Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-2854-429/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
e2-2854-429/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22686-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Advokatai
Mindaugas Vagonis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2854-429/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22686-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.2; 3.2.6.1.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,

sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, Ritai Pečiulienei, Renatai Krasinskienei, Renatai Spirinai,

dalyvaujant ieškovei V. S.,jos atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei Arūnei Alimaitei -Kakoškinai,

atsakovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai ir argumentai

Šalies argumentai

Ieškovė V. S. prašė teismo priteisti iš atsakovės 868,86 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė V. S. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Vagonis nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, matydama, kad V. S. atlyginimą nepagrįstai padidino, siekdama gauti naudos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie LR VRM Kauno apskrities skyrių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Ieškovė V. S. 2008-11-25 pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo, nes jai 2008-09-22 jai gimė sūnus A. S.. Nuo 2008-01-28 prieš sūnaus gimimą, ji dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje direktoriumi dirbo jos buvęs sutuoktinis A. S.. 2008-09-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01056-08 dėl V. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182str.1d. tyrimo vėliau byla perduota teismui. 2008-11-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu apribojo V. S. nuosavybės teises į gaunamas pašalpas už vaiko priežiūros laikotarpį iki dviejų metų, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, kurį ieškovė apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2018-12-12 Kauno miesto apylinkės teismas panaikino Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-11-11 nutarimą laikinai apriboti V. S. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, tačiau prokurorui apskundus minėtą nutartį, Kauno apygardos teismas 2009-01-08 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-12 nutartį panaikino bei atlikus kitus procesinius veiksmu perdavė bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Perdavus bylą teismui, Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą 2011 m. lapkričio 11d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-634/2010 V. S. pripažino kalta:

Žemesnės instancijos teismas

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) ir paskyrė 50 MGL (6500 Lt) baudą;padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) ir paskyrė 20 MGL (2600 Lt) baudą;padarius nusikaltimu numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) ir paskyrė 20 MGL (2600 Lt) baudą;padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) ir paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui;padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka V. S. pateiktą apeliacinį skundą tenkino ir 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-317-2014 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. buvau pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) - 50 MGL (6500 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR B K 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui; už veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui, ir priėmė šioje dalyje naują nuosprendį: V. S. dėl nusikalstamų veikų numatytų LR B K 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), LR B K 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. ketvirtį suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. ketvirtį suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) išteisino, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikinto laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą V. S. motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą žodinio proceso tvarka 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2014 pateiktą kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad neteisėti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpiu taikymu ir per ilga ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukme, todėl prašo priteisti 868,86Eur. turtinės žalos atlyginimo, susijusios su advokato teikta teisine pagalba ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, argumentai

Šalies argumentai

Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžių metu prokurorė A. A. -Kakoškina nurodė, jog, jų nuomone, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas įstatymo nustatytais pagrindais, t. y. teisėtai. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimas į motinystės pašalpas buvo taikomas teisėtai ir pagrįstai, nes Kauno apylinkės teismo nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2009-01-08 nutartimi nepatvirtina prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo , todėl neteisėtumo faktas nėra įrodytas. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad V. S. neteisėtai gauna padidintas motinystės išmokas, todėl kardomosios priemonės buvo proporcingos siekiant užtikrinti išvardintus tikslus Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog 2008-11-11 prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises bei jo pratęsimas neteisėtas, ieškovė nepateikė. Ieškovė nurodo, kad baudžiamasis procesas truko jos atžvilgiu daugiau kaip 5 metus, kas laikytina nepateisinamai ilga proceso trukme. Ikiteisminis tyrimas truko mažiau nei metus ieškovė nepateikė jokių procesinių dokumentų, ar kitokių įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo atlikimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme būtų vilkinamas.

Ieškovė neįrodė vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK6.272str. atsiradimo sąlygų- neteisėtų prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, tai yra neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, argumentai

Šalies argumentai

Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Specialiosiose normose, reglamentuojančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas vis tiek yra privalomas. Ieškovė teigia, kad jos atžvilgiu skirta procesinės prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas į motinystės pašalpas buvo neteisėtas ir neproporcingas. Šį teiginį ieškovė grindžia Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi, tačiau, pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi, taigi, ji nepatvirtina prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių įsiteisėjusių teismo nutarčių, kuriomis skirta procesinės prievartos priemonė būtų panaikinta, todėl neteisėtumo faktas nėra įrodytas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad V. S. iš tiesų neteisėtai gavo padidintas motinystės išmokas, todėl kardomosios priemonės buvo proporcingos siekiant užtikrinti aukščiau išvardintus tikslus. Taip pat ieškovė nurodo, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyko daugiau kaip metus, kas laikytina nepateisinamai ilga proceso trukme. Vien matematinė bylos trukmės išraiška savaime neįrodo per ilgai trukusio proceso, kad ieškovė nepateikė jokių procesinių dokumentų, kuriuose būtų konstatuota, jog procesas buvo vilkinamas. Kartu su ieškiniu pateiktoje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esantys Įrašai (kurių dalis yra surašyta Teisingumo ministerijos atstovui neįskaitomu raštu) nepatvirtina priežastinio ryšio tarp ieškovės teiginių apie suprastėjusią jo sveikatą ir valstybės institucijų atliktų veiksmų, kadangi juose nėra nurodytos galimus sveikatos sutrikimus sukėlusios priežastys, taigi, neturtinės žalos faktas taip pat nėra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad 2008-01-28 E. N. fiktyviai įdarbinus V. S. (duomenys neskelbtini) direktore bei tą pačią dieną pateikus VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, ji 2008-04-10 pasirašė (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį, 2008-07-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 2 ketvirtį, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad ji per šiuos ketvirčius gavo po 19 500 Lt pajamų ir pateikė šiuos duomenis VSDFV Kauno skyriui A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas. VSDFV Kauno skyriui remiantis pateiktais (duomenys neskelbtini) pranešimais apie apdraustuosius už 2008 m. 1 ir 2 ketvirtį bei 2008-07-23 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, 2008-07-31 priėmus sprendimą „Dėl V. S. teisės į motinystės pašalpą" Nr. 8.37-2855, 2008-08-07 buvo išmokėta 21 815,12Lt motinystės pašalpa. Tuo būdu V. S. 2008 m. 1 ketvirtį neturėdama draudžiamųjų pajamų ir turėdama teisę gauti tik 1 760,58 Lt išmoką, apgaule papildomai įgijo svetimą turtą - 20 054,50 Lt motinystės pašalpos. Šiais savo veiksmais V. S. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Taip pat V. S. buvo įtariama tuo, kad siekdama apgaule įgyti maksimalią motinystės pašalpą, susitarusi ir bendrai veikdama su (duomenys neskelbtini) pirmininku - buvusiu savo sutuoktiniu A. S. bei jo seserimi (duomenys neskelbtini) patalpų savininke E. N. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę.

2008-01-28 E. N. fiktyviai įdarbinus V. S. (duomenys neskelbtini) direktore bei tą pačią dieną pateikus VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, ji 2008-04-10 pasirašė (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį, 2008-07-14 - Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 2 ketvirtį, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad ji per šiuos ketvirčius gavo po 19 500 Lt pajamų ir pateikė šiuos duomenis VSDFV Kauno skyriui A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas. 2008-11-25 V. S. VSDFV Kauno skyriui pateikė 2008-11-19 (duomenys neskelbtini) pirmininko A. S. įsakymą Nr. 1 „Dėl V. S. atostogų vaikui prižiūrėti" bei savo prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, tačiau dėl 2008-11-11 prokuroro nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises į šią pašalpą, 2008-11-26 - 2010-09-22 laikotarpiui 111023,56 Lt pašalpa nebuvo skirta. Tuo būdu V. S. pagal 2008 m. 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas turėdama teisę 2008-11-26 -2010-09-22 laikotarpiu gauti 11 313,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, apgaule pasikėsino minėtu laikotarpiu papildomai įgyti didelės vertės turtinę teisę į 99 710,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Šiais savo veiksmais V. S. įtariama pasikėsinusi padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Kauno apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 22 d. nutarimu V. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 m. sausio 22 d. prašymą atmetė nurodydamas, kad panaikinti poveikio priemonės nėra galimybės.

2009 m. sausio 27 d. V. S. Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė skundą dėl tyrimą kontroliavusio prokuroro veiksmų, tuo pačiu prašydama panaikinti taikomos poveikio priemonės - nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį apribojimo panaikinimo.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 m. vasario 9 d. skundą atmetė nurodydamas, kad panaikinti poveikio priemonės nėra galimybės.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas trims mėnesiams (nuo 2009-05-11 iki 2009- 08-11) pratęsti V. S. taikomos poveikio priemonės - laikino nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį apribojimą, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymą tenkino, pratęsė poveikio priemonės taikymą trijų mėnesių laikotarpiui.

V. S. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė ginčijamą nutartį panaikinti.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės skundą, 2009 m. birželio 2 d. nutarti skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2009 m. rugpjūčio 4 d. su prašymu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas trims mėnesiams (nuo 2009-08-11 iki 2009- 11-11) pratęsti V. S. taikomos poveikio priemonės - laikino nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį apribojimą, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą tenkino, pratęsė poveikio priemonės taikymą trijų mėnesių laikotarpiui.

Pabaigus ikiteisminį tyrimą prokuroras baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. V. S. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu prokuroras kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą su prašymu trims mėnesiams (nuo 2009-11-11 iki 2010-02-11) pratęsti V. S. taikomos poveikio priemonės - laikino nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį apribojimą, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą tenkino, pratęsė V. S. taikomą laikino nuosavybės teises apribojimą j gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu V. S. kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą su prašymu panaikinti poveikio priemonės - laikino nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį apribojimą, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, taikymą. Taip pat ieškovė teismo prašė pakeisti jai taikomą laikiną nuosavybės teises apribojimą į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant jai priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teises apribojimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi V. S. prašymą atmetė. V. S. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė ginčijamą nutartį panaikinti.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės skundą, 2010 m. liepos 7 d. nutarti skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi nusprendė sujungti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas Nr. 1-185-634/2010, 1-193-634/2010 ir 1- 3021-634/2010, prijungiant jas prie baudžiamosios bylos, kuri buvo nagrinėjama dėl V. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Bylos buvo sujungtos, kadangi kitose Kauno miesto apylinkės teisme iškeltose baudžiamosiose bylose kaltinimai buvo pareikšti A. S., todėl teismas laikė, kad bylų sujungimas paspartins procesą. Pažymėtina, kad nei vienoje iš trijų sujungtų bylų ieškovei jokie kaltinimai nebuvo pareikšti.

m. lapkričio 8 d. V. S. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą išskirti jos atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kadangi sujungus bylas procesas dar labiau užsitęsė, o jos atžvilgiu ir toliau yra taikoma poveikio priemonė - laikinas nuosavybės teises apribojimas į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. protokoline nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

m. vasario 18 d. V. S. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą išskirti jos atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kadangi sujungus bylas procesas užsitęsė. Tačiau pateiktas prašymas nebuvo nagrinėjamas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-634/2010 V. S. pripažino kalta:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) ir paskyrė 50 MGL (6500 Lt) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) ir paskyrė 20 MGL (2600 Lt) baudą;

- padarius nusikaltimu numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) ir paskyrė 20 MGL (2600 Lt) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) ir paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nusprendė paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendžiu nusprendė iki civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus civilinio ieškinio išieškojimo taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į man, V. S., motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pateikė apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka V. S. pateiktą apeliacinį skundą tenkino ir 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-317-2014 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. buvau pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) - 50 MGL (6500 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR B K 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mane būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui; už veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mane būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., man paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mane būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui, ir priėmė šioje dalyje naują nuosprendį: V. S. dėl nusikalstamų veikų numatytų LR B K 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), LR B K 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m.ketvirtį suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. ketvirtį suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) išteisino, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikinto laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą V. S. motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą žodinio proceso tvarka 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2014 pateiktą kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Dėl procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo į gaunamas motinystės pašalpas

Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra giežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis). Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas (neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.).

Teismas sprendžia, jog ieškovei įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, ką ji pati ir nurodo ieškinyje, kad E. N. ją fiktyviai įdarbinus direktore, ir gavus trečiojo asmens pranešimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas (BPK 166 straipsnis). Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas (CPK 178 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Teismo vertinimu, konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas, o vėliau tęsiamas nepagrįstai, nėra pagrindo, nes pati ieškovė net šiuos faktus pripažino (CPK 178, 185 straipsniai).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo pradėtas, tęsiamas ir byla perduota į teismą pagrįstai. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys nebuvo nepriekaištingas. Ieškovė neįrodė, kad vykdant ikiteisminį tyrimą valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vien tas faktas, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK22str.1d.ir 182str.2d. dėl LR BK 300str.1d. nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teisėjų neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai).

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).

Baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė nusikalstamas veikas. Ieškovės nuomone, tai, kad laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į motinystės pašalpas, savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir teismas nepadarė veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras 2008-11-11 nutarimu laikinai apribojo V. S. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki 2 metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Pateikus V. S. skundą, Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-12 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Kauno miesto prokuratūros prokuroro 2008-11-11 nutarimą laikinai apriboti V. S. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas iki 2 metų laikotarpį, tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Kauno apygardos teismas 2009-01-08 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-12 nutartį.

Vykdant ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu prokuroro 2008-11-11 nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpas nepatvirtina prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo. Ieškovė neįrodė neteisėtumo fakto, nes LR BPK 151str.1d. leidžia prokurorui nutarimu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 3 asmenų grupėms: įtariamajam, pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, fiziniam asmeniui, kuris turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas galimas ne tik įtariamojo atžvilgiu bet ir kitų fizinių asmenų, kurie materialiai atsakingi už įtariamojo veiksmus ar kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Skiriant kardomąsias bei procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o sprendžiama ar yra pakankamas pagrindas vienokio ar kitokio pobūdžio procesinę priemonę taikyti. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti vienokio ar kitokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę, nes pati V. S. neteisėtai gavo padidintas motinystės išmokas, todėl kardomosios poveikio priemonės taikymas buvo proporcingas siekiant užtikrinti išvardintus tikslus.

Ieškovė nepateikė teismui jokių argumentų, įrodančių, jog prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises, siekiant galimai užtikrinti civilinį ieškinį, galimai valstybės biudžetui padarius žalą, be to, siekiant užkardinti tolimesnį valstybės biudžeto lėšų galimai neteisėtą naudojimą laikinai apribojant nuosavybės teises, priimtas nesant BPK numatytų pagrindų, ar pažeidžiant BPK normas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl sukčiavimo pagal LR BK 182str.1d., tai yra dėl nusikaltimo turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Prokuroras ne tik kad turi teisę bet ir privalo imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį (LR BPK 116str.). Ieškovė kvestionuoja prokuroro nutarimo teisėtumą, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindžia nei faktiniais duomenimis, nei teisine argumentacija. Civilinės atsakomybės sąlygas ir su jomis atsiradusią žalą , privalo įrodyti ieškovė (CPK 177str.,178str.). Ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog 2008-11-11 prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas bei jo pratęsimas yra neteisėti. Tai, kad ieškovei buvo siunčiamos į jos sąskaitą lėšos iš kitų asmenų nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad prokuroro nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į gaunamas motinystės pašalpas buvo priimtas neteisėtai.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

Ieškovė nurodo, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu vyko daugiau nei 5 metus.

Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo už per ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą, yra išaiškinęs, jog vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą paprastai, bet jos pagrįstumą (LAT civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-313/2010, LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-02-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-7/2007, 2010-02-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-75/2010). Valstybės institucijos ir pareigūnai turi daryti viską, kad procesas vyktų vengiant bereikalingo delsimo. Ieškovė nepateikė jokių procesinių dokumentų, ar kitokių įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas ar baudžiamos bylos nagrinėjimas teisme buvo vilkinamas, todėl jos nurodyti argumentai dėl proceso ilgos trukmės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atmestini.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė nurodo, kad dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų patyrė 868,86Eur turtinės ir 30000Eur dydžio neturtinę žalą. CK 6.250str.2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama, tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama, jei ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.272str. 3d. numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų šioje byloje iš ko konkrečiai susideda jos patirta 868,86Eur turtinė žala, nors ieškinyje ir duotais paaiškinimais nurodė, kad tai yra teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant ją Lietuvos Aukščiausiame teisme, kurias ji patyrė pagrįstai baudžiamojoje byloje, nes jos atstovas vyko susipažinti su byla, kuri susideda iš 16 tomų, rengėsi jos nagrinėjimui, konsultavo, dalyvavo nagrinėjant bylą teisme. Tačiau ieškovė teismui nepateikė konkrečios detalizacijos, pagrindžiančios šių teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, tai yra nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šis reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Šiuo atveju galimas tik neturtinės žalos atlyginimo atvejis. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjo veiksmai taikant šią procesinę prievartos priemonę nenustatyti.

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta- asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir kt. (CK 6.250str. 1dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė (CPK 178str.). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad žalą ji patyrė dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kuri sudarytų pagrindą tokios žalos priteisimui. Ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina ir neįrodo , kad ji dvasinius išgyvenimus ir depresiją patyrė dėl Ieškovei neįrodžius pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas, todėl šis reikalavimas atmestinas. Be to, civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o ne galimybė gauti pelną ieškovė neįrodė vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272str. atsiradimo sąlygų – neteisėtų prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, neįrodė neteisėtų teismo veiksmų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje neįrodyti valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį atmetus, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju atsakovę atstovaujančios institucijos įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų, nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Jegorovienė