Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1822-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
e2A-1822-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22686-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1822-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22686-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.2. (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2854-429/2018 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 868,86 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neteisėti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpiu taikymu ir per ilga ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukme, kuris truko daugiau nei 5 metus, todėl prašė priteisti 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, susijusios su advokato teikta teisine pagalba nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame teisme ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Teismas sprendė, jog ieškovei įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, ką ji pati ir nurodo ieškinyje. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Pažymėjo, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Teismas vertino, jog konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas, o vėliau tęsiamas nepagrįstai, nėra pagrindo, nes pati ieškovė šiuos faktus pripažino.

5. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys nebuvo nepriekaištingas. Ieškovė neįrodė, kad vykdant ikiteisminį tyrimą valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Vien tas faktas, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str.1 d.ir 182 str. 2 d. dėl LR BK 300 str.1 d. nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teisėjų neteisėtų veiksmų.

6. Ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog 2008 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas bei jo pratęsimas yra neteisėti. Tai, kad ieškovei buvo siunčiamos į jos sąskaitą lėšos iš kitų asmenų nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad prokuroro nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į gaunamas motinystės pašalpas buvo priimtas neteisėtai.

7. Dėl baudžiamojo proceso trukmės. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių procesinių dokumentų, ar kitokių įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas ar baudžiamos bylos nagrinėjimas teisme buvo vilkinamas, todėl ieškovės nurodytus argumentus dėl proceso ilgos trukmės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atmetė.

8. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų byloje iš ko konkrečiai susideda jos patirta 868,86 Eur turtinė žala – ieškovė teismui nepateikė konkrečios detalizacijos, pagrindžiančios šių teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, tai yra nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šį reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo teismas atmetė. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas darė išvadą, jog ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina ir neįrodo, kad ji dvasinius išgyvenimus ir depresiją patyrė dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovei neįrodžius pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, žalos teismas sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2018 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2854-429/2018 ir ieškinį tenkinti, taip pat ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos analogiškuose ginčuose dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu.

9.2. Teismas nepagrįstai neišsprendė ginčo iš esmės ir nevertino esminių ginčo aplinkybių, kad nuo 2008 m. lapkričio 11 d. apeliantei buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, nors pradėjus ikiteisminį tyrimą jai nebuvo pareikštas joks įtarimas ir procese ji neturėjo jokio statuso.

9.3. Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.

9.4. Teismo padarytos išvados yra deklaratyvios ir nei viena pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada nėra paremta jokiais įrodymais, tokiu būdu apeliantei yra užkertama teisė atsikirsti į nepagrįstas išvadas bei tinkamai apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą.

9.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių bei įrodymų patvirtinančių, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant jokių objektyvių duomenų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Žemesnės instancijos teismas

9.6. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai nustatė faktiškai reikšmingas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Netenkindamas ieškinio dalies dėl priteistinos padarytos turtinės žalos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti V. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2854-429/2018 kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Apeliantė ginčo sprendimo pirmos instancijos teisme metu, nepateikė nė vieno argumento kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai. Todėl apeliaciniame skunde pareikšti teiginiai bei motyvai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai vertintini kaip papildomų argumentų ieškojimas savo norimai pozicijai pagrįsti. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį buvo, o ieškovė neįrodė (tiksliau ir neįrodinėjo) jo nebuvimo.

10.2. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tiek apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno pagrindo ar motyvo, o taipogi neįvardijo nė vieno procesinio veiksmo (ar neveikimo) dėl ko mano, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas per ilgai. Vien deklaratyvus teiginys, jog tyrimas buvo per ilgas neįrodo tyrimo trukmės nepagrįstumo.

10.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai neišsprendė ginčo iš esmės ir nevertino esminių ginčo aplinkybių, kad nuo 2008 m. lapkričio 11 d. jai buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, nors pradėjus ikiteisminį tyrimą jai nebuvo pareikštas joks įtarimas ir procese neturėjo jokio statuso.

10.4. Apeliantė neįrodė vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 str. atsiradimo sąlygų - neteisėtų pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, t.y. neįrodė, jog žala atsirado dėl neteisėtų pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog jai turėjo būti priteista 868,86 Eur turinė žala.

10.5. Apeliantė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo pagrindo. Teismas teisingai motyvavo, jog savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto.

11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės V. S. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Ieškovė siekdama prisiteisti žalos atlyginimą, privalo remtis teismo jau konstatuotais faktais bei įrodyti, kad šie faktai atitinka valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovės asmeninė nuomonė, paremta subjektyviu baudžiamosios bylos aplinkybių vertinimu (iš ko didžiąja dalimi ir susideda apeliacinius skundas), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tariamus teisės aktų pažeidimus.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei bylą išsprendė neobjektyviai ir neteisingai, nėra pagristi jokiais leistinais įrodymais.

11.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneštos faktinės aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo paneigtos, kadangi ieškovė buvo išteisinta tik dėl kitokio faktinių aplinkybių teisimo vertinimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

11.4. Jokio teisinio ir loginio pagrindo, kodėl šią bylą nagrinėjantis teismas turėtų kitaip vertinti paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, apeliantė nenurodo ir vadovaujasi tik emocinio pobūdžio teiginiais, kurie teisinės reikšmės kilusiam ginčui neturi.

11.5. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad baudžiamasis procesas vyko per ilgai, tačiau jokių konkrečių laikotarpių, kada byla buvo vilkinama, teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti nei ieškovė, nei jos atstovas. Jokių su tuo susijusių naujų ir konstruktyvių argumentų ieškovė nepateikia ir apeliaciniame skunde.

11.6. Ieškovės reikalaujama neturtinė žala yra neprotingai didelė, be to, apeliaciniame skunde yra akivaizdžiai painiojamasi apibūdinant priežastinį ryšį tarp tariamai kilusios žalos ir valstybės institucijų veiksmų: vienu atveju teigiama, kad dvasinius išgyvenimus ieškovė patyrė dėl apribotų nuosavybės teisių į motinystės pašalpas, kitu atveju - dėl tariamai per ilgo proceso, trečiu - dėl paties baudžiamojo proceso ir pan. Toks prieštaringas argumentų dėstymas dar kartą leidžia manyti, jog reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

15. Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 46 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl žalos atsiradusios neteisėtais pareigūnų veiksmais atlyginimo

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo jog nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes ieškovė neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 yra nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamasis persekiojimas (baudžiamosios bylos procesas) pradedamas, kai ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras nustato, kad asmens padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, apibūdinantys nusikalstamos veikos subjektą, yra amžius, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, bei pakaltinamumas. Be kitų sudėties požymių, konstatavus ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atitinkamą amžių ir pakaltinamumą (bendrieji būtini kiekvieno subjekto požymiai), yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai sudaro prielaidas užtikrinti konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo reikalavimus: minėtų subjekto požymių pakanka, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl jų nusikalstamos veikos.

22. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta – teisėsaugos institucijos, gavusios iš VSDFV Kauno skyriaus 2008-09-16 pranešimą apie Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“ veikloje galimai padarytas nusikalstamas veikas, pradėjo ikiteisminį tyrimą, todėl negalima teigti, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo pradėtas neteisėtai.

23. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismo išreikalautos iš Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-634/2011 medžiagos, nustatyta, kad ieškovei Finansinių nusikaltimų Tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus 2008-12-15 d. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2d. įteiktas 2009-01-22, tą pačią dieną ji apklausta įtariamąja, 2009-07-10 įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2d., 300 str. 1 d., ir ji papildomai apklausta įtariamąją, kaltinamasis aktas surašytas 2009-08-06 ir baudžiamoji byla Nr.06-1-01056-08, kurioje taip pat pateiktas kaltinimas kitam kaltinamajam A. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 2009-08-12 perduota nagrinėjimui Kauno apylinkės teismui (baudž. bylos 2 t. b.l. 198, 3 t.b.l. 1-6, 106-115). V. S. 2008-11-11 nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų bei baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų nutartimis iki 2014-02-05 išteisinamojo nuosprendžio (baudž bylos 2 tomas b.l. 82-84, 3 tomas b.l. 91-92).

24. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-11 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. S. atžvilgiu, kurį Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka V. S. pateiktą apeliacinį skundą tenkino ir 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-317-2014 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I, II ketvirčius suklastojimas), BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į V. S. motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės, kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

25. Ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti žalos atlyginimas siejamas su jos teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamajame procese pažeidimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktuali kaltinamojo (įtariamojo) teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05).

27. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju V. S. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeistos.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos V. S. buvo kaltinama nusikalstamų veikų, susidedančių iš dviejų epizodų (dėl svetimo turto įgijimo) ir 3 epizodų (dėl 3 dokumentų suklastojimo), padarymu. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo tik vienas civilinis ieškovas, reikėjo apklausti tik keletą liudytojų. Taigi, V. S. inkriminuojamų nusikaltimų ištyrimas neturėjo būti sudėtingas bei ilgas, nes nebuvo būtina atlikti daug procesinių veiksmų. Baudžiamojo proceso bendra trukmė – 5 m., iš kurių ikiteisminis tyrimas tęsėsi 6 mėn. 14 dienų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme procesas užsitęsė dėl to, kad 2010-10-14 nutartimi buvo prijungtos dar dvi baudžiamosios bylos (Nr. 1-185-634/2010, 1-3021-634/2010, kuriose kaltinamajam A. S. kaltinimai pareikšti dėl veikų, padarytų 2008 m. sausio-lapkričio mėn. (4 t.b.l. 64-67, 160-161), dėl kurių ieškovei jokie įtarimai nebuvo pareikšti, dėl to teisminis bylos nagrinėjimas ieškovės atžvilgiu užsitęsė dar apie 8 mėnesius ne dėl jos netinkamo elgesio, siekio vilkinti procesą (iki 2011-06-03).

30. Bendra baudžiamojo proceso (nuo ieškovės atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo iki jos išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ) trukmė – penkeri metai. Tokia baudžiamojo proceso trukmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; EŽTT 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą byloje Novikas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45756/05; 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Giedrikas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 51392/07; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Fišmanas ir Griflit Ltd, peticijos Nr. 23523/05, par. 46), savaime yra per ilga. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu užsitęsė nepagrįstai ilgai, kas šiuo atveju leidžia konstatuoti, jog nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į įmanomai trumpiausią procesą (CPK 185 str.).

31. Dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso ir dėl taikyto visiško nuosavybės teisių apribojimo ieškovė 5 metus negavo jai priklausančios motinystės pašalpos už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši priemonė buvo neproporcinga ir pažeidžianti ne tik ieškovės, bet jos mažamečių vaikų teisėtus interesus. Baudžiamoje byloje Nr. 1-185-634/2011 V. S. atžvilgiu taikytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas tikslu užtikrinti VSDFV Kauno skyriaus ieškinį, kurio dydis - 26 394, 72 Lt (7 644 Eur) (baudž. bylos 2 t.b.l. 100-104). Tačiau iš 2009-06-02 VSDFV Kauno skyriaus prašymo pripažinti VSDFV Kauno skyrių civiliniu ieškovu baudžiamoje byloje matyti, kad V. S. atžvilgiu nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, VSDFV Kauno skyrius nemokėjo 11 924, 19 Lt (3 453 Eur) motinystės pašalpos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008-11-26- iki 2010-09-22 pagal gautas draudžiamąsias pajamas UAB „Dainavos turgavietėje“, dėl kurių jokie įtarimai V. S. nebuvo pareikšti. Akivaizdu, kad asmens, kuris nepadarė nusikalstamų veikų, jam toks teisių apribojimas sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pablogėjusią emocinę būklę bei reputaciją ir kt. Iš byloje esančio ieškovės psichologinio tyrimo išvados 2010-01-27 (e. bylos 1 tomas b.l. 127), įrašų įdėtiniuose ambulatorinės kortelės Nr.38267-PS lapuose (e. bylos 1 tomas b.l. 125-126, 128-178) matyti, kad ieškovė 2010-2017 m. tam tikrais laikotarpiais vartojo vaistus nuo nemigos ir pan. (Duloxetini, Bromazepami, Zolpidemi, Agomelatini ir kt.). Kad ieškovė, jai taikyto visiško nuosavybės teisių apribojimo laikotarpiu skolinosi lėšų įvairiomis sumomis iš fizinių (L. L. S., G. P.) bei juridinių asmenų (UAB 4FINANCE) 2009-03-30 – 2014-03-19 laikotarpiu (e.bylos 2 tomas b.l. 17-22). Taigi, ieškovė dėl to patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka V. S. bei A. S. atstovavo advokatas M. V., kuris dalyvavo 2014-10-14 d. kasacinio teismo posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, dėl ko ieškovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių nebūtų patyrusi (baudž. bylos 16 t. b.l. 107-109). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės ir neturinės žalos ir tai yra pagrindas atsakovo Lietuvos Respublikos civilinei atsakomybei kilti – atlyginti neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovei padarytą žalą (CK 6. 272 str.). Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, todėl ieškinys buvo atmestas nepagrįstai.

32. Konstatavus, kad ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, yra būtina nustatyti, koks jų dydis turi būti priteistas ieškovei.

33. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu užtruko nepagrįstai ilgai, ji buvo išteisinta nepadarius nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš nagrinėjamoje civ. byloje prie ieškinio pateikto 2014-10-16 mokėjimo nurodymo apie 3000 Lt (868, 86 Eur) pervedimą advokatui M. V. (e. bylos 1 tomas b. l. 123), mokėjimo paskirtis nenurodyta, tačiau baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu minėtas advokatas atstovavo ieškovę nagrinėjant bylą kasacine tvarka, todėl ieškovė patyrė išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi advokatas M. V. atstovavo ir kitą kaltinamąjį (jos buvusį sutuoktinį), todėl ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos per pusę. Apeliantės prašoma priteisti turtinė žala mažinama ir ieškovei priteistina 434 Eur.

34. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra būtina atsižvelgti į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pvz. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007 (procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; ieškovui priteista 15 000 Lt (4344 Eur) neturtinei žalai atlyginti); 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 (ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, pareiškėjui priteista 3000 Lt (868 Eur) neturtinei žalai atlyginti), 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009 (proceso trukmė - 8 metai, priteista 20 000 Lt (5 792 Eur) neturtinei žalai atlyginti) ir kt. Šiuo atveju procesas su procesinių sprendimų priėmimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko penkerius metus, taigi, mažiau nei čia pacituotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

35. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos 434 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ieškovė turi teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Iš pirmosios instancijos teisme advokato M. V. pateikto paskaičiavimo apie suteiktas teisines paslaugas ieškovei S. matyti, kad ieškovei apskaičiuota 1200 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos tesime, tačiau tik 2018-02-21 mokėjimo nurodymo kopija pagrindžia 150 Eur sumokėjimą už atstovavimą teisme advokatui M. V., kitos pateiktos į bylą kvitų kopijos - tuščios, be įrašų apie piniginių operacijų atlikimą, tai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (e. bylos 2 tomas b.l. 48- 50), todėl pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 150 Eur išlaidos (CPK 178, 185 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos 800 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą (e. bylos 2 tomas b.l.85-87) (CPK .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei V. S. (a. k(duomenys neskelbtini) ) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 434 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 950 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas