinant patalpų ploto ir kaip jos turėtų būti rekonstruojamos, atsižvelgiant į tai, kad galimai reikalingas kaminas pašalinti degimo produktams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlytą naudojimosi namu tvarką. Be to, pažymėtina, kad pagal atsakovo pateiktą naudojimosi tvarką, įvertinant jo siekį įsirengti katilinės patalpas, visi nepatogumai ir rizika dėl šių patalpų įsirengimo/neįsirengimo tenka pačiam atsakovui, jis yra suinteresuotas kuo greičiau įsirengti patalpas taip, kad jos būtų šildomos ir būtų galimybė jas eksploatuoti, todėl atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka mažina ateityje kilsiančių ginčų tarp šalių tikimybę. Be to, kadangi pats atsakovas prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią jis turės įsirengti papildomas patalpas, darytina išvada, kad atsakovas įvertino, kad toks daikto naudojimas jam yra ekonomiškai naudingas ir jis galės jį įgyvendinti.
35. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejų šalių pateiktų naudojimosi tvarkų privalumus ir trūkumus, o teismo sprendimas šioje dalyje atitinka teismų praktiką ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
37. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pagal teismo sprendimą apeliantui tenkanti naudotis žemės sklypo ploto dalis yra mažesnė nei jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo ploto dalis.
38. Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,06906 ha dalis žemės sklypo, atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0460 ha žemės sklypo ploto. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Teismo sprendimu ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo ploto dalis yra 0,0628 ha (0,0471 ha asmeniniam naudojimui ir 0,0157 ha kaip ½ dalis bendro naudojimo). Taigi, pagal teismo sprendimą ieškovui naudotis tenka 62,6 kv.m. mažesnė žemės sklypo dalis nei jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo ploto dalis.
39. Pažymėtina, kad visas žemės sklypo plotas yra 0,1151 ha arba 1151 kv. m. Taigi, 62,6 kv.m. sudaro 5,43 proc. viso žemės sklypo ploto, arba 9,06 proc. ieškovui tenkančios žemės sklypo ploto dalies.
40. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nukrypimas nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių šiuo atveju pateisinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti atsakovo naudojimąsi jam priklausančiais statiniais. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą būtų apribotos atsakovo galimybės naudotis ūkiniais pastatais, atidaryti jų duris, todėl toks apribojimas būtų neproporcingas ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tinkamesnė yra atsakovo, o ne ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarką.
41. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad nustatant naudojimosi namu tvarką, ieškovui liko namo dalis, kurios nereikia rekonstruoti, ji aprūpinta šildymo mazgu, todėl ieškovui teko vertingesnės patalpos. Todėl darytina išvada, kad viso turto naudojimosi tvarkos nustatymo kontekste šalių praradimai išsilygina ir nelaikytina, jog nustačius tokią naudojimosi tvarką, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto priteistinos atsakovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 8, b.l. 53, 71) apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.2. Leisti be ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo suprojektuoti ir įsirengti, bei priskirti naudotis atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), numatomas įsirengti katilinės patalpas per ne trumpesnį kaip 1 (vienerių) metų ir ne ilgesnį kaip 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal 2017-04 R. T. Vieno buto gyvenamojo namo patalpų paskirstymo projektinį pasiūlymą, kur jos pažymėtos plane indeksu l-8 (7,05 kv. m.), 1-9 (5,48 kv. m.), iš viso 12,53 kv. m.“
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.