- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1289-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03066-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos švietimo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties nutraukti bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau taip pat – Ministerija) dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2023 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-544.
2. Ieškovė nurodė, kad Ministerija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms užimti (toliau – Konkursas). Ieškovė dalyvavo Konkurse ir buvo pripažinta jo laimėtoja. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu ieškovė Šiaulių technologijų mokymo centre ėjo pavaduotojos plėtrai pareigas, laimėjusi konkursą, ieškovė pateikė prašymą dėl darbo sutarties pakeitimo, tačiau 2023 m. vasario 9 d. iš Ministerijos gavo el. laišką, kuriuo buvo informuota, kad Konkurso rezultatai buvo užginčyti, išnagrinėjusi pretendento skundą Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-544 (toliau – DGK sprendimas) panaikino Konkurso atrankos komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų bei įpareigojo Ministeriją organizuoti naują konkursą. 2023 m. vasario 9 d. rašte buvo nurodyta, kad darbo sutartis dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigų su ieškove nebebus sudaroma. Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 105 straipsnio 2 dalį, ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, todėl skundą dėl Konkurso rezultatų išnagrinėjo nekompetentingas subjektas. Taip pat, Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą neįtraukiant ieškovės į jo priėmimo procesą, DGK sprendimu nusprendė dėl ieškovės materialiųjų teisių ir pareigų jai nedalyvaujant, todėl teikiamu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti DGK sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepime prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o teismui nusprendus nenutraukti bylos – pakeisti Ministeriją tinkamu atsakovu – V. S., Ministeriją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Atsakovė nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra peržiūros teismine tvarka dalykas, todėl reikalavimas panaikinti DGK sprendimą negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, atitinkamai, dėl to byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas). Be to, ieškovė nenurodė aiškaus ieškinio faktinio pagrindo – ieškinyje ieškovė tik dėsto nesutikimo su darbo ginčo komisijos sprendimu argumentus, kvestionuoja ginčo nagrinėjimo DGK procedūros tinkamumą, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, susijusių būtent su tuo, kokias jos teises ir kokiu būdu pažeidė Ministerija. Dėl to Ministerija nėra tinkama atsakovė. Ministerija neturi teisinio suinteresuotumo įrodinėti DGK sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo bei nepritarti ieškovės argumentams; sprendžiant ginčą DGK Ministerija buvo atsakovo procesinėje padėtyje ir įrodinėjo, kad Konkursas buvo teisėtas. Prašymą dėl Konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais pateikė V. S., todėl atsakovu turėtų būti traukiamas jis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismas nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, todėl ieškovė ieškinio reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą suformulavo netinkamai – ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisija.
6. Teismas pažymėjo, kad net ir asmeniui laimėjus konkursą, darbdavys neprivalo pasirašyti darbo sutarties su konkursą laimėjusiu asmeniu, jei tam yra objektyvios priežastys. Todėl nors Konkurso rezultatų panaikinimas ir įpareigojimas Ministerijai surengi naują konkursą tiesiogiai paliečia ieškovės materialiąsias teises ir pareigas, ieškovė nevertintina kaip individualaus darbo ginčo šalis, kuri šioje situacijoje galėtų ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis), o atsakovė šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo įrodinėti DGK 2023 m. sausio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą netinkamas, kad ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisija. DGK sprendimo teisminė priežiūra nagrinėjamu atveju turėtų būti vykdoma anuliavimo forma, nes ginčas yra ne dėl darbo ginčo dėl teisės – nagrinėjamu atveju DGK sprendimas skundžiamas proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, nes DGK sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai procesinei viešajai tvarkai, pažeidžia pamatinius sąžiningo proceso, teisės į tinkamą procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo ir rungimosi bei kitus principus. Vertinimas, jog dėl DGK priimamų sprendimų teisminė priežiūra galima tik teismui nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės iš esmės, reikštų, kad būtų apribota trečiųjų asmenų, kurių teisės DGK priimtu sprendimu buvo pažeistos, įskaitant, dėl neteisingo proceso (ginčą nagrinėjant ne pagal kompetenciją), teisė skųsti tokį DGK sprendimą, kas lemtų teisinę situaciją, kuomet tokio trečiojo asmens teisėms esant pažeistoms, šios negalėtų būti apgintos. Nutraukdamas bylą pagal ieškovės ieškinį teismas iš esmės atsisakė apginti ieškovės pažeistas teises, neatstatydamas teisingumo.
7.2. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio faktinį pagrindą, o būtent, jog Ministerijos ir pretendento (V. S.) Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti ginčas turėjo būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 105 straipsnio 2 dalis) ir, atitinkamai, jį išnagrinėjus DGK, pretendento skundas dėl Konkurso rezultatų panaikinimo buvo išnagrinėtas nekompetentingo subjekto; priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, DGK nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti darbo byloje ieškovės materialiųjų teisių ir pareigų. DGK neturint kompetencijos nagrinėti ginčo, tačiau vis tiek priėmus pretendento prašymą ir jį išnagrinėjus, formaliai DGK taptų kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio ginčą, taigi, pažeistas principas, kad iš ne teisės teisė neatsiranda. DGK neturėjo kompetencijos nagrinėti ginčo, todėl jos priimtas sprendimas negali sukurti teisėto rezultato.
7.3. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami, tačiau nesuteikė galimybės jį patikslinti, o bylą nutraukė. Ieškovė dar ieškinyje buvo nurodžiusi, kad ji kreipėsi į Ministeriją su prašymu pateikti ginčo DGK sprendimą, tačiau tai padaryta nebuvo. To paties ieškovė prašė ir pirmosios instancijos teismo, pažymėdama, jog, teismui DGK sprendimą išreikalavus, ieškovė tikslins ieškinį, be kita ko, atsakovu į bylą įtraukdama ir pretendentą. Šis klausimas neišspręstas, todėl ieškovė objektyviai neturėjo galimybės susipažinti su ginčo sprendimo turiniu. Nesuteikdamas ieškovei galimybės atsikirsti į atsakovės atsiliepimo argumentus, įskaitant ir dėl bylos nutraukimo, nesuteikdamas galimybės patikslinti ieškinio, neinformuodamas šalių apie ketinimą spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo, teismas priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria teismas nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis), nurodydamas, kad ieškinio reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą suformuluotas netinkamai, nes teismas nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų; ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisija. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė argumentuoja, kad, pirma, reikalavimas panaikinti DGK sprendimą yra nagrinėtinas, nes nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl darbo ginčo dėl teisės – nagrinėjamu atveju DGK sprendimas yra skundžiamas proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, t. y. nes DGK, neįtraukusi ieškovės į bylą, priėmė sprendimą, turintį įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms; antra, DGK neturėjo kompetencijos priimti sprendimą dėl Konkurso rezultatų panaikinimo, taigi, DGK sprendimas pažeidžia pamatinius sąžiningo proceso, teisės į tinkamą procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi, kitus principus, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai materialiajai viešajai tvarkai; trečia, nusprendęs, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas, teismas nesuteikė ieškovei galimybės patikslinti ieškinį, o priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą nutraukti bylą.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ministerija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms užimti. Ieškovė dalyvavo Konkurse ir buvo pripažinta jo laimėtoja. Nesutikdamas su Konkurso rezultatais, kandidatas V. S. (toliau – kandidatas) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas: 1) panaikinti Konkurso rezultatus ir įpareigoti Ministeriją vykdyti naują konkursą; 2) uždrausti Ministerijai sudaryti darbo sutartį su konkurso nugalėtoja (ieškove) ir neleisti konkurso nugalėtojai eiti šių pareigų iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Tenkindama kandidato prašymą iš dalies, DGK panaikino Konkurso atrankos komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. priimtą sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų bei įpareigojo Ministeriją organizuoti naują konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms užimti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie prašymą panaikinti Konkurso rezultatus buvo informuota ieškovė (DOK-44566). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad ieškovė buvo laimėjusi Konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms užimti, o, kitam Konkurso dalyviui pateikus skundą Darbo ginčų komisijai, Darbo ginčų komisija darbo byloje, kurios nagrinėjime ieškovė nedalyvavo, priėmė sprendimą panaikinti Konkurso rezultatus; ieškovė teikia ieškinį ginčydama šį Darbo ginčų komisijos sprendimą, keldama klausimus dėl proceso pažeidimų. Teismas nutraukė bylą, konstatavęs, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, nes ieškovė nėra individualaus darbo ginčo šalis.
11. Vertinant susidariusią situaciją ir nagrinėjant atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, būtina atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų aplinkybių:
12. Pirma, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).
13. Antra, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Taigi, įvertinus aktyvesnį teismo vaidmenį ir bendrąją teismo pareigą atlikti teisinių santykių kvalifikavimą bei teismo išaiškinimo pareigą, teismas turėtų atsižvelgti į šalies nurodomas faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, spręsti dėl tinkamo teisės normų taikymo konkrečioje situacijoje.
14. Trečia, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti ir šalių ginčo nėra dėl to, kad ieškovė buvo laimėjusi Konkursą direktorės pareigoms užimti, tačiau kitam pretendentui į pareigas užginčijus Konkurso rezultatą Darbo ginčų komisijoje, pastaroji 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-544 panaikino Konkurso atrankos komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų bei įpareigojo Ministeriją organizuoti naują konkursą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti šį DGK sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų – klausimą išsprendus nekompetentingam subjektui ir priėmus ieškovės teises įtakojantį sprendimą ieškovei nedalyvaujant; taip pat ieškovė pabrėžė, kad jai nebuvo pateiktas pats DGK sprendimas, todėl ji negali vertinti ir pasisakyti dėl jo turinio, tačiau tą padarys tikslindama ieškinį proceso eigoje, kai teismas jos prašymu išreikalaus ginčijamą DGK sprendimą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė, ginčydama DGK sprendimą panaikinti Konkurso rezultatus, siekia apginti savo, kaip Konkurso laimėtojos, teisę sudaryti darbo sutartį dėl vadovės pareigų. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Konkurso rezultatų panaikinimas ir atsakovės įpareigojimas surengti naują konkursą – DGK sprendimas – tiesiogiai paliečia ieškovės teises ir pareigas.
15. Ketvirta, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).
16. Penkta, DK 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
17. Šešta, kasacinio teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas bylose dėl viešąjį konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas, konstatuota, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015). Darbdavio atsisakymas priimti į darbą konkursą laimėjusį asmenį nepriskirtinas darbdavio diskrecijai, t. y. jo teisei šį klausimą spręsti savo nuožiūra, o turi turėti pagrįstas priežastis. Analogiška taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai darbdavys atšaukia (panaikina) konkurso rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021). Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo išaiškinta, kad konkursą organizavęs darbdavys gali vienašališkai atšaukti (panaikinti) konkurso rezultatus ir tokie jo veiksmai sukelia teisinius padarinius, nors ir tokiu klausimu nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tačiau konkursą organizavusiam darbdaviui atšaukus (panaikinus) konkurso rezultatus ir pritaikius su tuo susijusius teisinius padarinius, darbuotojui darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose ginčijant atsiradusius teisinius padarinius ir teigiant apie konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo) neteisėtumą ir nepagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).
18. Septinta, byloje kilo ginčas dėl priėmimo į direktoriaus pareigas, o pagal specialias ginčų tarp juridinio asmens ir vadovo DK 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, nagrinėjami teisme. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikoma, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, o ši taisyklė vertinama kaip bendrosios normos, apibrėžiančios darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijos ribas, pagal kurią visi iš darbo santykių kylantys ginčai pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis), išimtis (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1635-730/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1713-945/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2800-1097/2022).
19. Apibendrinus ir sistemiškai įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodė, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, t. y. ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami dėl ginčo esmės ir nukreipiami ieškovės, kaip Konkurso laimėtojos, teisėms ir teisėtiems interesams ginti.
20. Vis dėlto, turint galvoje darbo bylose aktyvesnį teismo vaidmenį ir turimą išaiškinimo pareigą, atsižvelgiant į aplinkybes, jog ginčijamas DGK sprendimas neabejotinai sukelia pasekmes ieškovės teisėms bei pareigoms, o ieškovei, kaip nedalyvavusiai nagrinėjant klausimą Darbo ginčų komisijoje, užkertamas kelias ginčyti priimtą sprendimą, taip pat į tai, jog tokio pobūdžio ginčai pagal DK 105 straipsnio 2 dalies nuostatas nagrinėtini tiesiogiai teisme, pripažintini pagrįstais ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti ieškinį (pagal jo faktinį turinį) nenagrinėtinu teisme, o turėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, nustatant terminą ieškovei patikslinti ieškinį pagal jo faktinį pagrindą, sudarant ieškovei galimybę tinkamai ginti teises bei teisėtus interesus kontekste, kai buvo atsisakyta sudaryti su ja, Konkurso laimėtoja, darbo sutartį.
21. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas ir, atitinkamai, ieškinio trūkumų nustatymas ar ieškinio palikimas nenagrinėtu neištaisius trūkumų, galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovės J. V. ieškinio (ne)tikslinimo / trūkumų šalinimo / palikimo nenagrinėtu spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.