Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-99-260/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-24
Bylos Nr.: 2A-99-260/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00398-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: A. Ž.
Trečiasis asmuo: L. Ž., valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas

Kategorijos

2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2A-99-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00398-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.2.4.11; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3; 3.3.1.22. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž., dėl asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pripažinimo ir piniginių lėšų grąžinimo bei atsakovo A. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį gyvenamojo namo bei naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys L. Ž. ir valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Ž. 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž., kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimo; panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro įrašą dėl nuosavybės teisės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui A. Ž. ir ieškovui A. Ž. priklauso lygiomis dalimis po ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tokiomis dalimis: A. Ž. 1/50 namo dalis, A. Ž. 49/50 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); atidalinti A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą ir nustatyti A. Ž. asmenines nuosavybės teisę į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), A. Ž. sumokant 1 172,96 Eur kompensaciją; išieškoti iš A. Ž. 12 635,54 Eur sumą nepanaudotą namo statybai, kurią jis pasisavino iš A. Ž.; priverstinai iškeldinti atsakovą A. Ž. iš ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. Ž. 2014 m. liepos 23 d. pateikė priešieškinį, 2015 m. vasario 13 d. – patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė ieškinį atmesti, patenkinti jo priešieškinį – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš viso 276,56 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: A. Ž. pripažinti nuosavybės teisę į 49/100 namo dalis, ieškovui A. Ž. – į 51/100 dalis; nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu sekančiai: paskirti atsakovui A. Ž. patalpas plane pažymėtas 1-2 kambarys – virtuvė (62,49 kv.m), 1-3 sanitarinis mazgas (6,57 kv.m), 1-4 sandėlis (2,05 kv.m), 1-9 kambarys palėpėje (63,59 kv.m), viso 134,70 kv.m arba 49/100 dalys; ieškovui A. Ž. paskirti nuosavybėn ir naudojimui patalpas namo plane pažymėtas R-1 katilinė (19,39 kv.m), R-2 koridorius (7,11 kv.m), R-3 pirtis (7,62 kv.m), R-4 tualetas (2,39 kv.m), R-5 tualetas (2,14 kv.m), R-6 priešpirtis (7,21 kv.m), R-7 kambarys (43,56 kv.m), 1-5 kambarys (21,36 kv.m), 1-6 drabužinė (1,21 kv.m), 1-1 koridorius (5,19 kv.m), 1-7 kambarys (23,60 kv.m), 1-8 tualetas (1,03 kv.m), iš viso patalpų 141,86 kv.m arba 51/100 dalys; priteisti iš ieškovo A. Ž. 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – nustatė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 276,56 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino nuosavybės teisę į 49/100 namo dalis, o ieškovui A. Ž. pripažino nuosavybės teisę – į 51/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi tvarką ieškovo ir atsakovo statybos būdu įgytu turtu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 276.56 kv. m ; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-308/2015 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir atsakovo priešieškinį atsakovui dėl nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo, 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išieškoti iš atsakovo 12 635,54 Eur (43 628,00 Lt) sumą, nepanaudotą namo statybai, bei patenkinti priešieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką – panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2016 m. liepos 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti jo asmeninės nuosavybės teisę į vienbutį individualų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas); priteisti iš atsakovo A. Ž. be pagrindo įgytas 12 635,54 Eur lėšas; priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines palūkanas, patvirtinti A. Ž. teismui teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, 2016-07-05 sudarytą bei patvirtintą UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., bei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje jis su atsakovu sudarė žodinį susitarimą, jog ieškovas A. Ž. iš tėvų paveldėtame bei iš brolių įsigytame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo lėšomis statys gyvenamąjį namą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovui, tuo tarpu atsakovas atsiskaitinės su rangovais, kai to asmeniškai padaryti negalės ieškovas. Iš viso gyvenamojo namo statybai ieškovas atsakovui perdavė 299 700 Lt (86 799,11 Eur), tačiau išlaidos namo statybai sudaro 256 072 Lt (74 163,57 Eur). Nepanaudotas 43 628 Lt (12 635,54 Eur) lėšas atsakovas A. Ž. nepagrįstai pasisavino ir jos grąžintinos ieškovui nepagrįsto praturtėjimo teisinio instituto pagrindu.

7. Atsakovas A. Ž. 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. liepos 11 d. pateikė patikslintus priešieškinius, kuriuose prašė nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į vienbutį individualų gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 276,56 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2012-08-14 kadastro duomenis, atsakovui A. Ž. pripažįstant nuosavybės teisę į 13470/27656 ginčo namo dalis, ieškovui A. Ž. pripažįstant nuosavybės teisę į 14186/27656 dalis ginčo namo; nustatyti naudojimosi tvarką ginčo namu, kurio bendras plotas 276,56 kv. m. (pagal 2012-08-14 kadastro duomenis) tokiu būdu ir tvarka: atsakovui A. Ž. naudojimui ir nuosavybėn priskirti namo dalį – patalpas gyvenamajame name, pažymėtas plane indeksais 1-2 (62,49 kv. m kambarys-virtuvė), 1-3 (6,57 kv. m sanitarinis mazgas), 1-4 (2,05 kv. m. sandėlis, 1-9 (63,59 kv. m kambarys palėpėje), ieškovui A. Ž. naudojimui ir nuosavybėn paskirti namo dalį – patalpas gyvenamajame name, pažymėtas plane indeksais R-1 (16,39 kv. m katilinė), R-2 (7,11 kv. m koridorius), R-3 (7,62 kv. m pirtis) , R-4 (2,39 kv. m tualetas/dušas), R-5 (2,14 kv. m. tualetas), R-6 (7,21 kv. m priešpirtis), R-7 (43,56 kv. m kambarys), 1-5 (21,36 kv. m kambarys), 1-6 (1,21 kv. m drabužinė), 1-1 (5,19 kv. m koridorius), 1-7 (23,60 kv. m kambarys), 1-8 (1,03 kv. m tualetas); priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 5000 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui; nustatyti naudojimosi tvarką 0.1151 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1686 Eur vidutinės rinkos vertės, esančiu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Dzūkijos matininkai" parengtą žemės sklypo naudojimosi planą (Susitarimą dėl naudojimo); iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, 61 proc. baigtumas, 2002 m. statybos, 203,78 kv. m bendro ploto , 64 243 litų vertės, pastatas įregistruotas po ½ dalį statybos inspektoriaus pažymos 2002-12-04 Nr. 6 pagrindu, o A. Ž. asmenine nuosavybe - 2003-03-18 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis adresu (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Ž. vardu dar registruoti 5 pagalbinio ūkio pastatai bei kiemo statiniai (šulinys, stoginė, kiemo aikštelė). Ieškovas ginčo namą, kuris priklausys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovui pasiūlė statyti bendromis lėšomis ir darbu. Ieškovas pageidavo, kad pabaigus statybas, jis turėtų atskiras patalpas name, kurios jam būtų reikalingos lankantis (duomenys neskelbtini), kur jis galėtų netrukdomai būti. Namo statyboms dalį lėšų pervedė ieškovas A. Ž. litais ir valiuta, kita dalis lėšų buvo atsakovo ir jo sutuoktinės lėšos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Iš dalies tenkindamas ieškinį teismas: 1) nustatė, kad ieškovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 27254902 dalis iš 50600000; 2) nustatė, kad ieškovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 15433000 dalys iš 50600000 jam priklauso asmeninės nuosavybės teise; 3) nustatė, kad atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 23345098 dalis iš 50600000. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Iš dalies tenkindamas priešieškinį teismas: 1) nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017-04 R. T. (individuali veikla pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) iš 3 lapų sudarytus Vieno buto gyvenamo namo patalpų paskirstymo projektinius pasiūlymus, kur ieškovui A. Ž. yra priskirta naudotis 141,86 kv. m. ploto patalpomis, o atsakovui A. Ž. priskirta naudotis 134,70 kv. m. ploto patalpomis, ištaisant juose esančią klaidą, kur nurodyta, kad ieškovas A. Ž. naudosis 1,13 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, laikant kad ieškovas A. Ž. naudosis 1,21 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, bei ištaisant klaidą, kur ties pastabų skiltimi nurodyta kad A. Ž. naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, laikant kad A. Ž. nesinaudos patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, šiuos Vieno buto gyvenamo namo patalpų paskirstymo projektinius pasiūlymus laikant sudėtine šio sprendimo dalimi; 2) nustatė 0.1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016-07-11 UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, šį žemės sklypo naudojimosi planą laikant sudėtine šio sprendimo dalimi. Likusioje dalyje teismas priešieškinį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016-03-24 išrašą (5 t., b. l. 24-28) Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, 61 proc. baigtumo, 203,78 kv. m. bendro ploto (ginčo namas), pastato nuosavybė įregistruota po ½ dalį ieškovui ir atsakovui statybos inspektoriaus 2002-12-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 180) pagrindu. Ieškovui A. Ž. asmeninė nuosavybė į ginčo namą įregistruota 2003-03-18 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153-154) pagrindu, ieškovui pasidalijus santuokoje įgytą turtą. Pagal registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis adresu (duomenys neskelbtini) A. Ž. vardu dar registruoti 5 pagalbinio ūkio pastatai bei kiemo statiniai (šulinys, stoginė, kiemo aikštelė).

11. Teismas, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovo reikalavimo senaties termino eiga prasidėjo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ne vėliau kaip 2003-03-18 ir baigėsi 2013-03-18, ir konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs 10 metų terminą ginčyti sandorius (statybos inspektoriaus 2002-12-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003-03-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas pasidalijo santuokoje įgytą turtą, kur jam asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis 61 proc. baigtumo ginčo namo), kurių pagrindu yra nustatytos ir įregistruotos tiek jo, tiek atsakovo nuosavybės teisės dalys į ginčo namą. Todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimų dalį dėl 61 proc. baigtumo ginčo namo nuosavybės pripažinimo tik ieškovui.

12. Teismas ieškovo lėšų perdavimą atsakovui kvalifikavo kaip faktinę pavedimo sutartį (CK 6.756 straipsnis). Pagal visuose bylos tomuose esančių bankų sąskaitų išrašų duomenis, kuriuose yra ieškovo mokėjimai atsakovui (1 t., b. l. 65-79; 1 t., b. l. 169-178; 3 t. b. l. 90-108, iš atsakovo 2014-11-28 atskirojo skundo dokumentų sudaryto bylos tomo b. l. 28-30) bankiniais pavedimais atsakovui buvo pervesta iš viso 73 770 litų suma, tačiau teismo vertinimu, ne visos šios lėšos gali būti laikomos kaip ieškovo investicijos sukuriant ginčo namą nuo 61 procento iki 100 procentų. baigtumo. Teismas nurodė, kad ieškovas A. Ž., kuriant ginčo namą nuo 61 iki 100 proc. baigtumo (antrajame ginčo namo statybos etape) piniginėmis lėšomis, veikdamas per atsakovą pagal žodinę pavedimo sutartį, prisidėjo 64 098,04 litų suma (73 770 pervesta + 40000 grynais – 1770 lėšos namo išlaikymui – 19101,96 ir 28800 pirmajam statybų etapui). Byloje esančiais duomenimis pats ieškovas savo vardu nei grynaisiais, nei pervedimais už statybų darbus, medžiagas nemokėjo, savo darbo neįdėjo. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų patikimumą, sprendė, kad atsakovo indėlis į ginčo namo statybą, jam pačiam atliekant statybos darbus kuriant ginčo namą nuo 61 iki 100 proc. baigtumo (antrajame ginčo namo statybos etape) sudaro 25 000 litų. Byloje esančiais bankų sąskaitų išrašų duomenimis atsakovas nei savo, nei ieškovo vardu bankiniais pavedimais (nesinaudojant banko kortele) už statybų darbus, medžiagas nemokėjo. Teismas konstatavo, kad praktiškai neįmanoma nustatyti kieno lėšomis buvo atlikti kiekvienas iš mokėjimų (1 t., b. l. 181-220), tačiau jeigu atsakovas įrodinėjo, kad sąskaitos buvo apmokamos iš jo paties lėšų ir tikrai ne iš ieškovo lėšų, tai būtų tolygu įrodinėjimui, kad dalis ieškovo skirtų lėšų buvo išleista kitais tikslais, o tai rodytų atsakovo nesąžiningumą. Visas ieškovo statyboms skirtas sumas (72 000 litų + 10 000 USD) teismas laikė kaip ieškovo investicijas į ginčo namo statybas.

13. Apskųstajame sprendime teismas nurodė, jog atsakovas, pildydamas žurnalą (1 t., b. l. 16-37), rinkdamas ir saugodamas su statybų eiga susijusias sutartis, aktus, sąskaitas bei mokėjimo dokumentus (pinigų priėmimo kvitus, čekius) (1 t., b. l. 181-220) vykdė savo prievolę atsiskaityti pagal pavedimo sutartį (įgaliojimą) (CK 6.760 straipsnio 3 ir 4 dalys). Bankiniais pavedimais ieškovas atsakovui pervedė iš viso 73 770 litų sumą bei perdavė grynais pinigais 10 000 USD (pagal tuometinį oficialų dolerio kursą tai sudarė 40 000 litų). Pagal atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus (1 t., b. l. 181-220), kurie apima 2002, 2003, 2004 metus, jis yra surinkęs mokėjimo dokumentų už darbus, medžiagas 98206,33 litų sumai. Nepaisant to, kad atsakovas turi pateisinamuosius dokumentus ne visai jam perduotai sumai, teismas nelaikė, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti įgaliotojui (ieškovui) pagal pavedimo sutartį. Atsakovo atžvilgiu taikant teorišką 70-80 proc. išlaidas pateisinančių dokumentų standartą, atsakovas yra atsiskaitęs 86 proc. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, kad ieškovas turi kokią nors reikalavimo teisę į atsakovą žodinės pavedimo sutarties pagrindu. Atitinkamai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 12635,54 Eur priteisimo iš atsakovo. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovas 12 635,54 Eur prašė priteisti nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu (CK 6.237 straipsnis), tačiau nėra teisinio pagrindo ir sąlygų taikyti šį institutą, kadangi tarp šalių buvo sudarytas sandoris (pavedimo sutartis).

14. Teismas iš byloje esančios naujausios, pagal 2012-07-31 kadastrinių matavimų duomenis 2012-08-14 sudarytos ginčo namo kadastrinių matavimų bylos kopijos (1 t., b. l. 97-108) (šių matavimų duomenys viešame registre nėra įregistruoti) laikė nustatytu, kad ginčo namo bendras plotas yra 276,56 kv. m. bendro ploto, 100 proc. baigtumo, statybos pradžios metai 2002, statybos pabaigos metai 2012. Ginčo namo atkūrimo kaštai (statybinė vertė) 506 000 litų, atkuriamoji vertė 506 000 litų. Teismas nurodė, kad ginčo namo statybos vertė yra 506 000 litų, atitinkamai 61 proc. baigtumo vertė yra 308 660 litų, o likusių 39 proc. (antrasis statybų etapas) 197 340 litų. Dėl ieškovo praleisto senaties termino ginčyti sandorius, susijusius su pirmojo etapo statybos (61 proc. baigtumo) nuosavybės dalių įregistravimu po 1/2, šalims 61 proc. baigtumo vertė nustatoma tokiu būdu: 308 660 litų : 2 = po 154 330 litų kiekvienam. Yra nustatyti antrojo statybų etapo šalių indėliai į ginčo namą statybą (atitinkamai 64 098,04 Lt ieškovo indėlis ir 25 000 Lt atsakovo), tačiau jais nepadengiama objektyvi 39 proc. ginčo namo statybos vertė, sudaranti 197 340 litų. Kadangi šalys nesugebėjo įrodyti visų savo nurodytų aplinkybių ir apginti pareikštų teisinių pozicijų, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys vienbutį ginčo namą nuo pat pradžių ketino statyti ir įgyti į jį nuosavybę abu (šalių sutikimų kopijos (2 t., b. l. 28, 29), šalių parašų ant sutikimų tikrumas buvo patvirtintas notarų 2002-03-28 ir 2002-03-27), likusį 108 241,96 lito vertės indėlį į ginčo namo statybą šalims padalino po ½. Teismas pripažino, kad ieškovo dalis bendrame turte yra 272 549,02 lito (154 330 pirmasis etapas + 118 219,02 antrasis etapas) (53,86 proc. nuo viso namo vertės), o atsakovo 233 450,98 lito (154 330 pirmasis etapas + 79 120,98 antrasis etapas) (46,14 proc. nuo viso namo vertės). Teismas pažymėjo, kad ½ dalis 61 proc. baigtumo ginčo namo asmeninėn nuosavybėn yra priskirta ieškovo nuosavybėn (2003-03-18 turto pasidalijimo sutartis, 1 t., b. l. 153-154), tačiau nėra nustatyta (ir nebuvo nustatinėjama), kad kuriant likusią ginčo namo statybos vertę ieškovas, galimai būdamas santuokoje, šią vertę sukūrė tik iš asmeninių lėšų, todėl atitinkamai antrojo etapo statybos vertė nelaikoma asmenine ieškovo nuosavybe.

15. Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas nurodė, kad atsakovo siūloma naudojimosi ginčo namu tvarka (2017-05-09 planas) (141,86 kv. m. ploto patalpos ieškovui, o 134,70 kv. m. ploto patalpos atsakovui), nors ir neatitinka nustatytų idealiųjų nuosavybės dalių, tačiau neatitikimas yra nežymus (idealiosios dalys sudaro 53,86 proc. viso namo vertės ieškovui ir 46,14 proc. atsakovui, o siūlomos naudotis (realiosios) dalys atitinkamai sudaro 51,29 proc. namo ploto ieškovui ir 48,71 proc. atsakovui). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūlomas naudojimosi tvarkos variantas atitinka protingumo kriterijų.

16. Teismas atsakovo reikalavimą prisiteisti 5000 eurų atskiros katilinės įrengimui (naujo priestato pastatymui) atmetė. Teismas vertino, kad tokio atsakovo reikalavimo patenkinimas reikštų, kad teismas įpareigotų ieškovą prisidėti lėšomis statant atsakovui priklausančią katilinę, kai teismo pareiga yra tik padalinti esamas, tačiau ne būsimas ginčo namo patalpas, nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitų principų.

17. Teismas ieškovo siūlomą naudojimosi 0.1151 ha ploto žemės sklypu tvarką laikė neatitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijams, nes ji susijusi su ieškovo reikalavimu nustatyti, kad visas ginčo namas yra jo nuosavybė, todėl joje nenumatytas kito bendraturčio (atsakovo) patekimas į ginčo namą. Teismas vertino, kad atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sudaro sąlygas abiem bendraturčiams naudotis jiems priklausančiu turtu (žemės sklypu, ant jo esančiais pastatais) ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl atsakovo siūlomą planą patvirtino.

18. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad ieškovo laimėjimo esmę sudaro tai, kad jis savo nuosavybės dalį pasididino nuo dabar esamų ½ (50 proc.) iki 27254902/50600000 (53,86 proc.), atitinkamai jo ieškinys laikomas patenkintu 7,72 proc. (palikus ½ dalį laimėjimas būtų 0 proc., o nustačius 100 proc. nuosavybės, laimėjimas būtų 100 proc.). Atsakovo pateikto priešieškinio esmę sudaro tai, kad jo nuosavybės dalis nustatyta iš esmės tokia kaip jis prašė (šiek tiek mažesnė). Skirtumas tarp prašytos dalies (13470/27656 arba 48,70 proc. namo) ir gautos dalies (23345098/50600000 arba 46,14 proc. namo) (priešieškinio nepatenkinimas) sudaro 2,56 proc. (laimėjimas 97,44 proc.). Teismas, vadovaudamasis šiais dydžiais paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž., prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartimi grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, skundžiamo sprendimo dalimi nėra atskleista bylos dėl gyvenamojo namo padalinimo esmė, netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai taikė CK 1.126 str., nes atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį tik ieškovo piniginiams reikalavimams, o ne ir patikslintame ieškinyje keltiems reikalavimams dėl nuosavybės pripažinimo į 61 proc. gyvenamojo namo dalį. Be to, pagal bylos medžiagą matyti, kad teisinė registracija į 61 proc. baigtumo namą, kuri turi de jure galią atlikta suklastoto dokumento pagrindu, todėl teismas, nustatęs tariamai praleistą ieškinio senaties terminą, privalėjo jį atnaujinti ir ištirti visas aplinkybes, dėl tariamų ankstesnių bylos šalių dokumentų teisėtumo, kadangi minėti dokumentai neturi jokios realios galios nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registracijai. Apie suklastojimo faktą ieškovas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl joks senaties terminas nebuvo praleistas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas „jau 2003 metais konkliudentiniais veiksmais, sudarydamas sandorius, atlikdamas kitus teisinius veiksmus, yra pripažinęs, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 61 proc. baigtumo ginčo namo, kaip faktą, kad broliui atsakovui irgi priklauso ½ dalis 61 proc. baigtumo ginčo namo“. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, statybos inspektoriaus 2002 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. 6 ir 2003 m. kovo 18 d. sutartis JS-1165, kuria ieškovas pasidalijo santuokoje įgytą turtą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas ir atsakovas įgijo po ½ dalį 61 proc. baigtumo namo. Tokie sprendime nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nepagrįsti, nes nurodyti dokumentai nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pripažinti, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį 61 proc. baigtumo namo, teismas pagrindo neturėjo, nes namas buvo pastatytas iš ieškovo lėšų. Teismo nustatyti konkliudentiniais veiksmais patvirtinti tariami susitarimai tarp ieškovo ir atsakovo, kiti susitarimai ir veiksmai negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovas įgijo kokias nors nuosavybės teises į namą, nes tai nėra CK 4.47 str. įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.

19.2. Teismo sprendimo dalis, kuria nustatytos šalių nuosavybės į gyvenamąjį namą dalys, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi teismas nustatė, jog ieškovui priklauso namo 42687902/506000000 dalys, o atsakovui – 23345098/506000000 dalys. Sudėjus teismo ieškovui ir atsakovui paskirtas dalis gaunasi, kad sprendimu nuspręsta dėl 66033000/50600000 namo dalių, t. y. dėl daugiau nei name yra dalių, kas yra nelogiška.

19.3. Teismas netinkamai nustatinėjo ieškovo ir atsakovo dalis į gyvenamąjį namą. Nustatyta, kad namas pastatytas 100 proc., todėl teismo vertintas nuosavybės teisių atsiradimas į nebaigtą namą, vėliau į baigtą, yra nelogiškas, neprotingas ir prieštaraujantis teisės normoms. Teismas apskritai nevertino, kiek lėšų šalys įdėjo į namą iki jo 61 proc. baigtumo, o padalino šį realybėje jau neegzistuojantį nebaigtą namą šalims po lygiai besivadovaudamas tik teritorinio registratoriaus sprendimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas investavo lėšas ar darbus į namą, todėl nuosavybė į namą, nors ir teismui pripažinus bendra, turi būti vertinama pagal realias šalių atliktas investicijas. Ieškovas įrodė, kad jis investavo lėšas taip pat ir į namo statybą iki 61 proc. baigtumo. Atsakovas neįrodė, kad būtų investavęs bent kiek ženklesnes lėšas į namo statybą iki 61 proc. baigtumo. Todėl teismas nepagrįstai priskyrė atsakovui ½ dalį iki 61 proc. baigtumo namo dalį. Ieškovo ir atsakovo broliškas susitarimas buvo toks, jog gyvenamasis namas yra statomas ieškovo vardu ir nuosavybe, o atsakovas tik padeda statyti namą, už ką ieškovas leidžia jam neatlygintinai name gyventi. Tokio susitarimo faktą geriausiai patvirtina tai, kad namas buvo projektuojamas ir statomas kaip vienbutis namas, o ne skirtas gyventi dviem šeimoms.

19.4. Nors teismas sprendime ir nurodė, jog yra minimalūs įrodymai, jog kažkokius darbus atliko atsakovas, nepagrįstai buvo nustatyta, jog atsakovas savo darbu investavo 25 000 Lt (7 246,38 Eur) į namo statybą. Be to, jei atsakovas ir būtų prisidėjęs lėšomis prie namo statybos, jokio pagrindo tai vertinti kaip investiciją į namą nėra, tokio pavedimo vykdant ieškovo ir atsakovo susitarimą ieškovas nedavė. Tai nėra pagrindas nuosavybės teisėms įgyti. Teismo išvada, kad atsakovas investavo į gyvenamąjį namą 233 450,98 Lt, yra nepagrįsta, nes šios išvados nepagrindžia jokie įrodymai, priešingai, liudininkų parodymai paneigia atsakovo tariamas investicijas. Be to, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, išleidžiant tokio dydžio sumą būtų akivaizdžiai likę banko pavedimai, sąskaitos, čekiai, kadangi suma itin didelė, tačiau atsakovas jų nepateikė.

19.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nes netaikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto atsakovo reikalaujamą negrąžintą sumą 12 635,54 Eur ieškovui turėjo priteisti CK 6.764 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas sistemingai veikė, siekdamas nepagrįstai įgyti ieškovo lėšas, jų nepanaudodamas pavedimui vykdyti, t. y. nepanaudodamas ginčo namo statybai. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui tai, ką gavo.

19.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi namu tvarka. Atsakovas ieškovui naudojimosi tvarkos iki ginčo teisme nesiūlė, įrodymų apie siūlymus nepateikė, nuosavybės teisės dalys į namą viso bylos nagrinėjimo metu buvo neaiškios, todėl rengti galimus naudojimosi tvarkos planus buvo tiesiog neprotinga, neteisinga ir nesąžininga. Ieškovas nenustačius jo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalies naudojimosi tvarkos negalėjo pateikti savo plano, tai akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus. Teismo patvirtinta naudojimosi namu tvarka, kaip ir anksčiau teiktoji, yra akivaizdžiai palankesnė atsakovui ir faktiškai sumažina ieškovo nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovui paskirtinos patalpos, namo plane pažymėtos skaitmenimis 1-1 ir 1-7, faktiškai tampa bendro naudojimo patalpomis ir A. Ž. dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje lieka gerokai mažesnė nei nustatytoji 51/100. Be to, ieškovui iš esmės tenka tik ne tokios vertingos rūsio patalpos, tai taip pat be jokios abejonės pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Patvirtinus naudojimosi namu tvarką tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija nebūtų išspręsta. Be to, atsakovas pripažino, kad neatlikus rekonstrukcijos namo patalpos atskirai negali būti naudojamos, nesant atskiros katilinės. Siekdamas įrodyti, kad namo dalių atskyrimas yra galimas, atsakovas teismui turėjo pateikti bent jau pastato techninį projektą ar savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą.

19.7. Teismas neteisėtai patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi, pirmiausia, bendraturčiai privalo išnaudoti galimybes pasiekti susitarimą tarp savęs. Ieškovas, nežinodamas savo nuosavybės dalies į gyvenamąjį namą tokios tvarkos net neturėjo galimybės parengti ir pasiūlyti alternatyvaus varianto.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8-922/2017, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungti papildomą įrodymą – atsakovo diplomo kopiją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalių į gyvenamąjį namą, tinkami nustačius abiem šalims priimtiną, bendraturčių interesų nepažeidžiančią naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas tinkamai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo, nes vadovavosi įsiteisėjusia Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad VĮ Registrų centras Alytaus filialas statybos inspektoriaus išduotos pažymos pagrindu pagrįstai įregistravo šalių nuosavybės teises į ½ namo dalis.

20.2. Teismas tinkamai vertino įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra teisėtas ginčo namo bendraturtis. Ieškovas neįrodė, kad jo investicijos į namą sudaro 299 700 litų (86 799,41 Eur). Ieškovo nurodytų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip nepatikimi ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šalies argumentai

20.3. Apelianto teiginiai, kad atsakovas neturėjo kvalifikacijos atskiriems statybos darbams atlikti, taip pat nepagrįsti. Atlikti darbai yra bendro pobūdžio statybos darbai, jiems reikalingus įgūdžius atsakovas įgijęs iš patirties, o taip pat tam turi ir kvalifikaciją jiems atlikti. (duomenys neskelbtini) jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją ir (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją.

20.4. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovo prašomos priteisti lėšos 12 635,54 Eur buvo atsakovo pasisavintos ar iššvaistytos.

20.5. Ieškovo skaičiavimas dėl teismo nustatytų namo dalių yra netinkamas, nes jis neatsižvelgė į teismo nurodytus motyvus, kad ieškovui dalys nustatytos priklausančios jam asmeninės nuosavybės teise, vertinant, kad ieškovui ginčo turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise po 2003-03-18 turto pasidalijimo sutarties skiriantis su sutuoktine sudarymo, o kita dalis turto gali būti ir bendra jungtinė nuosavybė, nes ieškovas buvo sudaręs santuoką.

20.6. Ieškovas apskritai nesiekė bendradarbiauti, kad būtų pasiektas optimalus atidalijimo iš bendro turto variantas. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį naudojimąsi turtu ir nepažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimo pateikimo

22. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) diplomą, iš kurio matyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) profesiją.

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas naujas įrodymas – diplomas, patvirtinantis jo atitinkamą profesinį pasirengimą, nėra esminiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, be to atsakovas turėjo visas galimybes šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

24. Ieškovas 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismui pateikė paaiškinimus apie ginčo esmę ir ieškovo reikalavimus (7 t., b. l. 53-61). Nurodo, kad teikia šiuos paaiškinimus, kadangi byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama trečią kartą.

25. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

26. Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovo pateiktų paaiškinimų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo dalyko

27. Ieškovas ir atsakovas yra broliai, tarp kurių ginčas teisme dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta nuo 2014 m. balandžio 18 d. Ieškovas 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu jo 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 32762 dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimo, pateiktą tokio turto registratoriui; panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro įrašą dėl nuosavybės teisės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui A. Ž. ir ieškovui A. Ž. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti dalis bendrojoje dalinėje tokiomis dalimis: atsakovui A. Ž. į 1/50 namo dalį, ieškovui A. Ž. į 49/50 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); atidalinti A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą dalį ir nustatyti A. Ž. asmenines nuosavybės teisę į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), A. Ž. sumokant 1 172,96 Eur kompensaciją; išieškoti iš A. Ž. 12 635,54 Eur sumą nepanaudotą namo statybai, kurią atsakovas pasisavino iš ieškovo A. Ž.; priverstinai iškeldinti atsakovą A. Ž. iš ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. Ž. byloje pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į individualų gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 276,56 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Ž. pripažinti nuosavybės teisę į 49/100 namo dalis, ieškovui A. Ž. – į 51/100 namo dalį; nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu sekančiai: paskirti atsakovui A. Ž. patalpas plane pažymėtas 1-2 kambarys – virtuvė (62,49 kv.m), 1-3 sanitarinis mazgas (6,57 kv.m), 1-4 sandėlis (2,05 kv.m), 1-9 kambarys palėpėje (63,59 kv.m), viso 134,70 kv.m arba 49/100 dalys; ieškovui A. Ž. paskirti nuosavybėn ir naudojimui patalpas namo plane pažymėtas R-1 katilinė (19,39 kv.m), R-2 koridorius (7,11 kv.m), R-3 pirtis (7,62 kv.m), R-4 tualetas (2,39 kv.m), R-5 tualetas (2,14 kv.m), R-6 priešpirtis (7,21 kv.m), R-7 kambarys (43,56 kv.m), 1-5 kambarys (21,36 kv.m), 1-6 drabužinė (1,21 kv.m), 1-1 koridorius (5,19 kv.m), 1-7 kambarys (23,60 kv.m), 1-8 tualetas (1,03 kv.m), iš viso patalpų 141,86 kv.m arba 51/100 dalys; priteisti iš ieškovo A. Ž. 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui.

28. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016m. gegužės 3d. nutartimi, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išieškoti iš atsakovo 12 635, 54 Eur sumą nepanaudotą namo statybai bei patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai dalyje – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką – panaikino ir bylą perdavė šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Likusioje dalyje teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Teismo sprendimas nepakeistose dalyse įsiteisėjo 2016 m. gegužės 3 d.( CPK 18 straipsnis).

29. Kauno apygardos teismui perdavus bylą nurodytose dalyse nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismui, ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė nustatyti jo asmeninės nuosavybės teisę į vienbutį individualų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti jam iš atsakovo be pagrindo įgytas 12 635,54 Eur lėšas ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas; patvirtinti ieškovo teismui teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, 2016-07-05 sudarytą bei patvirtintą UAB „Geo group“ grupės vadovo V. B., taip pat iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, patikslinęs savo reikalavimus, patikslintuose priešieškiniuose prašė nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į vienbutį individualų gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 276,56 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2012-08-14 kadastro duomenis, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į 13470/27656 ginčo namo dalis, ieškovui A. Ž. pripažįstant nuosavybės teisę į 14186/27656 dalis ginčo namo; nustatyti naudojimosi tvarką ginčo namu, kurio bendras plotas 276,56 kv. m. (pagal 2012-08-14 kadastro duomenis); priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 5000 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui; nustatyti naudojimosi tvarką 0.1151 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1686 Eur vidutinės rinkos vertės, esančiu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą (Susitarimą dėl naudojimo); iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimus ir atsakovo priešieškinio reikalavimus iš dalies patenkino, nustatydamas, kad ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 27254902 iš 50600000; kad ieškovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 15433000 dalys iš 50600000 jam priklauso asmeninės nuosavybės teise; kad atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 23345098 iš 50600000; taip pat teismas nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017-04 R. T. (individuali veikla pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) iš 3 lapų sudarytus Vieno buto gyvenamo namo patalpų paskirstymo projektinius pasiūlymus, kur ieškovui A. Ž. yra priskirta naudotis 141,86 kv. m. ploto patalpomis, o atsakovui A. Ž. priskirta naudotis 134,70 kv. m. ploto patalpomis, ištaisant juose esančią klaidą, kur nurodyta, kad ieškovas A. Ž. naudosis 1,13 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, laikant, kad ieškovas A. Ž. naudosis 1,21 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, bei ištaisant klaidą, kur ties pastabų skiltimi nurodyta, kad atsakovas naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, laikant, kad atsakovas nesinaudos patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, šiuos Vieno buto gyvenamo namo patalpų paskirstymo projektinius pasiūlymus laikant sudėtine šio sprendimo dalimi; taip pat teismas nustatė 0,1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016-07-11 UAB „Dzūkijos matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, šį žemės sklypo naudojimosi planą laikant sudėtine šio sprendimo dalimi. Kitus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus teismas atmetė. Apeliacinį skundą byloje pateikė tik ieškovas. Jis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalis dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir tenkintų priešieškinio reikalavimų bei priimti naują sprendimą – patenkinti visus ieškovo ieškinio reikalavimus, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti.

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir šiame skunde keliamus reikalavimus, įvertinusi ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus apie namo pastatymo aplinkybes, be pagrindo netenkino jo patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo pripažinti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra vieno ieškovo asmeninė nuosavybė. Nors ieškovas ir nurodė, kad 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje jis su atsakovu žodžiu susitarė, jog ieškovas A. Ž. iš tėvų paveldėtame bei iš brolių įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo lėšomis statys gyvenamąjį namą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausys jam, tuo tarpu atsakovas A. Ž. atsiskaitinės su rangovais, kai to asmeniškai padaryti negalės ieškovas, o baigus gyvenamojo namo statybą, atsakovas A. Ž. galės gyventi šiame name, nemokėdamas jokių nuomos ar kitokių mokesčių, tokio susitarimo nepatvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsakovas A. Ž. nepripažįsta, kad tokį, kokį nurodo ieškovas, susitarimą dėl namo statybos su ieškovu jie sudarė. Atsakovas teigia, kad jis, kuriam nuosavybės teise priklausė 2/5 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat šiame sklype esantys gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, ir ieškovas, kuriam priklausė tik 3/5 dalys to paties žemės sklypo, ieškovo pasiūlymu susitarė, jog atsakovas nugriaus jam priklausantį gyvenamąjį namą, kuris dar buvo tinkamas gyventi, ir jo vietoje šalys bendromis lėšomis ir darbu pasistatys kitą gyvenamąjį namą, kuris jiems priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise, toks susitarimas įtvirtintas 2002-03-27 notariškai patvirtintame sutikime, kuriuo atsakovas sutiko nugriauti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir toje vietoje statyti kartu su ieškovu A. Ž. gyvenamąjį namą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo aiškinimu, pripažįsta, kad ieškovas ir atsakovas 2001 - 2002 metais susitarė jiems priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovui nugriovus jo turimą šiame sklype gyvenamąjį namą, pastatyti naują namą, kuris jiems priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šią aplinkybę, be atsakovo paaiškinimo, patvirtina atsakovo notariškai patvirtintas 2002 m. kovo 28 d. sutikimas nugriauti paminėtame žemės sklype esantį namą ir jo vietoje kartu su A. Ž. (ieškovu) pastatyti kitą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausysiantį jiems namą (2 t., b. l. 28). Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo A. Ž., žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčio, notariškai patvirtintas 2002 m. kovo 27 d. sutikimas, kad atsakovas nugriautų šiame žemės sklype jo turimą gyvenamąjį namą ir jie toje vietoje statytų bendrąja daline nuosavybe jiems priklausantį gyvenamąjį namą (2 t., b. l. 29). Pagrįstai, kaip pripažįsta apeliacinės instancijos teismas, atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ir oficialus dokumentas – Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2002-04-05 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146), kuriame statyba buvo leista A. Ž. ir A. Ž., – patvirtina apie bendrą dviejų statytojų valią pastatyti naują namą. Tai, kad ieškovas A. Ž., 2003 m. kovo 18 d. notarine forma sudarydamas su R. R. Ž. santuokoje įgyto Turto pasidalijimo sutartį ( 1 t., b. l. 153-154), rėmėsi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, kad jam priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne visas namas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas taip pat pripažino, jog šį namą jis statė ne vienas, kaip kad įrodinėja nagrinėjant šią bylą, bet kartu su atsakovu A. Ž..

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje jau yra nustatytos esminės tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad remiantis nenuginčyta ir galiojančia 2002 m. gruodžio 4 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ieškovo, tiek ir atsakovo vardu nekilnojamojo turto duomenų bazėje yra įregistruota po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti, baigtumas 61 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 203,78 kv. m. bendro ploto. Šioje byloje priimta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi yra konstatuoti faktai, kad nesant byloje įrodymų, paneigiančių 2002 m. gruodžio 4 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, jos nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų dėl 2002 m. gruodžio 4 d. prašymo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo (4 t., b. l. 115-126; civilinė byla Nr. 2A-412-657/2016). Šiuo apeliacinės instancijos procesiniu sprendimu Varėnos rajono apdylinės teismo pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas dėl išnagrinėtų ieškovo ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimo bei panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro įrašą dėl nuosavybės teisės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui A. Ž. ir ieškovui A. Ž. priklauso lygiomis dalimis po ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, paliktas nepakeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktai, kada, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, byla nagrinėjama toje dalyje iš naujo, negali būti įrodinėjami iš naujo, nes jie jau yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34. Byloje pateiktų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas su atsakovu ne tik susitarė bendrai pastatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vietoje nugriauto atsakovo namo kitą namą, bet tai ir padarė. Taigi jie sukūrė naują daiktą – gyvenamąjį namą. Kad šis namas buvo pastatytas ieškovo ir atsakovo bendrai, leidžia vertinti tai, kad taip šalys susitarė bendrai statyti namą, kuris priklausys jiems abiem, atsakovas sutiko ir nugriovė jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklype stovėjusį gyvenamąjį namą, ieškovui teikiant lėšas naujo namo statybai, atsakovas rūpinosi naujo namo statyba ir pats dirbo įvairius darbus, taip pat ir lėšomis prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo, pastačius namą jame apsigyveno, atskiromis patalpomis name naudojosi taip pat ir ieškovas. Nors ieškovas ir įrodė, kad statant naują namą buvo panaudota daugiau jo lėšų, tačiau, atsakovui sutikus nugriauti savo namą, didžiąja dalimi rūpinantis namo statyba, negalima pripažinti, kad namas pastatytas vieno ieškovo ir tik jam turėtų priklausyti. Ieškovas su atsakovu, būdami broliai, tardamiesi bendrai statyti naują namą, nesusitarė, kokios naujai pastatyto namo dalys jiems priklausys, neįvertino atsakovo sutikimo griauti savo namą, t. y. nuosavybės atsisakymo, neįvertino atsakovo rūpinimosi naujo namo statyba, nesusitarė, kad namo dalys jiems priklausys proporcingai kiekvieno konkrečiam indėliui, todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, laikytina, jog jiems naujai pastatytas namas priklauso lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise ( CK 4.47 str. 4 p., 4.73 str.).

35. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas šalims priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pripažino, kad ieškovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 27254902 dalys iš 50600000, o atsakovo A. Ž. – 23345098 dalys iš 50600000. Taigi teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalys nėra lygios, ieškovui priklauso 53,9 procento, o atsakovui 46,1 procento namo. Šios teismo nustatytos dalys labai artimos toms bendraturčių dalims, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų šalims priklausyti (po ½). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje atsakovas neskundžia, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nėra pagrindo keisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kokios bendros nuosavybės –namo – dalys priklauso šalims.

36. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytos šalių nuosavybės į gyvenamąjį namą dalys, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi teismas nustatė, jog ieškovui priklauso namo 42687902/506000000 dalys, o atsakovui – 23345098/506000000 dalys, sudėjus teismo ieškovui ir atsakovui paskirtas dalis gaunasi, kad sprendimu nuspręsta dėl 66033000/50600000 namo dalių, t. y. dėl daugiau nei name yra dalių, kas yra nelogiška. Šis argumentas, kaip vertina teisėjų kolegija, nėra visiškai pagrįstas. Teismo sprendime be to, kokios dalys priklauso ieškovui ir atsakovui, iš tiesų nurodyta, kad teismas nusprendė „Nustatyti, kad ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 15433000 dalys iš 50600000 jam priklauso asmeninės nuosavybės teise“. Tačiau ši teismo sprendimo dalis nėra reikšminga sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovo. Ja tik nustatoma, kokia dalis namo yra asmeninė, o ne santuokoje įgyta, ieškovo nuosavybė, tačiau to nagrinėjant bylą neprašė nei ieškovas, nei atsakovas. Iš esmės ši spendimo dalis, išsprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovo, yra perteklinė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ji iš teismo sprendimo šalintina.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nes, netaikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto, atsakovo reikalaujamą negrąžintą 12 635,54 Eur sumą ieškovui turėjo priteisti CK 6.764 straipsnio 4 dalies pagrindu. Su tokiu ieškovo argumentu, teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.764 str. 4 d. nustato, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską ką yra gavęs pagal sutartį. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovas ieškovo pavedimu ir jo lėšomis statė gyvenamąjį namą ieškovui, o nustatyta, jog namą ieškovas ir atsakovas statė bendrai, iš anksto nesusitarę dėl indėlio į naujo namo pastatymą dalių, atsakovas neturi pagrindo ieškovui grąžinti į namo statybą investuotų lėšų dalies, kurią paskaičiuoja ir reikalauja priteisti jam ieškovas.

38. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo, nustatant pagrindus įgyti šalims nuosavybės teises į ginčo gyvenamojo namo dalis, pripažintini pagrįstais, tačiau jie nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį nepagrįstais ar neteisėtais. Atsakovas patikslintame ieškinyje prašė ieškinio senatį taikyti atmetant ieškovo piniginius reikalavimus, o teismas pasisakė apie senatį, sprendžiant dėl nuosavybės teisės į namą pripažinimo. Teismo vertinimas, kad ieškovas praleido senaties terminą ginčyti 2002 metais įregistruotas jų nuosavybės dalis, teisėjų kolegijos nuomone nėra reikšmingas, kadangi, kaip jau minėta nutarties 34 p., pripažintina, kad šalys namą pasistatė bendrai ir jiems namas kaip bendroji dalinė nuosavybė priklauso lygiomis dalimis.

39. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi namu tvarka, kad ji yra akivaizdžiai palankesnė atsakovui. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi patalpomis tvarką ieškovui iš esmės tenka ne tokios vertingos rūsio patalpos, kas pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Be to, atsakovas pripažino, kad neatlikus rekonstrukcijos namo patalpos atskirai negali būti naudojamos, nesant atskiros katilinės, tačiau įrodymų, kad name galima įrengti antrą katilinę ir kaip tai būtų padaryta, nepateikė. Todėl ši sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Taip nuspręsdamas apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas, reikalaudamas, kad visas namas yra jo vieno asmeninė nuosavybė, nesutikdamas su atsakovo reikalavimais nustatyti, jog jiems priklauso apylygės namo dalys, neturėjo galimybės pasiūlyti kitokios, jo nuomone, tinkamiausios naudojimosi namo dalimis tvarkos.

40. Sutiktina, teisėjų kolegijos nuomone, ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą. Ieškovas, iki nebuvo nustatytos šalių nuosavybės į gyvenamąjį namą dalys, neturėjo galimybės pateikti alternatyvią, įvertinus šalims priklausančias namo dalis, parengtą naudojimosi tvarką. Be to ieškovas pagrįstai nurodo, kad bendraturčiai privalo išnaudoti galimybes pasiekti šiuo klausimu susitarimą tarp savęs. Todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 27-40 p. p., teisėjų kolegija sprendžia, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalys, kuriomis nustatyta, kad ieškovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 27254902 dalys iš 50600000, kad atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra 23345098 dalys iš 50600000, taip pat atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 12 635,54 Eur, yra pagrįstos ir todėl nekeičiamos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42. Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, šalinama jo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 15433000 dalys iš 50600000 jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ši dalis šalinama iš sprendimo kaip neturinti reikšmės sprendžiamam ginčui tarp ieškovo ir atsakovo.

43. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo pasiūlymą, naikintina ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su reikalavimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką betarpiškai susijęs ir atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam 5000 Eur kompensaciją katilinės įrengimui. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo nepatenkintas paminėtas atsakovo priešieškinio reikalavimas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

44. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo pasiūlymą, taip pat kaip nepagrįsta naikinama ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų po 2018 m. spalio 4d., kada byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) nustatyta, kad ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 27254902 iš 50600000; 2) nustatyta, kad atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 23345098 iš 50600000; 3) atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 12 635,54 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą.

Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti šią sprendimo dalį: „Nustatyti, kad ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 15433000 dalys iš 50600000 jam priklauso asmeninės nuosavybės teise“.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 3894-0016-2082(duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo, 276,56 kv. m. bendro ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą; 2) nustatyta 0.1151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą; 3) atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovo 5000 Eur kompensaciją katilinės įrengimui; 4) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir bylą nurodytose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas